- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2-959/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serviclean“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Westimport“, uždarajai akcinei bendrovei „Autodemas“
- Trečiasis asmuo
- „G&G Auto Sales LLC“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serviclean“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1087-112/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serviclean“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Westimport“, uždarajai akcinei bendrovei „Autodemas“, uždarajai akcinei bendrovei „Autodata“, trečiasis asmuo „G&G Auto Sales LLC“, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įpareigojimo perduoti transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Serviclean“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Westimport“ iki ieškinio padavimo ir uždrausti jam valdyti, disponuoti, naudoti, perduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims 35 transporto priemones (lengvuosius automobilius 2006 m. BWM 5251, 2013 m. CHEVROLET C AMARO, 2012 m. PORSCHE PANAMERA, 2008 m. SAAB 93, 2012 m. AUDI TT ir kt.), jas pervežti, eksportuoti ar kitaip transportuoti iš jų buvimo vietos – saugojimo aikštelių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi šį ieškovo prašymą patenkino ir uždraudė atsakovui UAB „Westimport“ atlikti bet kokius veiksmus su ieškovo nurodytais automobiliais.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Serviclean“ pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB „Westimport“, UAB „Autodemas“, UAB „Autodata“, prašydamas pripažinti jo teisę į šiuos automobilius ir įpareigoti atsakovus perduoti minėtą turtą jam. Nurodė, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose per tarpininką „G&G Auto Sales LLC“ nusipirko automobilius, kuriuos pargabeno į Klaipėdos jūrų uostą, tačiau muitinės tarpininkas atsakovas UAB „Westimport“ netinkamai atliko muitinės procedūras, neteisingai užpildė reikalingus dokumentus ir vietoj prekių gavėjo ieškovo UAB „Serviclean“ nurodė UAB „Westimport“, UAB „Autodemas“, UAB „Autodata“, kurie atsisako jam perduoti automobilius. Teigė, kad su „G&G Auto Sales LLC“ už nupirktus automobilius visiškai atsiskaitė.
Atsakovai UAB „Westimport“, UAB „Autodemas“, UAB „Autodata“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, jog ieškovas su jų verslo partneriu „G&G Auto Sales LLC“ neatsiskaitė, todėl ginčo automobiliai ieškovui nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Serviclean“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsakovams UAB „Autodemas“, UAB „Autodata“ uždraudė dalį automobilių valdyti, naudoti, jais disponuoti, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, kitą automobilių dalį – pervežti iš aikštelių, esančių Taikos pr. 78 ir Minijos g. 13, Klaipėdoje, ar kitų jų buvimo vietų, saugoti jas savo lėšomis iki byloje įsiteisės teismo sprendimas ar atsakovai neperduos ieškovui saugojimui šių transporto priemonių. Teismas taip pat paskyrė ieškovą UAB „Serviclean“ kai kurių automobilių saugotoju, leido jam savo lėšomis pakrauti ir pervežti juos į savo pasirinktą automobilių saugojimo aikštelę iki byloje įsiteisės teismo sprendimas; paliko galioti teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB ,,Westimport“ dėl šešių automobilių.
Atsakovas UAB „Westimport“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 657 980 Lt (ieškinio suma) tam, kad būtų užtikrintas atlyginimas jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teigė, jog dėl šių priemonių patiria neplanuotų išlaidų, nes negalėdamas išmuitinti konteinerio, privalo mokėti 30 EUR baudą už kiekvieną dieną.
Atsakovai UAB „Autodata“ ir UAB „Autodemas“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 437 612,64 Lt ir 61 516,30 Lt (jų turimų automobilių vertė) tam, kad būtų užtikrintas atlyginimas jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų minimų priemonių. Teigė, jog patiria išlaidų dėl šių automobilių saugojimo, ieškovas už juos nėra sumokėjęs jų siuntėjui „G&G Auto Sales LLC“, automobilių vertė, jų nepardavus iš karto, mažėja, be to, jie laikomi lauke, yra daužti, todėl dėl netinkamų oro sąlygų daromos žalos jų vertė dar labiau sumažės. Nurodė, kad perdavus automobilius ieškovui, išreikalauti nuostolių atlyginimą bus neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų UAB „Westimport“, UAB „Autodemas“ ir UAB „Autodata“ prašymus ir įpareigojo ieškovą UAB „Serviclean“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 131 596 Lt sumą, kuri užtikrintų atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokio dydžio banko garantiją.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo UAB „Westimport“ teiginius, jog jo nuostolių dydis atitinka ieškinio sumą. Remdamasis byloje pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių suma sudaro 5 510,67 Lt, duomenimis, nustatė, kad kiekvieną dieną už neišmuitintą konteinerį atsakovas moka po 30 EUR baudą, todėl sprendė, jog jis patiria nuostolių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau jų konkretaus dydžio negalima nustatyti dėl neapibrėžto tokių priemonių taikymo laikotarpio. Nurodė, kad šio atsakovo nuostoliai nepriklauso nuo ieškinio reikalavimų tenkinimo ar atmetimo, nes jie yra susijęs su turtu, kuris atsakovui UAB „Westimport“ nepriklauso.
Teismas taip pat sprendė, jog atsakovai UAB „Autodemas“ ir UAB „Autodata“ iš dalies pagrindė savo prašymą. Teismas sutiko su jų teiginiais, kad atsižvelgiant į automobilių rinką, jų vertė, o kartu ir atsakovų pelnas, kiekvienais metais mažėja, be to, jog jie yra saugomi atviroje automobilių aikštelėje, kurioje vieno automobilio saugojimo mokestis sudaro 3 Lt, todėl sprendė, jog visų trijų atsakovų bendra nuostolių suma sudaro 20 procentų nuo visos ieškinio sumos, tai yra 131 596 Lt.
Remdamasis ieškovo UAB „Serviclean“ 2013-12-31 balanso duomenimis, nustatė, jog įmonė turto turi iš viso už 5 645 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 021 554 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas dėl sunkios finansinės padėties iš dalies buvo atleistas nuo žyminių mokesčių mokėjimo už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, už ieškinio pateikimą šioje byloje. Todėl sprendė, jog dėl paminėtų priežasčių atsakovų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali būti apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Serviclean“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neišsiaiškino, ar atsakovai realiai patirs kokių nors nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo pateikti įrodymai dėl 30 EUR baudos už neišmuitintą konteinerį negali būti laikomi tinkamais įrodymais, nes sąskaitos yra neišverstos į lietuvių kalbą, nepasirašytos. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad šias sąskaitas yra apmokėjęs.Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovai patiria automobilių saugojimo išlaidų, nes jie yra saugomi atsakovams priklausančiose aikštelėse. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog automobilio saugojimo išlaidos sudaro 3 Lt per parą (CPK 178 str.).Teismas neatsižvelgė į tai, jog kilus ginčui dėl automobilių tikrojo savininko, nuostolių dėl mažėjančios jų vertės patiria ir ieškovas, kurio byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad jis yra tikrasis automobilių savininkas. Atsakovai nėra sumokėję „G&G Auto Sales LLC“ už automobilius, todėl jokių tiesioginių nuostolių nepatiria.Priešingai nei sprendė teismas, vien ta aplinkybė, jog ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas už automobilius sumokėjo beveik 800 000 Lt, tačiau prekių negavo, o tai įtakoja įmonės balansą. Pačių atsakovų finansinė padėtis yra tokia pati kaip ir ieškovo, nes įmonių įstatinis kapitalas sudaro tik 10 000 Lt, nors įmonės yra mokios, turto neturi.Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principą, nes įpareigodamas ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 131 596 Lt, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, atsakovų nuostolių atlyginimą nepagrįstai užtikrino ilgiau nei dviem metams.Atsakovai nebendradarbiauja su ieškovu, antstoliui neteikia duomenų, kur yra visi automobiliai, Kauno teritorinė muitinė informavo ieškovą, jog UAB ,,Autodemas“, nepaisydamas teismo draudimo, bandė vieną automobilių išvežti į užsienį, todėl tikėtina, kad kiti automobiliai gali būti jau eksportuoti iš Lietuvos. Šios aplinkybės patvirtina, jog teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tuo tarpu atsakovai nepagrįstais prašymais siekia apsunkinti ieškovo interesų gynimą, nes jam nesumokėjus teismo nurodytos sumos ir panaikinus taikytas priemones, ieškovas netektų galimybės išsiieškoti patirtų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė jo nuostoliams atsirasti. Tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies patenkino atsakovų prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 131 596 Lt piniginį užstatą atsakovų galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovai nepateikė preliminarių paskaičiavimų, įrodymų, pagrindžiančių konkretų galimų nuostolių dydį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, užtikrinant galimų atsakovų nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 146 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su teismo įpareigojimu, nurodo, jog atsakovai nepateikė duomenų, jog yra sumokėję baudą už neišmutintą konteinerį, tačiau neginčija fakto, kad už tai nurodomo dydžio bauda turi būti mokama, taip pat neprieštarauja teismo argumentams, jog nerealizuojamų automobilių vertė mažėja. Todėl darytina išvada, jog teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukels nuostolius atsakovams (CPK 185 str.).
Apelianto argumentai, jog atsakovai neįrodė jo sunkios finansinės padėties, taip pat laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ne tik aplinkybe, kad ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet ir jo finansinę padėtį apibūdinančiais dokumentais. Kaip matyti iš ieškovo 2013 m. balanso duomenų, didžiąją dalį jo turto sudaro trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 54 311 Lt, bei per vienerius metus gautinos sumos – 970 424 Lt, ilgalaikio turto vertė sudaro tik 1 653 Lt: materialusis turtas – 1 653 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 811 Lt, o įsipareigojimai per vienerius metus viršija 1 021 554 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos turėjo pagrindą išvadai, kad ieškovo finansinė padėtis nėra stabili (CPK 178 str.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovams laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos visai ieškinio sumai, t. y. areštuoti visi ieškovo nurodomi automobiliai, tuo tarpu teismas tik iš dalies patenkino minimą atsakovų prašymą ir įpareigojo ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ginčo piniginį užstatą, kurio dydis – 20 procentų nuo visos ieškinio sumos.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir kt., apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog dėl ieškovo UAB „Serviclean“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.