Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. J., atstovaujamos advokatės Virginijos Bradulskienės, ieškinį atsakovui V. J., trečiasis asmuo – R. V., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu E. K. J. ir jos atstovė patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamos, kad atsakovas yra pervedęs ieškovei iš viso 400 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1 350 Eur dydžio paramos įsiskolinimą, taip pat jos patikslino, kad iškovė mokosi ne (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kaip nurodoma rezoliucinėje ieškinio dalyje, o Ukmergės (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovė paaiškino, kad jai labai trūksta pinigų, nes planuoja studijuoti. Šiuo metu yra baigusi mokyklą, tačiau brandos atestato dar neatsiėmė. Oficiali mokslo metų pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nuo to laiko, kai ji sulaukė pilnametystės, atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai, per tris kartus jis pervedė 400 Eur. Jai pragyvenimui per mėnesį yra reikalinga 400-500 Eur suma. Maistui reikalinga 250 Eur, rūbams ir avalynei – 100 Eur, būsto išlaidoms – 50 Eur. Šiuo laikotarpiu susidarė ir papildomų išlaidų – išleistuvėms, šventėms, koncertams, kelionei į Vilnių dėl stojamojo egzamino. Ėjo į darbo pokalbius įvairiose įmonėse, tačiau įsidarbinti nepavyko. Nuo vasario mėnesio gauna 86 Eur/mėn. išmoką, kuri jai bus mokama iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pervedinėjo ieškovei pinigus, bet pamatė, kad jam nebelieka pinigų pragyvenimui. Pats pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą. Sutiktų dukrai mokėti 160-180 Eur/mėn., bet tik išieškant šią sumą iš jo atlyginimo. Jei teismas priteistų iš jo didesnę sumą, jam tektų išeiti iš darbo ir dirbti nelegaliai. Dirba (duomenys neskelbtini), „į rankas“ gauna 520-580 Eur/mėn., visą kitą atlyginimo dalį nuskaičiuoja antstoliai. Per mėnesį maistui išleidžia 120 Eur, taip pat nemažai išleidžia kurui. Nekilnojamojo turto neturi. Be atlyginimo, daugiau pajamų negauna. Jam yra žinoma, kad su ieškove ir trečiuoju asmeniu kartu gyvena R. V. draugas, todėl mano, jog jis turėtų prisidėti prie išlaidų.

6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. V. paaiškino, kad iš atsakovo antstoliai atskaičiuodavo po 163 Eur/mėn. Dukrai sulaukus pilnametystės, atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė apie 400 Eur. Gyvena dviese su dukra, o jos (trečiojo asmens) draugas kartu negyvena. Iki pilnametystės dukra gavo neįgalumo išmokas, šiuo metu jų mokėjimas yra nutrauktas. Jos (trečiojo asmens) pajamas sudaro 386 Eur/mėn. neįgalumo ir 35 Eur/mėn. vienišo asmens išmokos. Iš šių pajamų išlaiko dukrą. Komunaliniams mokesčiams išleidžia 200 Eur/mėn. Dukrai per mėnesį reikalinga 300-400 Eur suma. Šiai dienai dėl dukros sveikatos (cerebrinio paralyžiaus) išlaidų nepatiria, tačiau tai turi reikšmės jai ieškantis darbo, nes ji fiziškai negalėtų stovimo darbo dirbti 12 valandų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė E. K. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. J. ir trečiojo asmens R. V. dukra. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslo metų pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė E. K. J. nedirba, neturi nekilnojamo ir registruotino kilnojamo turto. Jos pajamas sudaro valstybės mokama 86 Eur/mėn. išmoka vaikui. Ieškovė gyvena su motina, kuri yra neįgali, jos (trečiojo asmens) pajamas, kaip ji pati nurodė teismo posėdyje, sudaro 386 Eur/mėn. neįgalumo ir 35 Eur/mėn. vienišo asmens išmokos – iš šių pajamų ji nurodo išlaikanti dukrą.

8. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas V. J. dirba (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje, nustatyta, kad jo atlyginimas 2023 m. gegužės mėnesį buvo 1 489,26 Eur, birželio mėnesį – 1 417,72 Eur (neatskaičius mokesčių). Pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad, atskaičius mokesčius, per mėnesį gauna 520-580 Eur, o visą kitą atlyginimo dalį nuskaičiuoja antstoliai. Patikrinus duomenis Antstolių informacinėje sistemoje, matyti, kad V. J. atžvilgiu antstolių kontorose yra užvesta vykdomųjų bylų dėl piniginių išieškojimų įvairių kreditorių naudai. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad siekė pradėti verslą, todėl iš įvairių bendrovių ėmė paskolas. Atsakovo vardu nėra įregistruota jokio jam priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovui priklauso automobilis Opel Meriva, pirmos registracijos data – 2007 m. rugsėjo 4 d., kuriuo atsakovas nurodo vykstantis į darbą. Atsakovas neturi kitų vaikų ar išlaikytinių.

9. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Teismas, nagrinėdamas tarp bylos šalių kilusį ginčą, pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, kuriai (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, oficiali mokslo metų pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, jos pajamas sudaro valstybės mokama 86 Eur/mėn. išmoka vaikui. Ieškinyje ji nurodė, kad jos išlaidos per mėnesį yra 600 Eur, šią sumą sudaro: 250 Eur – maistui, 100 Eur – rūbams, avalynei, 50 Eur – būsto išlaidoms, 50 Eur – interneto paslaugos, mobiliajam telefonui, higienai, sveikatos apsaugai, 150 Eur – laisvalaikio pramogoms, socialiniams poreikiams, mokslo prekėms ir kitoms reikmėms. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad pragyvenimui per mėnesį jai yra reikalinga 400-500 Eur suma bei paaiškino, kad maistui per mėnesį reikalinga 250 Eur, rūbams ir avalynei – 100 Eur, būsto išlaidoms – 50 Eur, be to, ji patiria ir papildomas išlaidas išleistuvėms, šventėms, koncertams, kelionėms į Vilnių dėl egzaminų ir pan. Teismas vertina, kad ieškovės nurodytos išlaidos jos poreikių patenkinimui yra pagrįstos, jos vertintinos kaip reikalingos, būtinos ir įprastos tokio amžiaus asmenų poreikiams, susijusios su kasdieniu pragyvenimu bei socialinių poreikių patenkinimu. Įvertinus ieškovės mėnesines pragyvenimo išlaidas, spręstina, kad gaunamos pajamos (valstybės mokama išmoka) nėra pakankamos būtinosioms išlaidoms, susijusioms su pragyvenimu, padengti.

12. Iš bylos duomenų bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji mokosi dieniniame skyriuje, jos pamokos vykdavo penkias dienas per savaitę nuo 8 val. Iki 15 val. 45 min., taip pat po pamokų ieškovė atlikdavo namų darbus, ruošdavosi egzaminams. Šiuo metu ieškovė ruošiasi studijoms, vyko į Vilnių laikyti stojamųjų egzaminų, todėl laikytina, kad jos galimybės dirbti bei gauti pajamas yra apribotos dėl objektyvių priežasčių. Taip pat ieškovė nurodė, kad vasaros laikotarpiui bandė įsidarbinti keliose įmonėse, ėjo į darbo pokalbius, tačiau įsidarbinti jai nepavyko. Svarbu ir tai, kad trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad dukrai praeityje buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir dėl to ji fiziškai negalėtų dirbti stovimo darbo, kas apsunkina jos galimybes įsidarbinti. Esant aptartoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nors ieškovė, būdama pilnamete, turi dėti pastangas save išlaikyti, tačiau jos galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslo laiku negali būti suabsoliutinamos, nes tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją, pagal galimybes siekė įsidarbinti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovei, nors ji ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, kol ji baigs mokslus būtina tėvų parama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, dirba, gauna stabilias pajamas, tačiau turi daug finansinių įsipareigojimų, iš jo vykdomi piniginiai išieškojimai priverstine tvarka. Teismo posėdyje jis nurodė, kad, atskaičius mokesčius, gauna 520-580 Eur/mėn., o visą kitą atlyginimo dalį nuskaičiuoja antstoliai. Atsakovas V. J. neturi nekilnojamo turto ir realizuotino kilnojamo turto. Svarbu tai, kad jis neneigia savo pareigos išlaikyti pilnametę dukrą, tačiau nurodo, kad finansiškai nėra pajėgus skirti dukros išlaikymui didesnės, nei 160-180 Eur/mėn. sumos – priešingu atveju, teismui nustačius didesnę išlaikymo sumą, jis būtų priverstas išeiti iš darbo ir dirbti nelegaliai, nes iš oficialių pajamų nebesugebėtų savęs išlaikyti.

14. Pagal įstatymą tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje, kurio nuostatos, vadovaujantis CK 3.1921 straipsnio 4 dalimi, taikytinos ir šiuo atveju, įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo turėtų didesnes finansines galimybes išlaikyti ieškovę, nei atsakovas.

15. Taigi, esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turi prisidėti prie savo pilnametės dukters E. K. J. išlaikymo, bet jis negali visa apimtimi tenkinti ieškovės reikalavimo, nes tai iš esmės pablogintų jo finansinę padėtį ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, todėl iš atsakovo priteistinas 170 Eur kas mėnesį mokamas materialinis išlaikymas ieškovei nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (2023 m. rugpjūčio 31 d.).

16. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

17. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 660 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau teismo posėdyje patikslino, kad atsakovas yra pervedęs jai 400 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1 350 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

18. Esant tokiai aplinkybei, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 790 Eur (7 mėn. x 170 Eur - 400 Eur = 790 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

21. Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidų suma yra 370 Eur. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje taip pat sudaro 64 Eur žyminis mokestis.

22. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį bei 1 350 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo sprendimu patenkinta dalis ieškovės reikalavimų (68 proc. dėl išlaikymo priteisimo ir 58 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

23. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas įžvelgia pagrindą nukrypti nuo pirmiau aptartų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.

24. Pažymėtina, jog šalių procesinis elgesys byloje buvo iš esmės tinkamas – jos sąžiningai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikė teismui įrodymus bei paaiškinimus bylai reikšmingais klausimais. Esant visoms šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismas nusprendžia priteisti iš atsakovo valstybei 200 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų, o visų kitų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

25. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

26. Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei E. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (2023 m. rugpjūčio 31 d.).

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 790 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 26 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 200 Eur (du šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei E. K. J., išlaidų (ši suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.