Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovėms Jolantai Bružaitei ir Dianai Žlibinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2010-03-04 sprendimo Nr. 162-7, 2010-03-04 sprendimo Nr. 155-11 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas Indijos Respublikos pilietis K. S. M. ginčija Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-03-04 sprendimą Nr. 162-7, kuriuo panaikinta jam išduota D nacionalinė daugkartinė viza Nr. LT1805000, ir 2010-03-04 sprendimą Nr. 155-11, kuriuo jis įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos (b.l. 36, 37).

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis ginčo teisinius santykius - Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Respublikos piliečiui K. S. M. 2009-08-28 išduota D nacionalinė daugkartinė viza Nr. LT1805000, galiojanti iki 2010-06-30 (b.l. 35). Teikdamas prašymą pareiškėjas nurodė, kad prašo išduoti D (nacionalinę) asmeninę daugkartinę vizą, kelionės tikslu nurodydamas studijas VšĮ Klaipėdos verslo kolegijoje. Išduodant vizą konsultuotasi dėl studijų ir gautas teigiamas atsakymas. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką maršrutu Indija – Turkija – Latvija – Lietuva. Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos direktorės 2010-03-01 įsakymu Nr. TR-11 nutraukta studijų sutartis su įvadinių studijų studentu K. S. M. (b.l. 29). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrius 2010-03-04 sprendimu Nr. 162-7 panaikino Indijos Respublikos piliečiui K. S. M. 2009-08-28 išduotą D nacionalinę daugkartinę vizą Nr. LT1805000 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t.y. išdavus vizą, paaiškėjo, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse numatytų atvykimo sąlygų, ir tą pačią dieną priėmė sprendimą Nr. 155-11, kuriuo įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau - Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Pagal Vizų režimo reglamento I priedą išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, tame tarpe ir Indijos Respublikos, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. 1985-06-14 Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudarytos tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, (Šengeno konvencija) 18 straipsnyje nustatyta, jog Vizos, kurios išduodamos ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, yra nacionalinės vizos, kurias išduoda kiekviena Susitariančioji šalis, remdamasi savo įstatymais.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas įstatymo taikymas ir paskirtis, numatant, jog įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžta vizos sąvoka – tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Įstatymo 17 straipsnio nuostatos detalizuoja Nacionalinės vizos (D) režimą, kurio 1 dalyje nurodyta, jog užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius, o 4 dalies nuostatos numato, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo atvejų nustatymo aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109, detalizuoja Įstatymo nuostatas. Minėta, jog pareiškėjo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas – studijuoti, todėl daugkartinė nacionalinė viza jam išduota vadovaujantis Aprašo 22.1, 25.2 punktų nuostatomis.

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą viza užsieniečiui panaikinama, jeigu išdavus vizą, paaiškėja atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui pagrindai. Atsisakymo išduoti vizą pagrindai nustatyti įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 punkte nurodyta, jog vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 1 dalies c punktas numato, jog trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Atsižvelgiant auksčiau išdėstytą teisinį reglamentaviną, darytina išvada, jog trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į bet kurios valstybės narės šalį, buvimo, viršijančio 3 mėnesius per 6 mėnesių laikotarpį teisinis reguliavimas yra deleguotas pačioms valstybėms narėms, o Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nukreipiantis į Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje taikomas dėl pačių atvykimo sąlygų atitikimo, t.y. tikrinant, ar trečiosios šalies pilietis, turintis bet kokio tipo vizą (įskaitant ir nacionalinę (D)), nustatoma, ar nėra pagrindų, darančių tokio piliečio atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje neteisėtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo tikslą – studijuoti aukštojoje mokykloje ir Aprašo 22.1 punkte numatytą vizos išdavimo pagrindą (mokymosi tikslu), akivaizdu, jog Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos direktorei 2010-03-01 priėmus įsakymą Nr. TR-11 nutraukti su pareiškėju studijų sutartį, pareiškėjas nebeatitiko sąlygų, dėl kurių jam buvo išduota daugkartinė nacionalinė (D) viza, suteikianti teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Konstatuojama, jog atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė 2010-03-04 sprendimu Nr. 162-7 „Dėl D nacionalinės daugkartinės vizos Nr. LT1805000 panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui K. S. M.“ pagrįstai panaikino daugkartinę vizą Nr. LT1805000 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad panaikinus vizą, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 125 straipsnio 1 punkte taip pat nustatyta, jog užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam panaikinta viza. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties detalesnę sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti priėmimo tvarką deleguoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (127 straipsnio 6 dalis), kuris 2004-12-24 įsakymu Nr. IV-429 patvirtino Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punktas nustato, jog užsienietis įpareigojamas išvykti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 125 straipsnyje nustatytais pagrindais: panaikinta viza, leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi, yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimui, į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti arba yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį Įstatymo nustatytą užsieniečiams buvimo be vizos laiką. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo yra apibrėžtas kaip aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją (Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Įstatymo 125 straipsnio ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalių turinys leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti nustatymą. Teismo išvadą pagrindžia Taisyklių 19 punktas, numatantis, jog dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo fakto, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo dienos.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis yra padavęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, esminės reikšmės ginčui neturi, nes teisės aktų leidėjasi nenustatė kompetentingoms institucijoms pareigos priimant sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos atsižvelgti į šią aplinkybę. Priešingai, pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas. Įstatymo 127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, neatsižvelgiant į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą išsiųsti užsienietį arba dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas. Tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (administracinė byla Nr. A756-671/2009).

Pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai dėl įsipareigojimų Lietuvos Respublikoje, kurie objektyviai būtų kliudę įvykdyti įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos jame nustatytu terminu. Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimas, kuriuo užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos. Teisės aktai institucijai, priimančiai sprendimą nenustato kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant išvykimo laiką. Pareiškėjas Lietuvoje neturi jokių socialinių ryšių ir nepagrindė savo argumentų dėl įsipareigojimų Lietuvos Respublikoje.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo juos panaikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-05-14 nutartimi buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir laikinai, iki teismas išnagrinės bylą, sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-03-04 sprendimo Nr. 155-11 „Dėl Indijos Respublikos piliečio K. S. M. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ galiojimas. Išnagrinėjus ginčą ir aukščiau išdėstytais argumentais konstatavus, kad atsakovo priimti administraciniai aktai yra teisėti, išnyko teisinis pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 71 straipsnio 5 dalimi, taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo K. S. M. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-03-04 sprendimo Nr. 162-7, 2010-03-04 sprendimo Nr. 155-11 panaikinimo,

panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paskirtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-05-14 nutartimi, kuria buvo sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-03-04 sprendimo Nr. 155-11 „Dėl Indijos Respublikos piliečio K. S. M. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ galiojimas.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.