- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-2570-925/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00617-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jorūnė Pukinskienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- profesinės sąjungos „Bendrumas-LAGK“
- Advokatai
- Arūnas Juodis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos administracinių ginčų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės profesinės sąjungos „Bendrumas-LAGK“ ieškinį atsakovei Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK) 2024 m. gruodžio 11 d sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-25638/2024 atmetė ieškovės profesinės sąjungos „Bendrumas-LAGK“ prašymą dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė profesinė sąjunga „Bendrumas-LAGK“ (toliau – ir ieškovė, profesinė sąjunga), nesutikdama su aukščiau paminėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir atsakovė, darbdavė, Komisija) dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, prašydama išnagrinėti kolektyvinį darbo ginčą iš esmės ir: 1) pripažinti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 166 straipsnio 1 dalį; DK 169 straipsnio 4 dalį; DK 206 straipsnio 3 dalį; 2) panaikinti nepagrįstus ir neteisėtus Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimus: 2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 1VE-48 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“, 2024 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1VE-49 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko 2024 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1VE-48 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo; 3) įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo šioje darbo byloje įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei informaciją – visų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galiojančius pareigybių aprašymus bei naujus pareigybių aprašymų projektus, tame tarpe darbuotojo, kuris dirbs pagal darbo sutartį ir teiks teisinę pagalbą Komisijos nariams nagrinėjant skundus bei Komisijos patarėjų pareigybių aprašymus, ir pradėti konsultacijas su ieškove dėl atsakovės 2024 m. spalio 10 d. pranešime nurodytų darbo organizavimo ir struktūrinių pakeitimų; 4) skirti atsakovei 3 000 Eur baudą ieškovės naudai.
3. Ieškovė nurodė, kad Profesinės sąjungos pirmininkė E. G. 2024 m. balandžio 2 d. pranešimu informavo Komisijos pirmininkę I. L. apie Komisijos darbuotojų įsteigtą Profesinę sąjungą, kuri atstovauja Profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdave (Komisija), taip pat paprašė su Profesine sąjunga derinti darbuotojų darbo, ekonominius, socialinius klausimus bei interesus. Ieškovės teigimu, Komisijos pirmininkė (darbdavė) vykdė neteisėtą kišimąsi į darbuotojų atstovės (ieškovės) veiklą, kuris pasireiškė tuo, jog: 1) darbdavė neteisėtai reikalavo iš Profesinės sąjungos pateikti vardinius jos narių sąrašus; 2) neteisėtai rinko duomenis apie Profesinę sąjungą ir jos valdymo organų narius; 3) trukdė Profesinės sąjungos pirmininkei atlikti savo pareigas Profesinėje sąjungoje ir tinkamai atstovauti Profesinės sąjungos narių teisėms ir interesams santykiuose su darbdave; 4) Komisijos pirmininkė, prisidengdama dirbtiniais, be teisinio ir faktinio pagrindo atliekamais Komisijos struktūrinio padalinio – Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus (toliau – ir Skyrius), kurio vedėja – Profesinės sąjungos pirmininkė, struktūriniais pertvarkymais, siekia atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų – Skyriaus vedėją vien dėl to, jog ji yra Profesinės sąjungos pirmininkė ir taip siekia susilpninti Profesinės sąjungos veiklą; 5) neteisėtai inicijavo darbo tarybos rinkimus, siekiant perimti Profesinės sąjungos funkcijas ir taip apriboti Profesinės sąjungos dalyvavimą atstovaujant darbuotojams santykiuose su darbdave.
4. Ieškovės teigimu, 2024 m. balandžio 2 d. Komisijos pirmininkė, sužinojusi apie tai, kad Komisijoje yra įsteigta Profesinė sąjunga ir tai, kad Profesinės sąjungos pirmininke yra išrinkta E. G., kuri tuo pačiu buvo ir Komisijos Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja (valstybės tarnautoja), jau sekančią dieną skambučiais, elektroniniais laiškais, pokalbių darbuotojų susirinkimuose metu, pokalbių su Profesinės sąjungos pirmininke metu pradėjo teikti nepagrįstus nurodymus, reikalavimus, kaltinimus Profesinės sąjungos pirmininkei. Ieškovė nurodė, kad Komisijos pirmininkė neteisėtai kišosi į Profesinės sąjungos veiklą, taikydama psichologinį smurtą, bauginimą, spaudimą Profesinės sąjungos pirmininkei, rodydama beribę ir absoliučią Komisijos pirmininkės valdžią prieš Profesinės sąjungos pirmininkę ir per ją - prieš pačią Profesinę sąjungą.
5. Ieškovė nurodė, kad šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina neteisėtą darbdavės kišimąsi į Profesinės sąjungos veiklą bei siekį ją apsunkinti, sustabdyti ar perimti jos funkcijas:
5.1. 2024 m. balandžio 3 d. pirmojo skambučio Skyriaus vedėjai (Profesinės sąjungos pirmininkei) metu Komisijos pirmininkė pasakė Skyriaus vedėjai: „Jūs ateisite ir vieną dieną pasakysite, ką jūs darote, aš nesuprantu, kokiai jūs įstaigai dirbate, ką jūs dirbate“. Taip darbdavė jau sekančią dieną po pranešimo apie Profesinės sąjungos įsteigimą išsakė nepasitenkinimą, kad buvo įkurta Profesinė sąjunga ir kad Skyriaus vedėja tapo Profesinės sąjungos pirmininke. Komisijos pirmininkės nepagrįstas reikalavimas, kad Skyriaus vedėja ir Profesinės sąjungos pirmininkė pasiaiškintų dėl savo veiklos Profesinėje sąjungoje vertintinas kaip darbdavės kišimasis į Profesinės sąjungos veiklą ir trukdymas šiai veiklai.
5.2. 2024 m. balandžio 3 d., t. y. tą pačią dieną, antrojo skambučio Skyriaus vedėjai metu Komisijos pirmininkė pasakė Skyriaus vedėjai (Profesinės sąjungos pirmininkei): „Gavau pranešimą dėl profesinės sąjungos, oficialiai, su adresais elektroniniu paštu, turėjote pranešti, kad mes steigsime profsąjungą, dalyvaus mūsų nariai, Komisijos pirmininkė bus informuota, tik aš nematau nei steigimo dokumentų, nei narių sąrašo, kas turi būti pateikta. Įstaigos vadovas turi žinoti apie procesus, kiek dirbau, steigėme ir teisme, ir vadovas visada buvo informuotas. Koks teisinis pagrindas pateikti man pranešimą be teisinio pagrindo, kad įsteigta profsąjunga, be narių sąrašo, aš nematau jūsų dokumentų, kur yra narių susirinkimas, narių sąrašas, įstatai. Kai prašau dėl darbų, jūs visada užsiėmusi, nors dar nesuprantu, ką jūs darote, reiks funkcijų išgryninimo klausimą išsikelti, nežinau, ko jūsų prašyti, viskas ne Jums“. Taigi tą pačią 2024 m. balandžio 3 d. Komisijos pirmininkė tęsė savo nepasitenkinimo Profesinės sąjungos įsteigimu demonstravimą ir nurodė Skyriaus vedėjai (Profesinės sąjungos pirmininkei), kad ji neva turėjo iš anksto pranešti darbdavei apie ketinimą steigti Profesinę sąjungą, kad turi būti pateikti Profesinės sąjungos steigimo dokumentai bei Profesinės sąjungos narių vardinis sąrašas. Ieškovė pažymėjo, kad reikalavimas iš anksto pranešti apie Profesinės sąjungos steigimą yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato pareigos darbdavei pranešti apie ketinimą steigti Profesinę sąjungą. Ieškovės teigimu, Komisijos pirmininkė kėlė neteisėtus reikalavimus.
5.3. 2024 m. balandžio 10 d. Komisijos darbuotojų pasitarimo pradžioje Komisijos pirmininkė Skyriaus vedėjai (Profesinės sąjungos pirmininkei) pasakė: „ <...> pranešėte ir informavote apie Profesinę sąjungą, viskas normalu, tačiau aš (pirmininkė) nerašysiu laiškų, E. G. yra skyriaus vadovė, skyrius man pavaldus, todėl dabar man pasakykite, kas bus tas kontaktinis asmuo, kuris kontaktuos, palaikys informavimo funkcijos įgyvendinimą profesinės sąjungos, tarp profesinės sąjungos ir įstaigos, aš turiu deleguoti funkciją pranešimo, kas bus tas asmuo, kuris turės vykdyti konsultavimo funkciją. Antras klausimas, kuris šiuo atveju yra labai svarbus, narių sąrašas. Valdyba kas yra man aišku iš Registrų centro, o kas yra profesinės sąjungos nariai, nes visais atvejais, tas žmogus, kurį tai lies, kad jis narys ir būtų informuotas apie tam tikrus pokyčius. Kas yra profesinių sąjungų nariai. Jūs jį įregistravę esate, bet aš negaliu jo matyti, tai vat tokį prašymą turėsiu. Prašymą dar suformuosiu raštu. Nes tam reikalingas informavimo įgyvendinimas, nes profesinės sąjungos tokiu būdu veikia pagal įstatymą ir noriu, kad vykdytumėme. Pasitarkite, kas skyriuje vykdys informavimo funkciją ir man pateikite, kuris asmuo iš skyriaus vykdys. Klausimas E. G., ar buvo kilusios kažkokios problemos, kodėl ta profesinė sąjunga atsirado. Darbo taryba tik gėris, bet aš nežinojau, kad yra profesinė sąjunga, todėl turiu paklausti“. Šio darbuotojų pasitarimo metu darbdavė viešai išreiškė nepasitenkinimą dėl Profesinės sąjungos įkūrimo bei dėl to, kad Skyriaus vedėja tapo Profesinės sąjungos pirmininke. Darbdavė teigė, kad profesinė sąjunga gali arba turi būti steigiama tik tuo atveju, kai kyla tam tikros problemos. Taip pat vėl buvo primygtinai reikalaujama pateikti vardinį Profesinės sąjungos narių sąrašą – duomenis, kuriuos darbdavei tvarkyti draudžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Profesinės sąjungos nariai nenori atskleisti darbdavei savo narystės Profesinėje sąjungoje baimindamiesi galimo darbdavės neigiamo poveikio jiems už narystę Profesinėje sąjungoje.
5.4. 2024 m. balandžio 17 d. Skyriaus vedėja gavo Komisijos pirmininkės laišką, kuriame buvo pakartotinai prašoma pateikti Profesinės sąjungos narių sąrašą, motyvuojant tuo, kad planuojama peržiūrėti pareigybes ir struktūrą, o šie pokyčiai gali turėti įtakos Profesinės sąjungos nariams.
6. Ieškovė pažymėjo, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išsiaiškinti ar įstaigos vadovas, siekdamas įgyvendinti informavimo su profesinėmis sąjungomis funkciją, turi teisę gauti informaciją apie profesinės sąjungos narius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupė 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. SD-2023 (11.1 E-53) „Dėl profesinės sąjungos narių atskleidimo“, atsakydama į Profesinės sąjungos paklausimą, paaiškino, kad pareiga pateikti informaciją apie visus darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos narius nėra nustatyta.
7. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – ir VDI) 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. SD-1-22226 „Dėl nuomonės pateikimo“ paprašė Profesinės sąjungos, Profesinės sąjungos pirmininkės ir Profesinės sąjungos valdybos narės E. G. pateikti nuomones dėl 2024 m. spalio 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkės 2024 m. spalio 8 d. rašto Nr. 19R-3207 „Dėl sutikimų“, kuriame Komisijos pirmininkė I. L. prašė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas Profesinės sąjungos pirmininkei E. G., Profesinės sąjungos valdybos narei E. G., siūlant laisvas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojų pareigas Komisijoje, o jeigu tokių nebus – siūlant laisvas žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas, o jų nesant arba Profesinės sąjungos pirmininkei E. G. ir valdybos narei E. G. nesutikus eiti siūlomų pareigų, pasibaigus teisės aktuose nustatytam įspėjimo laikotarpiui, atleisti iš pareigų Profesinės sąjungos pirmininkę E. G., Profesinės sąjungos valdybos narę E. G., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Profesinė sąjunga, Profesinės sąjungos pirmininkė ir Profesinės sąjungos valdybos narė E. G. 2024 m. spalio 23 d. pateikė VDI savo nuomones dėl Komisijos pirmininkės kreipimosi ir išdėstė faktines aplinkybes bei teisinius motyvus dėl būsimų struktūrinių pertvarkymų.