- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1786-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10444-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- M. A., R. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir R. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė pareiškimą, kuriame prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2229, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Pareiškėjai nurodė, kad daugiau kaip vienerius metus sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti nėra jokios galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir: 1) nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2229, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) paliko pareiškėjams po santuokos nutraukimo pavardes: A., A.; 3) patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. A. prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas pažeidė imperatyvias teisės normas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Pažymėjo, kad dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ruošė jo sutuoktinės atstovas, o pareiškėjas, pasitikėdamas teisininko kvalifikacija, juos pasirašė.
1.2. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjai santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto. Santuokos metu pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 51/100 dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, 51/100 dalį kiemo statinių, 693/1386 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įgytas, gavus iš kredito įstaigos, t. y. banko Luminor Bank AS, paskolą. Pareiškėjas sutinka, kad nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo natūra atitektų sutuoktinei, o jam būtų sumokėta piniginė kompensacija. Kitų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktų pareiškėjas neginčija.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka, prašo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia abiejų pareiškėjų interesus. Pareiškėjų pateiktame pareiškime įsivėlė akivaizdi teisės taikymo klaida – santuokos nutraukimo metu buvo padalintas ne visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai santuokos metu 2008 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šiuos nekilnojamojo turto objektus: 693/1386 dalį žemės sklypo, 51/100 dalį pastato, ½ dalį pastato ir 51/100 dalį kitų statinių, esančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame žodiniame teismo posėdyje pareiškėjai patvirtino, jog įgijo santuokos metu nekilnojamąjį turtą, tačiau teismas šio turto padalijimo klausimo neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pateikta sutartis neatitiko įstatymų reikalavimų, teismas negalėjo jos patvirtinti.
2.2. Pareiškėjos nuomone, visas santuokos metu pareiškėjų įgytas nekilnojamasis turtas turėtų atitekti pareiškėjai, o jos sutuoktiniui turėtų būti išmokama 10 000 Eur kompensacija. Be to, pažymėjo, kad pareiškėja norėtų kreiptis į kreditorių Luminor Bank AS dėl kredito sutarties perrašymo jos vardu. Šiuos klausimus sutuoktiniai galės išspręsti pateikdami teismui atnaujintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2.3. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai yra vienodi, t. y. abi šalys siekia, jog teismo sprendimas būtų panaikintas, nes pažeidžia jų abiejų interesus. Pareiškėja neteikia teismui pareiškimo, kuris galėtų būti atmestas ir dėl to būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
8. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra nurodytas ir padalytas visas santuokos metu įgytas pareiškėjų nekilnojamasis turtas. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apelianto apeliaciniu skundu sutinka. Pažymi, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2021 m. liepos 20 d., bylą nagrinėjančiai teisėjai nurodė, kad santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris nėra nurodytas ir padalytas sutartyje. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas ir pareiškėja santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2229. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi. Šalys neginčija aplinkybės, jog bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei vienerius metus laiko. Pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką nurodė, kad yra visos sąlygos nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu: nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu yra visiškai veiksnūs. Prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas, civilinė byla buvo išnagrinėta 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
10. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
11. Pažymėtina, kad sutuoktinių kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutilkimu pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
12. Kasacinio teismo yra ne kartą išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
13. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
14. Apeliacinis teismas, apibendrindamas nutarties 10–13 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 539 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėjo, kad pareiškėjai sutartyje neaptarė santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimo. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su apelianto nurodytais argumentais, t. y. sutiko, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo neišsprendė nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimo.
16. Nustatyta, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui 2021 m. birželio 1 d. pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai sutarties 2.1 punkte nurodė: „šalys pareiškia, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, savo vardu registruotų akcijų ir / ar kitų vertybinių popierių, neįgijo“. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu ir sutartimi pateikė priedus, tarp kurių yra ir išrašai iš VĮ Registrų centro apie jų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Minėtuose išrašuose aiškiai yra nurodyta, kad abiejų pareiškėjų vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje savo iniciatyva nusprendė išreikalauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Duomenys iš Nekilnojamojo turto registro buvo išreikalauti ir įkelti į civilinę bylą 2021 m. birželio 22 d. Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjų vardu buvo ir yra registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2008 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2321. Taigi, anksčiau minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjų vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kuris įgytas santuokos metu. Pareiškėjai nekilnojamojo turto padalijimo klausimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neišsprendė.
17. Pareiškėja atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tai, kad pareiškėjų vardu yra įgytas ir nepadalytas nekilnojamasis turtas, pirmosios instancijos teismui nurodė teismo posėdyje, kuris įvyko 2001 m. liepos 20 d. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas patikrinti negali, nes CPK 540 straipsnio 1 dalis numato, jog bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nutraukiant santuoką buvo nepadalytas visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, pasitvirtino (žr. šios nutarties 16 punktą). Taigi, pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neišsprendė bendro nekilnojamojo turto padalijimo klausimo, nors, kaip nurodyta nutarties 13 punkte, privalėjo tą padaryti. Apeliacinio teismo vertinimu, esant tokios aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjų pateikta sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio reikalavimus, taip pat neturėjo pagrindo tokios pareiškėjų sutarties, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų, patvirtinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš pareiškėjų procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodytų aplinkybių akivaizdu ir tai, kad tarp pareiškėjų šiuo metu yra kilęs nesutarimas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos dydžio priteisimo, taip pat prievolių kreditoriui po santuokos vykdymo. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kartu nurodytina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, jas suderinus tarp pareiškėjų, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta, ar šalys turi spręsti dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.