Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)e, LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį ((duomenys neskelbtini)) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu - suvirintoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atliko, yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 00⁰⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą tyčia kumščiu sudavė sutuoktinei A. Ž. į nosį, padarydamas nosies kaulo lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. Ž. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino (50-51, 57 b. l.), kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. su sutuoktine A. Ž. buvo pas kaimynus. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, dėl kažko susipyko ir sutuoktinė išėjo namo. Jis po kiek laiko irgi grįžo namo. Sutuoktinė gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Jis prašė, kad ji eitų miegoti su juo į kambarį, tačiau sutuoktinė neklausė. Jis priėjo prie lovoje gulinčios sutuoktinės ir tyčia sudavė jai vieną kartą kumščiu į nosį. Sutuoktinei pradėjo bėgti kraujas. Jis labai išsigando, pradėjo šaukti, kad dukra kviestų greitąją medicinos pagalbą. Medicinos darbuotojai išsivežė sutuoktinę į ligoninę, o pareigūnai jį sulaikė. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. Ž. teigė, kad gal prieš gerą mėnesį pas kaimyną gėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Jo sutuoktinė gėrė alų namuose. Susiginčijo su sutuoktine dėl to, kad jis ėjo gerti pas kaimyną. Sutuotinė pirmoji išėjo (iš kaimyno) namo. Jis išėjo gal po valandos. Grįžęs rado sutuoktinę ant aukšto, palėpėje, ten yra statūs laiptai. Nenorėdamas, kad ji pasikartų, tris kartus liepė sutuoktinei baigti rodyti ožius ir nuleisti į apačią. Kadangi sutuoktinė jo neklausė, tempė sutuoktinę į apačią. Ši priešinosi, todėl jai ranka vieną kartą truputį stuktelėj į nosį. Sutuoktinei iš nosies pasipylė kraujas. Išsigando. Vaikas iškvietė greitąją pagalbą. Medikai išsivežė sutuoktinę. Jai nustatė nosies lūžį. Atvyko policija ir jį išsivežė. 6 val. sutuoktinė atėjo į policiją ir paprašė jį paleisti (iš sulaikymo). Sutuoktinės atsiprašė, dabar santykiai su ja klostosi normaliai.

Pasak kaltinamojo, neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams, nes sutuoktinė praktiškai darė nusikaltimą, kokį - nepaaiškino.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus apie nagrinėjamos veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė (23-24 b. l.), kad S. Ž. yra jos sutuoktinis, susituokę gyvena 25 m., veda bendrą ūkį, turi keturis vaikus, visi vaikai pilnamečiai. 2016 rugpjūčio 30 d. vakare su sutuoktiniu buvo pas kaimynus, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Būdami pas kaimynus, jie susipyko ir ji išėjo į namus. Grįžo S. Ž., atėjo prie jos ir, nieko nesakęs, sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. Jai skaudėjo, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs sutuoktinis išsigando, pradėjo šaukti, kad blogai padarė, reikia kviesti GMP. Tada sutuoktinis išbėgo į virtuvę ir ten atsisėdo. Ji paprašė dukters iškviesti policiją ir medikus. Medikai ją išvežė į ligoninę, diagnozavo nosies kaulo lūžį. Konflikto metu abu buvo neblaivūs. Civilinio ieškinio nereiškia.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (9-11 b. l.) pažymėta, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 00¹⁴ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių S. Ž. ir A. Ž. kilo konfliktas, orieš A. Ž. panaudotas smurtas, jai padarytas nosies kaulo lūžis.

2016 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (35 b. l.) sakoma, kad A. Ž. padarytas nosies kaulų lūžis, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. Ž. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Kūno sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, sužalojimas padarytas vienu smūgiu į veidą; kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai.

Asmens blaivumo teste (40 b. l.) užfiksuota, kad S. Ž. 2016 m. rugpjūčio 30 d. 00³¹ val. nustatytas lengvas - 1,13 %₀ - girtumo laipsnis.

Asmens blaivumo teste (20 b. l.) užfiksuota, kad A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 30 d. 00³¹ val. nustatytas lengvas - 1,44 %₀ - girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 5 m. (BK 138 str. 2 d. 3p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (75 b. l.), darbdavio apibūdinamas teigiamai. Nėra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini)Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą (86-88 b. l.). Kaltinamasis 8 kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi; 2 kartus buvo surašyti administraciniai nurodymai už smulkius KET pažeidimus, kas baustumo neužtraukia (79-84 b. l.). Vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį (sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasino nužudyti savo motiną), bausmę atliko (62-65, 67-73 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo priežastis, eigą, trukmę, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti sankcijoje numatyta vienintelė griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas dvigubai didesnis už sankcijos minimumą – 6 mėnesiai (BK 50 str. 2 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaip minėta, už smurtinį nusikaltimą prieš artimą giminaitį arba šeimos narį kaltinamasis teisiamas antrą kartą. Tiek pirmesniais atvejais, tiek pastaruoju atveju kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, agresyvus, norėjo primesti kitiems savo valią ar tvarką. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Abiem atvejais po nusikaltimų kaltinamasis žadėjo, kad pyktis fiziniu smurtu daugiau nebepasiveš. Iš to galima spręsti, kad kaltinamasis, kaip sūnus, sutuoktinis, turi nuoskaudų artimiems giminaičiams ar šeimos nariams. Atsižvelgdamas į tai, teismas suteikia kaltinamajam šansą įrodyti, jog jis pajėgus civilizuotai spręsti ginčus, gali susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 m. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus, kurie turėtų auklėjamąjį, taisomąjį ir prevencinį poveikį.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. 00⁴⁵ val. iki 2016 m rugpjūčio 30 d. 9⁵⁰ val. (vieną parą) (43, 45 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliką laisvės atėmimo bausmę ir laikoma, kad kaltinamsis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59-60 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 91,81 € žalos už nukentėjusiajai A. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo priteisimo (101-103 b. l.). Civilinį ieškinį grindė nukentėjusiajai 2016 m. liepos 30 d. – rugsėjo 19 d. suteiktų ambulatorinių ir stacionarių paslaugų lentele. Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, S. Ž. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, S. Ž. skirtos sumažintos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejus metus, įpareigojant jį per visą šį laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaudamasis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti S. Ž. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

S. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugsėjo 26 d. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir žalos atlyginimo gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš S. Ž. priteisti 91,81 € (devyniasdešimt vieną eurą 81 euro centą) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.