Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-11 · Byla Nr. ATP-337-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
ATP-337-579/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00494-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-337-579/2013;Teisminio proceso Nr.4-69-3-00494-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2012-11-14 19.20 val. (duomenys neskelbtini) Vairuodamas transporto priemonę „BMW 318“ v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, degalinėje užsipylęs dujų pradėjo važiuoti, neatjungęs dujų užpylimo įrenginio nuo automobilio, ir jį nutraukė, iš eismo įvykio nepranešęs policijai nuvažiavo, tuo pažeidė KET 9, 106, 234 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas galutine 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pažeidėjo kaltę teismas grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, pareigūno tarnybiniu pranešimu, UAB „Statoil“ pranešimu, paties pareiškėjo paaiškinimu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimus, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Teigia, jog šiuo atveju pasišalinant iš degalinės pareiškėjo tyčios nebuvo. Nurodo, jog, neatjungęs dujų užsipylimo žarnos, nuvažiavo dėl išsiblaškymo ir neapsižiūrėjimo. Apsižiūrėjęs, kad nutraukė žarną, grįžo atgal į degalinę ir žarną padėjo. Apie įvykį nepranešė degalinės darbuotojams, nes nerado dujų užpylimo operatoriaus, be to, skubėjo, turėjo neatidėliotinų reikalų. Teigia, jog neturėjo tikslo, motyvo ar priežasties pasišalinti iš įvykio vietos - žinojo, kad degalinė filmuojama, už degalus sumokėjo, automobilis techniškai tvarkingas ir apdraustas. Teigia, jog nesuvokė ir nesuprato, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pažeidimas įrodytas. Apeliantas nevykdė numatytos pareigos, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti apie įvykį su nukentėjusiuoju ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog E. K. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs tiek ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą tiek ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl detaliau dėl šios veikos nebus pasisakoma.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, sąmoningai, todėl mano, kad nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino suvokęs, jog vairuodamas transporto priemonę padarė žalą svetimam turtui, tai yra sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, kad tiek savo paaiškinime, tiek ir teisme E. K. neneigia vairavęs transporto priemonę ir neneigia, kad jis iš tiesų buvo neatsargus ir nepastebėjęs, kad kuro užpylimo žarna dar neatjungta, iš degalinės nuvažiavo ir taip nutraukė žarną, tai yra sugadino svetimą turtą. Tai užfiksuota ir kituose apylinkės teismo ištirtuose rašytiniuose įrodymuose.

KET 234 punktas nustato, jog tu atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau E. K. šios pareigos nevykdė. E. K. pripažino, jog nepastebėjo, kad nuvažiavo su žarna, tai yra sukėlė eismo įvykį dėl neatsargumo. Kai pastebėjo, grįžo į degalinę ir žarną paliko degalinėje, tačiau policijai nepranešė ir savininko neieškojo. Tai, kad E. K. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, padarė žalą, rodo jo elgesys – sugrįžo atgal į degalinę, paliko žarną, tačiau tai nelaikytina tinkamu pareigos, numatytos KET 234 p., vykdymu. E. K. būdamas pilnametis, suaugęs asmuo ir žinodamas, kad tokiu atveju būtina arba užpildyti deklaraciją (jei yra nukentėjusysis), arba apie įvykį pranešti policijai (kai nukentėjusiojo vietoje nėra), palikdamas žarną degalinėje neabejotinai suprato, jog tuo minėta pareiga nėra vykdoma, tai neprilygsta pranešimui policijai bei neprilygsta susitarimui su nukentėjusiuoju. Dar daugiau, E. K. veiksmai rodo jo siekį išvengti atsakomybės, nes jis ne tik nesistengė surasti degalinės operatoriaus, tačiau nuplėštos žarnos galą (kaip matyti iš vaizdo medžiagos) atidavė visiškai svetimam nepažįstamam asmeniui, naujam degalinės klientui. Esant šioms aplinkybėms, E. K. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagrįstai vertintas kaip tyčinė veika. Jis suvokė, kad sukėlė įvykį, padarė žalą, žinojo, kad būtina pranešti policijai arba pildyti deklaraciją, tačiau to nepadarė, jokių pastangų nei pranešti policijai, nei susisiekti su degalinės operatoriumi nesiėmė ir iš įvykio vietos pasišalino. Nors N. K. teigia, jog neieškojo degalinės operatoriaus, nes labai skubėjo, turėjo neatidėliotinų reikalų, tačiau tai iš dalies prieštarauja jo rašytiniam paaiškinimui, kuriame nurodė, kad buvo išsigandęs, galvojo, kad kitas klientas jau pranešęs degalinės darbuotojui apie nutrauktą žarną, ir skubėjo parvežti draugą namo. Šios aplinkybės nepašalina pareigų, numatytų eismo įvykio dalyviui, ir nepanaikina atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, skubus pasitraukimas iš įvykio vietos yra vienas iš požymių, rodančių asmens tyčią. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas teisingai nustatė V. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo požymius ir teisingai pareiškėjo veiką kvalifikavo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime neteisingai nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kurį pareiškėjas pažeidė pasišalindamas iš įvykio vietos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog E. K. buvo kaltinamas tuo, jog nepranešė apie eismo įvykį policijai, tai yra kaltinamas pareigos, numatytos KET 234 p., nevykdymu, o ne KET 231 p. pažeidimu. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos – protokolo, pareiškėjo paaiškinimo, jo parodymų teisme, skundo, matyti, jog pareiškėjui buvo suprantama, kad jis kaltinamas nepranešęs apie įvykį policijai, tai yra būtent pareigos, numatytos KET 234 p., nevykdymu, todėl šis netikslumas ištaisytinas apeliacinėje instancijoje ir tai nelaikytina pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas laikomas teisingu.

Nuobauda E. K. skirta teisingai, nepažeidžiant ATPK 20 str., 30 str. reikalavimų, tinkamai atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjui pagal ATPK 130 str. 1 d. skirta sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda, todėl nelaikytina, jog yra per griežta ar neatitinkanti pažeidimų pobūdžio. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenustatyta, nes nenustatytas kompleksas aplinkybių, ypatingai teigiamai bylojančių pareiškėjo naudai. Priešingai, skunde E. K. net neprisipažįsta padaręs nagrinėjamą pažeidimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pareiškėjo E. K. skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimą palikti galioti patikslinant aplinkybę, jog E. K. pažeidė ne KET 231 p., tačiau 234 p.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys