Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1977-11-23 LTSR Aukščiausio teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d. laisvės atėmimas 8 m. 6 mėn.; 1978-03-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 148 str. 2 d. laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. 1995-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 54² str., paleistas lygtinai prieš 3 mėn. 7 d.; 1999-12-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 206 str., 225 str. 1 d. laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; 2001-08-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., laisvės atėmimas 4 m.; 2006-04-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn., teistumas išnykęs;

gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Ž. žinodamas apie pareigą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-08-21 nutarimą Nr. AV6-322/98 m., kuriuo buvo priteista iš jo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai T. Ž. gim. 1997 m., nuo 1998-08-21 iki vaikui sueis pilnametystė, kas mėnesį mokant išlaikymui po 1/4 dalį pajamų, bet nemažiau 1 MGL ir vėliau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2354-400/2011 pakeistą 1998-08-21 teismo nutarimą Nr. AV6-322/98 m., kur privalėdamas teikti savo dukros T. Ž. išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt., nuo 2011-04-29 iki 2012-10-18 šios pareigos vengė, nemokėjo teismo sprendimu nustatytų išmokų, dėl ko susidarė nemažesnis nei 25014 litų (pagal antstolio Sauliaus Ramanausko raštą 2013-01-15 Nr. 0102/08/04091) įsiskolinimas ir neteikė jokios kitos paramos savo vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą ir jį teikti.

Pareiškus B. Ž. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su buvusia sutuoktine L. Ž. susituokė 1996 m. gegužės d., 19 98 m. balandžio 20 d., išsituokė, santuoka buvo nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo. Santuokoje susilaukė dukros T. Ž. gim. 1997-01-05, po skyrybų dukra liko gyventi pas L. Ž.. 1998 metais skyrybų metu teismas priteisė mokėti po 140 Lt. T. Ž. išlaikymui. Maždaug prieš metus, Panevėžio miesto apylinkės teismas, priteisė mokėti dukros T. Ž. išlaikymui po 300 Lt. Kai su L. Ž. skyrėsi, tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje, todėl neturėjo galimybės mokėti alimentus. Jei neklysta 2000 metais buvo įsidarbinęs Ekrano gamykloje, tai tuo metu iš užmokesčio buvo išskaičiuojami alimentai T. Ž. išlaikymui. 2006-04-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu vėl pateko į įkalinimo įstaigą, dėl to, kad nemokėjo alimentų dukros išlaikymui. Dėl to įkalinimo įstaigoje buvo apie 6 mėn., t.y. iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2006-11-21. Niekada nevengė mokėti alimentų, tiesiog neturėjo galimybės, nes neturėjo darbo, kai buvo įkalinimo įstaigoje. Kai dirbo Ekrane, tai alimentai buvo nuskaitomi iš algos. Anksčiau su dukra T. Ž. bendravo, dukra ateidavo į svečius tada motina duodavo dukrai pinigų. Šiuo metu su T. Ž. nebendrauja, nes po paskutinio teismo, t.y. po 2011-10-26, ji neateina. Nuo 2009-02-12 vėl įstojo į darbo biržą, čia buvo registruotas iki 2011-05-18, o paskui išbraukė, nes gavo siuntimą į darbovietę, o nuvykęs ten paaiškino, kad turi sveikatos problemų. Kai sveikata pagerėjo vėl įstojo į darbo biržą, tai buvo 2012-08-03 ir registruotas iki šiol. Galimybių mokėti išlaikymą dukrai neturėjo, nes nuturi darbo. Neprieštarauja, kad procesas byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažada esant galimybėms padengti susidariusį įsiskolinimą ir teikti išlaikymą vaikui (b.l. 92, 93, 96, 97, 101).

Be kaltinamojo B. Ž. pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios L. Ž. parodymais, kad su B. Ž. negyvena kartu jau apie 14 metų, kai dukrai buvo 1,5 metų jis išėjo, o oficialiai išsituokė 1998 metais. Nuo to laiko kai jis išėjo savo dukra nesirūpino, tik kartais kai įsidarbindavo, antstoliai kiek spėdavo nuo atlyginimo atskaityti, tai tiek ir pinigų tegaudavo dukros išlaikymui. Kai jis suprasdavo, jog antstoliai žino, jog jis dirba – mesdavo darbą. B. Ž. dėl dukros išlaikymo yra skolingas apie 16000 Lt. Jis niekur nedirba jau daug metų, dažnai vartoja alkoholį, gyvena pas mamą Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kuri jį išlaiko. Pati dukra rūpinasi viena, apie 5 metus gauna iš Vaikų išlaikymo ir garantinio fondo dukros išlaikymui pinigus. Buvęs sutuoktinis B. Ž. niekada nerodė jokio noro bendrauti su dukra, nepirko jai rūbų ar kitaip neprisidėjo prie dukros išlaikymo, taip pat neprisidėjo prie jos auklėjimo. (b.l. 34, 42-43).

2013-01-15 antstolio Sauliaus Ramanausko raštu Nr.1002/08/04091, kuriame nurodoma, kad B. Ž. išlaikymo įsiskolinimas iki 2013 m. sausio 1 d., už T. Ž., yra 25014 litai (b.l. 58).

2012-10-10 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu, kuriame nurodoma, kad B. Ž. įsiskolinimas fondui sudaro 8837.90 lt ir 5 procentai metinių palūkanų. Fondo administracija civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 19-33).

2012-10-30 Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus raštu Nr. S(P27)-1812-(8.16), kuriame nurodoma, kad B. Ž. pakartotinai į darbo biržą įsiregistravo 2009-02-12. Bedarbiui buvo pasiūlytas darbas 2011-04-26 AB „Panevėžio statybos trestas”, tačiau neįdarbintas. Nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokėta, 2011-05-18 darbo paieška nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A1-359 patvirtinto naujos redakcijos Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (Žin„ 2010, Nr. 89-4744) 25.4 punktu „bedarbiui be pateisinamos priežasties, kaip nustatyta Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1656 (Žin., 2004, Nr. 186-6930) atsisakius arba laiku neatvykus dalyvauti jo Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse“, paskutinį kartą įsiregistravo 2012-08-03. Nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nemokama (b.l. 81-82).

2013-01-11 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštu Nr.Sr-206, kuriame nurodoma, kad B. Ž. socialinė pašalpa buvo paskirta ir mokama nuo 2009-10-01 iki 2011-06-01 po 315,00 Lt ir nuo 2012-08-01 iki 2013-02-01 po 350,00 Lt, kur pagal kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2011-04-29 iki 2012-10-18 matyti, kad B. Ž. buvo išmokėta 5460 Lt (14 x 315 Lt + 3 x 350 Lt =5460 Lt). (b.l. 84-86).

Kaltinamojo B. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes nuo 2011-04-29 iki 2012-10-18 vengė pareigos pagal 2011-04-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą teikti savo dukros T. Ž. išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt.

B. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi.

B. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius B. Ž. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 107).

Skiriant kaltinamajam B. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis teisiamas šeštą kartą (b.l. 104-110, 116), administracine tvarka baustas, charakterizuojama neigiamai (b.l. 120), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 118), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus vieną iš BK 164 str. sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – viešuosius darbus.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui, kol neatlygintinai neatidirbs 100 valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo B. Ž. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti B. Ž., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

.