- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-252-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00704-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- V. U.
- Kategorijos
- 25.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei A. Z. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, tretysis asmuo V. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę statyti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, esančio Lauko g. 11, Trakuose, garažą, jį prišliejant prie gyvenamojo namo sienos šiaurinėje pusėje, apimant prieangį be atsakovės bendraturtės A. Z. sutikimo. Nurodė, kad jam ir atsakovei bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei - 703/1035 dalys žemės sklypo. Šiame sklype stovi gyvenamasis namas, kurio pirmu aukštu naudojasi atsakovė, o antruoju - ieškovas. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir trečiajam asmeniui - ieškovo sūnui. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta. Aplink namą nustatytas 81 kv. m. bendro naudojimo žemės plotas. Ieškovas ketina savo naudojamoje sklypo dalyje statyti garažą, priglaudžiant jį prie gyvenamojo namo sienos, tačiau atsakovė tam neduoda sutikimo visai nepagrįstais motyvais, nors numatomi garažo statybos darbai nepablogins gyvenamojo namo būklės, nepažeis higienos reikalavimų dėl triukšmo ir taršos, nepadidės turto išlaikymo išlaidos.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo ketinamas statyti garažas pažeidžia STR 2.02.09:2005 8 priedo „Statinių išdėstymo gretimų sklypų atžvilgiu“ 1.1 p. reikalavimus, nes būsimas statinys būtų prišlietas prie jos sklypo ribos ir būtų neišlaikytas nustatytas 3 metrų atstumas. Kadangi statinio atstumą nuo sklypo ribos nustato teisės aktai, tai ji neprivalo savo atsisakymo motyvuoti, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti. Taip pat nurodė, kad būsimas garažas būtų prie jos miegamojo lango, dėl ko būtų trikdoma jos ramybė ir į kambarius patektų išmetamosios dujos. Garažas sumažintų jos kambarių apšvietimą, būtų užimta bendro naudojimo teritorija.
Tretysis asmuo ieškinį palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė A. Z. iš V. U. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)bendraturčiai. Ieškovui priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei - 703/1035 dalys žemės sklypo. Naudojimosi sklypu tvarka nustatyta 1998 m., pagal kurią ieškovas naudojasi sklypo dalimi pažymėta indeksu I, o atsakovė - sklypo dalimi, pažymėta indeksu II. Sklype stovi gyvenamasis namas, aplink kurį nustatyta bendro naudojimo juosta, iš viso bendro naudojimo ploto 162 kv.m. Garažą ieškovas ketina statyti prie prieangio, kuris namų valdos techninės inventorizacijos byloje pažymėtas indeksu 1a1/p. Ieškovas 2008-08-12 Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriui pateikė paraišką garažui statyti, kurioje planuojamos statybos parametrai nenurodyti. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra trečiasis asmuo V. U., gim. 1981 m., ir atsakovė. Trečiasis asmuo V. U. sutinka, kad ieškovo nurodytoje vietoje būtų statomas garažas. Teismas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą statybai yra neteisėtas, turi įrodyti, kad būsimas statinys nepažeis atsakovės teisių ir kad jos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 20 str. 2 d. nustato žemės sklypo bendrasavininkio sutikimą, kaip vieną iš sąlygų statinio projektavimo sąvadui gauti. Teismas nurodė, kad tam, kad asmuo galėtų apsispręsti duoti ar neduoti sutikimą statybai, jam turi būti pateiktas statinio projektas, preliminarus projektas ar kitokia forma nurodyti pagrindiniai statinio parametrai, iš ko galima būtų spręsti apie galimus bendrasavininkio teisių pažeidimus ar jų nebuvimą. Negali būti reikalaujama iš asmens iš anksto duoti sutikimą neapibrėžtų parametrų statybai, kas iš esmės reikštų sutikimą su galimais savo teisių pažeidimais ateityje. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų negalima spręsti nei apie statinio matmenis, nei apie architektūrinius sprendimus ir pan. Teismas padarė išvadą, kad iš ieškovo pateiktų įrodymu negalima vertinti nei ieškovo reikalavimų, nei atsakovės atsikirtimų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį - pripažinti V. U. teisę pastatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, garažą, prišliejant jį prie namo sienos šiaurinėje pusėje, apimant prieangį, be žemės sklypo bendraturtės, atsakovės A. Z., sutikimo. Nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos architektai, į kuriuos ieškovas kreipėsi su paraiška dėl garažo statybos, nepateikus bendraturtės sutikimo ar teismo sprendimo dėl teisės atlikti statybos darbus pripažinimo, nesutiko suprojektuoti būsimo garažo. Kadangi gyvena Trakų mieste, kuris įeina į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, garažo statybai bus keliami papildomi reikalavimai, kad garažas atitiktų galiojančius įstatymus, kad nebūtų pažeisti higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt., t.y. garažas galimas pastatyti tik toks, kokį leis statyti architektai. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Protingais motyvais teismas gali pripažinti tik tuos argumentus, kurie pagrįsti faktais, specialistų išvadomis bei kitais patikimais duomenimis. Remiantis teismų praktika, atsisakymas duoti sutikimą būtų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė būklė, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į valstybės tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas, būtų apribotas natūralus apšvietimas ar būtų pažeisti higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan., padidėtų nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos, būtų pažeista bendraturčio teisė į šeimos aplinką.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise valdo 0,1035 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei – 703/1035 dalys (b.l.4). Šiame sklype esantis gyvenamasis namas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. U. ir atsakovei (b.l.8), šio namo pirmuoju aukštu naudojasi atsakovė, o antruoju aukštu – ieškovas. Ieškovas ketina šalių bendram naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje statyti garažą, prijungiant jį prie išorinės namo sienos. Atsakovė, kaip bendraturtė, atsisakė duoti sutikimą.
CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę statyti garažą bendrame žemė sklype, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas ketina statyti garažą, prišliejant jį prie trečiajam asmeniui ir atsakovei priklausančio namo ieškovui ir atsakovei priklausančiame žemės sklype. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu galiojusi redakcija, šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 12 str. 3-4 punktai). Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. (bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu galiojusi redakcija), šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p.). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas LR statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atsakovę duoti sutikimą garažo statybai, o jai atsisakius tokį duoti, prašydamas teismą pripažinti jam teisę statyti garažą be atsakovės sutikimo, nepateikė nei atsakovei, nei į bylą projektinio pasiūlymo, iš kurio būtų galima spręsti apie ieškovo ketinamų vykdyti statybos darbų mastą, apimtį ir pobūdį bei įvertinti ar ketinama vykdyti statyba nepažeis atsakovės teisių. Įvertinus šias aplinkybes bei atsakovės nurodytus nesutikimo motyvus, pripažintina, kad atsakovės nesutikimo motyvai yra iš dalies pagrįsti, nes, kaip minėta, byloje nėra galimybės nustatyti, ar ieškovo ketinama vykdyti statyba nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Be to, nesant projektinio pasiūlymo, teismas neturi galimybės įvertinti atsakovės nesutikimo pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esamus įrodymus ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra galimybės įvertinti atsakovės nesutikimo pagrįstumą. Taigi, ieškovui neįrodžius ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. U. 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.