- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-380-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01701-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriui, D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriui, D. J.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo A. J. skundu ir patikslintu skundu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriui, D. J. dėl sprendimo, kuriuo nutarta parduoti žemės sklypą, panaikinimo ir spręsdama skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjo skundas, paduotas teismui 2013-11-19, neatitiko Lietuvos Respublikos ABTĮ 23, 24 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl negalėjo būti priimtas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjui teismo 2013-11-26 nutartimi buvo pasiūlyta ištaisyti skundo trūkumus iki 2013-12-15. Pareiškėjas 2013-12-16 padavė teismui patikslintą skundą, kurio priėmimą teismas spręsdamas nustatė, jog pareiškėjas neištaisė teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, todėl teismas negalėjo priimti pareiškėjo patikslintą skundą ir 2013-12-20 nutartimi pasiūlė ištaisyti skundo trūkumus iki 2014-02-05 (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Iš Lietuvos pašo duomenų matyti, kad ši nutartis pareiškėjui įteikta 2013-12-27. Pareiškėjas teismo nutarties neįvykdė ir patikslinto skundo trūkumus neištaisė. Pareiškėjas prie skundo nepridėjo skundžiamą sprendimą bei kitus su ginču susijusius įrodymus. Pareiškėjui teismas nurodė, kad skundžiamą administracinį aktą ir skundo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus pareiškėjas prie skundo turi pridėti pats (ABTĮ 24 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas neteikia duomenų, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti jam reikalingus duomenis ir kad atsakovė atsisakė tai padaryti. Teismas pažymėjo, kad pažeistų proceso šalių lygiateisiškumo ir kitus principus, jeigu už pareiškėją rinktų įrodymus, pačiam pareiškėjui galint tai padaryti. Teismas nutartyse dėl skundų trūkumų pašalinimo nurodė, kad skundo priėmimo metu įrodymai būtini, nes teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas laikėsi privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ar ji būtina ginčo atveju ir ar nepraleido skundo padavimo terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnyje. Iš skunde dėstomų aplinkybių ir pridėtų priedų matyti, kad ginčas tarp proceso šalių kilo dėl sprendimų priimtų žemės reformos proceso metu ir kad pareiškėjas nori nupirkti žemės sklypą, kuris numatytas parduoti kitam asmeniui. Pareiškėjas prie skundo nepridėjo duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypas parduotas D. J. Suderintą parengtą žemėtvarkos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas skyriaus vedėjas, ir tik po to šio dokumento pagrindu sudaromos žemės sklypų paradavimo arba kitos sutartys. Priklausomai nuo to, kokie veiksmai yra atlikti galimas skirtingas ginčo nagrinėjimo procesas ir ginčo dalyku gali būti ne tik baigiamieji sprendimai, t.y. pirkimo-pardavimo sutartis, bet sprendimai, kurių pagrindu sudaryta sutartis, t.y žemėtvarkos projekto sprendiniai. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui, tačiau skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta teismo nutartyse, jog tuo atveju, kai nepriimtas sprendimas parduoti valstybinę žemę, o tik buvo patvirtintos tam tikrų žemės sklypų ribos, plotai, jų naudojimo būdas ir pobūdis, piliečių, kuriems žemėtvarkos projektu suprojektuoti tam tikri sklypai, sąrašai, sudarant sąlygas ateityje priimti atitinkamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, valstybinės žemės pardavimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d.) ir kad tokiems sprendimas apskųsti, pagal galiojantį žemės reformos teisinių santykių reguliavimą, yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad ginčijant sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo, būtina pateikti skundžiamą valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį, žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, kurių pagrindu sudaryta žemės sklypo pardavimo sutartis ir apsispręsti dėl skundo reikalavimų apimties. Pažymėta, jog tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ar ginčą sprendė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taip pat nurodyta, kad, jeigu nesilaikyta tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjui visiškai neištaisius skundų trūkumus, skundai laikytini nepaduotais ir grąžintini, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi.
Skundas nepriimtas, todėl pareiškėjui turėtų būti grąžinamas sumokėtas 100,00 Lt žyminis mokestis, tačiau šis klausimas negali būti išspręstas, nes žyminį mokestį sumokėjo, ne pareiškėjas, o kitas asmuo R. J. (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokie duomenys nurodyti DNB 2013-11-14 mokėjimo nurodyme Nr. 36.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
laikyti nepaduotu pareiškėjo A. J. skundą ir patikslintą skundą ir grąžinti juos su pridėtais priedais pareiškėjui teismo nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.