- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-115-544/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-115-544-08
Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 75.8; 110.1; 122.3
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 07 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo ir ieškovės L. V. turtui iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo pareiškimo teisme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. V. CK 3.65 str., CPK 144 str. pagrindais prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių R. V. vardu, bei pas trečiuosius asmenis areštą kol bus išspręstas turto priklausomybės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių klausimas, antstoliui pavedant surasti ir aprašyti jai ir sutuoktiniui priklausantį turtą. Prašymui pagrįsti nurodė, kad gali iškilti grėsme turtui, nes ruošiasi pareikšti ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, bet dar nėra surinkusi visų įrodymų apie santuokoje įgytą, bet R. V. vardu įregistruotą turtą, kas apsunkina tokių įrodymų gavimą. Netaikius minėtų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, nes į R. V. vardu esančias sąskaitas bankuose pervedamos lėšos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už dirbamą žemę, pajamos už parduodamą pieną, ir jis jas gali panaudoti tik savo reikmėms. Dalį žemės ūkio padargų atsakovas jau yra išvežęs pas kitus asmenis (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008-01-07 nutartimi prašymą tenkino ir nutarė areštuoti R. V. ir L. V. bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamą, nekilnojamą turtą, pas sutuoktinius ir trečiuosius asmenis, pinigines lėšas bankuose, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus privalomus atsiskaitymus valstybei. Teismas nustatė, kad pareiškėja su šeima pajamas gauna tik iš žemės ūkio veiklos, taip pat iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, kurios pervedamos į R. V. sąskaitas bankuose. Todėl jis lėšas gali panaudoti savo reikmėms. Pareiškėja teigia, kad dalį turto atsakovas yra išvežęs pas trečiuosius asmenis. Todėl teismas padarė išvadą, kad preziumuojamas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir grėsmė pareiškėjos interesams, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (CPK 144 str., b. l. 7-8).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-17 nutartį. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas ieškovės nurodytu pagrindu negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. CK 3.96 str., 3.98 str., 4 d., 3.115 str. 2 d. numato kompensavimo mechanizmą, kai sumažinamas šeimos turtas ir jis panaudojamas ne šeimos interesais. Pritaikius minėtas priemones ūkininko ūkis negali atsiskaityti už trečiųjų asmenų teikiamus pašarus, kurą, kitas būtinas paslaugas, dėl ko patirs nuostolių. Ūkininko ūkį sudaro gyvuliai, kurie be pašarų, vaistų, tinkamos priežiūros pasmerkti sunaikinimui, dėl ko nebeliks ką su ieškove dalintis arba turto masė ženkliai sumažės. Nesant konkretaus motyvo ir objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negali ieškinio pateikti iš karto, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo. Kadangi sutuoktinių turto dalys lygios, tai ieškovė galėjo prašyti areštuoti tik jos siekiamą` gauti turto dalį. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo principų Z(b. l. 42-43).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-07 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių galima imtis remiantis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 148 str. 2 d.). Asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.
Apelianto argumentas, kad pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pagrįstumo, atmestinas. Atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl ko vėliau gali būti sunkiau ar net nebegalima įvykdyti teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nepaneigta (CPK 144 str. 1 d.). Atskirajame skunde atsakovas neginčija fakto apie dalies padargų išvežimą tretiesiems asmenims. Iš 2008-01-11 turto aprašo matyti, kad pareiškėjos nurodyti padargai tikrai rasti (duomenys neskelbtini) pas A. K., t. y. ten, kur nurodė pareiškėja (b. l. 25-26). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas atskirajame skunde neužtikrina, kad nenaudos šeimos turto ne šeimos interesams, o nurodo, kad yra numatytas kompensavimo mechanizmas tiems atvejams, kai sumažinamas šeimos turtas, kas netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas gali neužtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nustatytu terminu ieškovė ieškinį pareiškė ir teismas jį priėmė (b. l. 24-41). Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš šalių teisės turimu turtu naudotis ūkininko veikloje ir gauti naudos. Kadangi abi šalys pretenduoja į santuokoje įgytą turtą natūra, tai jos abi turi būti suinteresuotos turto išsaugojimu ir, jei yra galimybė – jo gausinimu. Todėl, be galimybės santuoką nutraukti bendru šalių susitarimu ir turto pasidalijimu geruoju, visada lieka galimybė pasinaudoti CPK 146 ir 150 str. nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, prašyti ją visai panaikinti ar sumažinti apribojimų apimtis. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. 1 d. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad turto areštas ir draudimas disponuoti turimomis lėšomis apsunkins ar padarys neįmanomą ūkininko ūkio veiklą bei kad atsakovo turtiniai interesai pažeisti labiau, negu to reikia tikslui pasiekti, yra nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 07 d. nutartį palikti nepakeistą.