- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-647-922/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., R. S., S. S., T. S., I. G.
dalyvaujant pareiškėjai S. J., jos atstovei advokato padėjėjai L. B., suinteresuotiems asmenims – A. S., R. S., S. S., S. S., T. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – S. S., I. G., A. S., T. S., S. S., R. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, 2) pareiškėja S. J. po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos S. J., tėvas A. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. J. motina G. S.. A. S. ir G. S. turėjo šešis vaikus – pareiškėją S. J., S. S., I. G., A. S., P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis V. S. mirties dieną turėjo tris vaikus - T. S., S. S. ir R. S.. Mirusieji A. S. ir G. S. testamento nepaliko. Paveldint pagal įstatymą, kaip mirusiųjų A. S. ir G. S. palikimas, liko namas su pastatais, esantis, (duomenys neskelbtini). Tėvui A. S. mirus, motina G. S. rūpinosi ir organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo pašalpas. Rūpinosi daliniu tėvo kapavietės sutvarkymu. Mirus tėvui, perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, rūpinosi ir kitais tėvui priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jo asmeniniais daiktais, t. y. tiesiog toliau gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kaip visada dar ir būnant gyvam tėvui jais rūpinosi. Dėl šių aplinkybių nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina G. S. po savo sutuoktinio A. S. (duomenys neskelbtini) mirties faktiniu valdymu priėmėjo palikimą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad mirus motinai G. S. ji broliui S. S. pagelbėjo organizuojant laidotuvių apeigas, (ji ir brolis) rūpinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki šiol ją tinkamai prižiūri. Ji taip pat prižiūri ir mirusio brolio V. S. kapavietę, kadangi nuo brolio laidotuvių momento mirusiojo brolio vaikai ja visiškai nesirūpina. Mirus motinai pareiškėja tuojau pat perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, ėmė rūpintis ir kitais tėvams priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jų asmeniniais daiktais. Nurodo, kad jos brolis A. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne name, o viename iš ūkinių pastatų – rūsyje, tačiau namų priežiūra nesirūpina, tai liudija kadastrinėje byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad namai yra labai apleisti. Iš 2023-01-27 darytų nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje gyvena jos brolis A. S. yra labai apleista ir, jeigu ji neims tolimesnių veiksmų, brolis liks benamiu. Žinodama sunkią brolio A. S. situaciją ji pradėjo tvarkyti namų dokumentų įforminimą. Kadangi namų pastatai neįregistruoti, o žemės sklypas nesuformuotas, bet kada galėjo gretimų žemės sklypų savininkai žemes privatizuoti, pastatus, kurie net nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre nugriauti ir tokiu būdu jos brolis A. galėjo likti visiškai be gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad brolis A. S. sutinka, jog pateiktas pareiškimas būtų patenkintas, ką patvirtina pateiktas brolio A. S. parašytas raštas bei pridedama video medžiaga. Nurodė, kad namai, kuriuose gyveno tėvai, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nėra suformuotas. Pažymėjo, kad visiems pareiškėjos broliams, mirusiojo brolio V. vaikams, bei seseriai, buvo žinomas faktas apie tėvų mirtį, tačiau nė vienas iš jų po motinos mirties nesikreipė, dėl palikimo priėmimo, kadangi jiems taip pat buvo žinoma, kad namai nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bei suformuotas žemės sklypas, kad visas dokumentų sutvarkymas užims didelę dalį laiko, bei kainuos nemažą sumą pinigų. Iškart po motinos mirties pareiškėja kreipėsi VĮ „Registrų centras“, kur jai buvo suteikta informacija dėl susidariusios situacijos. Taip pat buvo reikalinga gauti iš archyvo dokumentus, patvirtinančius pastatų egzistavimo faktą. Be to, kai kuriuose dokumentuos mirusios motinos vardas buvo įrašytas ne „G.“, o „G.“, todėl buvo reikalinga išspręsti šį klausimą. Gavus minėtus dokumentus, pareiškėja kreipė į VĮ „Registrų centras“, kad būtų suformuota / atlikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, už kurią iš savo asmeninių lėšų pareiškėja sumokėjo 250 Eur. Taip pat buvo reikalingas liudijimas iš notaro, kuris patvirtintų, kad ji yra įpėdinė ir gali tvarkyti palikimo priėmimui skirtus dokumentus. Už archyvo pažymą sumokėjo 14 Eur, už notaro liudijimą – 30 Eur. Kadangi po tėvų mirties praėję daugiau nei trys mėnesiai, buvo reikalinga kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja patyrė išlaidas už procesinių dokumentą parengimą, konsultacijas, bei atstovavimą (250 Eur), mokėjo žyminį mokestį (106 Eur + 2 Eur aptarnavimo mokestis). Laiko ir kelionės išlaidų kurui net neskaičiavo. Pareiškėja palikimą priėmė konkliudentiniais veiksmais – faktiškai juo rūpintis ir jį prižiūrėti ėmė iš karto po motinos mirties, atliekant kitus aktyvius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė advokato padėjėja L. B. palaikė patikslintą pareiškimą ir aplinkybes nurodytas patikslintame pareiškime.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje papildomai nurodė, kad visi suinteresuoti asmenys atsisakė G. S. palikimo. Suinteresuotas asmuo A. S. jai yra sakęs, kad jis neturi pinigų ir nieko netvarkys, todėl ji viena ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų nesikreipė į ją. Nurodė, kad A. S. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, ji bendrauja su A. S., kartais atvyksta jo aplankyti. Patvirtino, kad suinteresuotas asmuo A. S., gyvendamas toje sodyboje, sodinasi ir prižiūri daržus, jo buvusi žmona (pareiškėjos buvusi brolienė) padeda jam – atveža maisto, išskalbia drabužius. Nurodė neprieštarausianti, kad palikimą, likusį po motinos G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S. (per pusę). Jai yra žinoma, kad A. S. buvusi žmona jam padėjo įsivedant elektrą mirusios motinos G. S. vardu, taip pat, kad ji teikia A. S. pagalbą apmokant mokesčius už elektrą. Kitų mokesčių mokėti nereikia.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. gyvena tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime jau apie 25 metus. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau išsiskyręs su žmona grįžo į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, ir ten gyveno kartu su motina, tvarkėsi namuose, prižiūrėjo aplinką, dirbo pas ūkininkus. A. S. iki motinos mirties gyveno tuose namuose, mirus motinai liko ten gyventi ir gyvena iki šiol. Nurodė, kad motiną G. S. globojo jo (S. S.) žmona. Motina jų namuose gyveno apie tris metus laiko, o sesuo S. J. motinos neglobojo, tik atvykdavo jos aplankyti. Po motinos mirties brolis A. S. liko gyventi tuose namuose, juos prižiūrėjo. Brolis A. S. turi sveikatos problemų, todėl juo rūpinasi jo buvusi žmona A. S.. Brolio A. S. gyvenamoji vieta nėra deklaruota tuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pareiškėjos pareiškimu, nes mano, kad pareiškėja (jo sesuo) gali A. S. iškraustyti iš tų namų. Brolis gyvena ne pačiame name, bet viename iš sodybos pastatų – pirtyje. Ten jis yra pasistatęs krosnį ir gyvena jau daug metų. Sodyba nėra pačiame kaime. Tai vienkiemis, artimiausi kaimynai gyvena už kokio kilometro, tačiau brolį A. pažįsta visi kaimo gyventojai. Nurodė, kad jis po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo. Suinteresuotas asmuo S. S. patvirtino nepretenduojantis į motinos palikimą. Sutiktų, kad pareiškėja priimtų po motinos mirties likusį palikimą tik su sąlyga, kad neiškraustytų iš tų namų brolio A. S.. Pergyvena dėl brolio A., nebūtų prieštaravimo jeigu ir brolis A. priimtų dalį palikimo.
Suinteresuotas T. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjos pareiškimu. Teismo posėdyje nurodė, kad jo tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Visiškai pritarė S. S. išsakytiems teiginiams. Paaiškino, kad jis vaikystėje daug laiko praleido pas močiutę. Vėliau, kokius 3-4 metus, močiutę prižiūrėjo S. S. žmona R. Nurodė, kad jie nuvažiuodavo močiutės aplankyti, tačiau prie jos priežiūros neprisidėjo, kadangi dėdė S. su žmona ja gerai rūpinosi. Močiutė jokių nusiskundimų neturėjo. Pas mirusio tėvo brolį A. į tą sodybą (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs 2022 m. vasarą, namuose jo nedaro, tačiau pasivaikščiojo po sodybos kiemą. Nurodė, kad sodyba apleista, bet dėdė A. turi sveikatos problemų. Paaiškino, kad jis po tėvo V. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Jo tėvas V. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos G. S. mirties, sunkiai sirgo. Tėvo brolis P. S. mirė (duomenys neskelbtini) metais, buvo vedęs, tačiau vaikų neturėjo. Nurodė, kad jam buvo žinomas faktas, kad mirė močiutė G. S.. Jis (T. S.) po močiutės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nemanė, kad yra kažkokio turto. Likęs turtas – namų valda bei miškas. Nesutinka, kad palikimą priimtų tik pareiškėja, nes jai priklauso tik 1/5 dalis palikimo. Jis savo palikimo dalies neatsisako, tačiau galėtų ją perleisti A. S..
Žemesnės instancijos teismas
S. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja klaidingai nurodžiusi, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), negyvena A. S.. Faktą, kad A. S. gyveno visą laiką toje sodyboje gali patvirtinti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad močiutę G. S. visą laiką prižiūrėjo jos dėdės S. S. žmona R., ne teta S. J.. Nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja prižiūrėjo G. S.. Nesutinka su pareiškime nurodytu argumentu, kad pareiškėja tuojau pat po motinos mirties perėmė nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas. Nurodė, kad į mirusio tėčio V. S. turtą ji su broliais nepretendavo. Apie tai, kad po močiutės mirties yra likęs turtas, jiems tapo žinoma prieš pusė metų. Tai jiems pranešė teta I. G., kuri minėjo, kad po močiutės mirties liko turtas - namų valda ir miškas. Kadangi toje, po močiutės mirties likusioje sodyboje, gyvena dėdė A., dėl to jie nesikreipė į notarą dėl palikimo, likusio po močiutės mirties, priėmimo. Nesutinka, kad palikimą priimtų tik pareiškėja. Ji savo palikimo dalies neatsisako, nurodė, kad savo palikimo dalį ji galėtų perleisti A. S., tačiau ne pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjos pareiškimu. Teismo posėdyje nurodė, kad močiute G. S. iki jos mirties rūpinosi dėdė (suinteresuotas asmuo) S. S. su žmona. Dėdė A. S. visą laiką gyveno toje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad dėdė A. visą laiką ten gyveno, gyvena ir gyvens. Nurodė, kad jis nesikreipė į notarą dėl palikimo, likusio po močiutės mirties, priėmimo. Norėtų, jog turtas, likęs po močiutės mirties atitektų dėdei A., o ne tetai S. J., o jeigu taip neatsitiktų, tuomet po močiutės mirties likęs turtas turėtų atitekti dėdei S. S. ir jo žmonai, kadangi jie močiutę prižiūrėjo iki pat jos mirties. Dėdė S. S. vienintelis rūpinosi savo mama.
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Persikraustė ten gyventi, kai dar mama buvo gyva. Vėliau motiną reikėjo slaugyti, todėl ją pasiėmė brolis S. su žmona, o jis ir dabar ten gyvena. Po motinos mirties liko motinos asmeniniai daiktai – drabužiai, taip pat baldai, tačiau jų niekas nepaėmė. Paaiškino, kad jis gyvena name, kurį persistatė iš buvusio garažo. Jis augina daržoves, laiko triušius. Jis pats moka už suvartotą elektros energiją. Buvusi sutuoktinė atvažiuoja, padeda tvarkytis buityje. Motinos palikimo jis neatsisako. Sutinka, kad pareiškėja sutvarkytų dokumentus ir jį priregistruotų, tačiau palikimo jis neatsisako. Nesutinka, kad pareiškėja viena priimtų palikimą, likusį po motinos mirties.
Suinteresuotas asmuo I. G. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė sutinkanti, kad pareiškėja (jos sesuo) S. J. tvarkytų mamos G. S. palikimą, dėl to patirtas išlaidas padengtų iš jos dalies, ir likusią I. G. priklausančią palikimo dalį grąžintų jai patogiu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad ji yra buvusi suinteresuoto asmens A. S. žmona. Sūnų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymu rūpinasi buvusiu sutuoktiniu, nes jo sveikata labai bloga. Jai žinoma, kad pareiškėja nori viena paveldėti turtą, likusį po motinos mirties. Nurodo, jog ji nori, kad A. S. liktų jam priklausanti palikimo dalis. A. S. po skyrybų grįžo gyventi į tėvų namus. Prieš metus laiko ji sužinojo, kad jo sveikata bloga. Sūnų prašymu, sutiko padėti A. Vienas sūnus įvedė elektrą, kitas sūnus nupirko skalbimo mašiną. Ji aprūpina jį maistu, rūpinasi jo buitimi. Nurodo, kad jis augino triušius, augina daržus, buityje jam sunkiau sekasi tvarkytis. Ji padeda jam sutvarkyti namus. Nurodė, kad jos buvusio vyro brolis S. rūpinosi motinos laidotuvėmis, o jo žmona R. prižiūrėjo motiną. Jai šios aplinkybės žinomos iš kaimo žmonių, sūnų pasakojimų. A. S. neatsisako jam priklausančios motinos palikimo dalies, jis nori ten ir toliau gyventi. Nurodė, kad ji apmoka už elektrą iš A. S. gaunamų lėšų. Nurodė, kad nežino kaip pareiškėja priėmė palikimą likusį po motinos mirties. Nurodė, tik tai, kad ji surado vieną dokumentą ir perdavė jį pareiškėjai, kiti dokumentai – motinos mirties liudijimas yra pas brolį S. S.. Nurodė, kad namo būklė labai bloga. A. S. gyvena iš garažo persistatytoje patalpoje. Ūkiu A. labai rūpinasi, tačiau buityje sunkiai sekasi tvarkytis. Ji A. S. rūpinasi nuo 2022 m. kovo mėnesio, ji vežioja jį pas gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti – tenkintinas, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja S. J., po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti – atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad velionė G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvendama santuokoje su A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), susilaukė šešių vaikų: S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) bei VĮ „Registrų centras“ 2022-11-18 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su G. V. susilaukė trijų vaikų: T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis, kaip mirusio V. S. pirmos eilės įpėdiniai. Nurodytos aplinkybės patvirtinamos VĮ „Registrų centras“ 2022-11-18 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). Jų visų giminystę su motina bei tarpusavio giminystę, patvirtina aukščiau nurodyti dokumentai. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022-02-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl faktus patvirtinančių dokumentų bei pridėtų dokumentų – iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m., 1980-1980 m. ūkinių knygų bei iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-01990 m. ūkinės knygos matosi, kad A. S. ir G. S. turėjo nekilnojamojo turto. Iš byloje, esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022-02-08 išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2022-09-07. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro 2022-02-02 liudijimo matosi, kad po G. S. mirties, pareiškėja S. J. 2021-10-22 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biurui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaras 2022-02-02 išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad G. S. įpėdinė yra dukra (pareiškėja) S. J.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės J. M. 2023-01-18 raštu dėl prašymo patvirtinama, kad G. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti, todėl pareiškėjos prašymu buvo atlikti šių pastatų kadastriniai matavimai, ką patvirtina Statinio (patalpos) kadastro duomenų nustatymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.
Prie 2023-01-30 patikslinto pareiškimo pridėtas A. S. vardu surašytas raštas, kuriame nurodoma: „Aš A. S., aš gimęs (duomenys neskelbtini). Sutinku kad sesuo S. mano palikimą tvarkytų“ (tekstas netaisytas). 2023-01-24 į bylą pateiktas suinteresuoto asmens A. S. buvusios žmonos A. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta: „Aš A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) su A. S. esu išsituokusi nuo (duomenys neskelbtini). Mano žiniomis jis gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Jis gyveno kartu su motina. Nuo to laiko mažai bendravome. Motinai mirus liko gyventi vienas. Pablogėjus sveikatai (tai pastebėjo kaimo gyventojai). Sūnų paprašyta pradėjau rūpintis sveikata bei jo buitimi: apmokėjau elektros sąskaitas, sūnus sutvarkė elektros instaliaciją, nupirko skalbimo mašiną, (kai buvo sugrįžęs iš (duomenys neskelbtini)), iškopiau namus, registravau ir vežiojau pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad būtų nustatyta diagnozė ir 2022 m. birželio mėnesį buvo diagnozuota alzheimerio demencijos liga. Dabar geria vaistus, kas mėnesį konsultuojamės su gydančiu gydytoju, sutvarkiau reikiamus dokumentus gauti tremtinio pažymėjimu, kurį gavo (duomenys neskelbtini), pasirūpinau „swed“ banko kortele, kurią gavo (duomenys neskelbtini). Kadangi jis dalinai negeba rūpintis savimi ir savo finansais, aš jam už jo gaunamą pensiją perku drabužius, maistą ir kitus buitinius reikmenis. Esu sutarusi su (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavėjomis, kad jam būtų duodamas maistas užrašymui, o vėliau sumoku.“ (tekstas netaisytas).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po A. S. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.
Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo A. S. mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado G. S. palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo visa apimtimi. G. S. palikimą priėmė iš karto po palikėjo A. S. mirties, ji liko toliau gyventi tame pačiame name, kurį kartu su sutuoktiniu A. S. įsigijo santuokos metu, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis ir kitu turtu iki pat savo mirties. G. S. liko gyventi jos sutuoktiniui A. S. kartu su ja nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). G. S. per įstatymo nustatytą terminą, priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.
Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjos motina G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja S. J., po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį faktiškai valdyti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą.
Kadangi palikėja G. S. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnis). Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys yra mirusios G. S. likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l ir 2 punktai).
Pareiškėja bei jos atstovė įrodinėja aplinkybes, kad pareiškėja kaip palikėjos įpėdinė pagal įstatymą pradėjo G. S. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties. Patikslintame pareiškime nurodo, kad mirus motinai pareiškėja tuojau pat perėmė nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, ėmė rūpintis motinai priklausiusiais asmeniniais bei kitais daiktais, taip pat pagelbėjo broliui (suinteresuotam asmeniui) S. S. organizuojant laidotuvių apeigas, rūpinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki šiol ją tinkamai kartu su broliu S. prižiūri. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. sutinka, kad pateiktas pareiškimas būtų patenkintas. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad visi suinteresuoti asmenys atsisakė G. S. palikimo. Patvirtino, kad A. S. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, gyvendamas toje sodyboje, sodinasi ir prižiūri daržus. Nurodė neprieštarausianti, kad palikimą, likusį po motinos G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S.. Patvirtino žinanti, kad A. S. buvusi žmona jam padėjo įsivedant elektrą mirusios motinos G. S. vardu, taip pat, kad ji teikia A. S. pagalbą buityje, apmokant mokesčius už elektrą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja po motinos G. S. mirties likusį palikimą priėmė pradėjusi tvarkyti dokumentus, reikalingus žemės sklypo suformavimui, pastatų registravimui, kadangi esant gyvai motinai žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nebuvo suformuotas bei įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).
Nors suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio paaiškino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini), t. y., viename iš ūkinių pastatų, ten tvarkėsi iki motinos mirties, tvarkosi ir jai mirus – sodino ir sodina daržus, augino ir augina triušius, moka mokesčius už elektrą. Buvusi sutuoktinė jam padeda tvarkytis buityje. Nurodė nesutinkantis su pateiktu patikslintu pareiškėjos pareiškimu.
Suinteresuoti asmenys S. S., T. S. S. S., R. S. patvirtino, kad A. S. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau išsiskyręs su žmona grįžo gyventi į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su motina G. S., tvarkėsi namuose, prižiūrėjo aplinką. A. S. iki motinos mirties gyveno tuose namuose, mirus motinai liko ten gyventi ir gyvena iki šiol. Jis tuose namuose gyvena jau apie 25 metus. Nurodė nesutinkantys su pateiktu patikslintu pareiškėjos pareiškimu. Suinteresuoti asmenys nors ir nepateikė savarankiškų reikalavimų šioje byloje, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje išsakė savo nuomonę dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę, turinčio fakto, nurodydami, kad pareiškėja nepriėmė palikėjos G. S. palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuoti asmenys nurodė visiškai kitokias aplinkybes tvirtindami, kad palikimą galimai faktiniu valdymu priėmė A. S..
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. (buvusi suinteresuoto asmens A. S. žmona) patvirtino aplinkybę, kad A. S. po skyrybų grįžo gyventi į tėvų namus ir ten gyvena iki šiol. Dėl prieš metus laiko smarkiai pablogėjusios A. S. sveikatos, sūnų prašymu, ji sutiko padėti A. Patvirtino suinteresuotų asmenų S. S., T. S., S. S., R. S. nurodytas aplinkybes, kad mirus G. S. A. S. liko toliau gyventi toje sodyboje, pagal galimybes tvarkėsi – sodino daržus, augino triušius, mokėjo mokesčius už elektrą, ką daro iki šiol.
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Nors pareiškėja patikslintame pareiškime nurodžiusi aplinkybes, jog mirus motinai ji tuojau pat perėmė nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, ėmė rūpintis motinai priklausiusiais asmeniniais bei kitais daiktais, taip pat pagelbėjo broliui (suinteresuotam asmeniui) S. S. organizuojant laidotuvių apeigas, rūpinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki šiol ją tinkamai kartu su broliu S. prižiūri, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pati pareiškėja teismo posėdį nurodė visiškai kitokias aplinkybes, t. y., kad po motinos mirties likusioje sodyboje gyvena suinteresuotas asmuo (brolis) A. S., kuris sodinasi ir prižiūri daržus, moka mokesčius už elektrą, kad jam buityje pagalbą bei pagalbą apmokant mokesčius, teikia jo buvusi žmona. Nurodė neprieštaraujanti, kad palikimą, likusį po G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S., tačiau teismui sudarius galimybę tikslinti pateiktą pareiškimą, to nepadarė, o palaikė 2023-01-30 pateiktą patikslintą pareiškimą ir jame išdėstytus reikalavimus.
Nors pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos G. S. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti, o būtent pradėjusi tvarkyti dokumentus, reikalingus žemės sklypo suformavimui, pastatų registravimui, tačiau nurodyti veiksmai nėra laikytini veiksmais, kuriais pareiškėja perėmė po motinos mirties likusį turtą ir pradėjo jį valdyti. Tiek pati pareiškėja, tiek teisme apklausti suinteresuoti asmenys bei liudytoja nurodė, kad būtent suinteresuotas asmuo A. S. po santuokos nutraukimo grįžęs į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su motina G. S., tvarkėsi namuose, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius už elektrą. Mirus motinai jis liko gyventi ir iki šiol gyvena motinai priklausiusioje sodyboje, po motinos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponuoja. Nors pareiškėjos atstovė nurodžiusi, kad suinteresuotas asmuo A. S. naudojasi tik ūkinio pastato dalimi, o namais nesirūpina, ką patvirtina foto nuotrauka, iš kurios matyti, kad namas griūna, tačiau visi nurodyti apklausti asmenys patvirtino aplinkybę, kad A. S. iki motinos mirties gyveno motinai priklausančioje sodyboje, ir po motinos mirties liko toliau gyventi toje sodyboje, sodina daržus, augina triušius, moka mokesčiu už elektrą, kas patvirtina, kad A. S. pagal išgales tvarko turtą, juo naudojasi kaip savu, moka už jį mokesčius.
Nors pareiškėjos atlikti veiksmai, siekiant suformuoti žemės sklypą, kuriame stovi statiniai, bei įteisinti statinius, rodo jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tačiau iš aukščiau nurodytų šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių dokumentų teismas sprendžia, kad pareiškėja nepradėjo valdyti palikėjos turto kaip savo. Taigi, pareiškėjos nurodyti veiksmai nepatvirtina palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto po motinos G. S. mirties.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po G. S. mirties, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y., kad ji po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo iš suinteresuotų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai, kurias sudaro žyminis mokestis, išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Šiuo nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys S. S., A. S., T. S., S. S. bei R. S. nors ir nepateikė savarankiškų reikalavimų šioje byloje, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje jie išsakė savo nuomonę dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę, turinčio fakto, nurodydami, kad pareiškėja nepriėmė palikėjos G. S. palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti, suinteresuoti asmenys nurodė visiškai kitokias aplinkybes, tvirtindami, kad palikimą galimai faktiniu valdymu priėmė A. S..
Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris sukeltų jai teisinius padarinius nepatenkintas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 93,64 Eur, kurios priteisiamos iš pareiškėjos valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 50 proc. (VGTP sprendimas Nr. (8.2Mr)ATS-C-2023-00437), iš pareiškėjos priteistina 46,82 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Kitoje dalyje pareiškėjos patikslintą pareiškimą atmesti.
Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 46,82 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 82 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.