- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-211-719/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09189-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- A. N., R. B., R. J., J. Z., D. K.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
gynėjams advokatams Justinui Stauskui, Raimondui Kurkliečiui, Arnoldui Šukaičiui, Eligijai Norkienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., R. J., A. N. ir J. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams; R. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams;A. N. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas D. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl to nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., R. J., A. N. ir J. Z. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje kaip: organizatoriai A. N. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, vykdytojai J. Z., R. J. ir R. B., padėjėjas D. K., 2016 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), organizatoriui A. N. pasiūlius vykdytojams J. Z., R. J. ir R. B. apiplėšti juvelyrinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir už tai gauti atlygį, jiems sutikus, 2016 m. vasario 24 d. organizatoriui A. N. nupirkus autobuso bilietus į (duomenys neskelbtini) ir įsodinus į autobusą vykdytoją J. Z. su kitu organizatoriaus A. N. surastu vykdytoju R. B., atvyko į (duomenys neskelbtini), kur vykdytojus J. Z. ir R. B. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje pasitiko asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, kurį atvežė padėjėjas D. K. (su kuriuo buvo iš anksto susitarta, kad jis automobiliu vežios juos po (duomenys neskelbtini), paims atvykusius nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus, pristatys juos į nusikaltimo darymo vietą bei paims iš jos); asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, palydėjo vykdytojus J. Z. ir R. B. iki nusikaltimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur jau buvo vykdytojas R. J.; organizatorius A. N. surinko mobiliojo ryšio telefonus iš vykdytojų R. B. ir R. J.; asmuo, kurio atžvilgiu pristatė nusikaltimo įrankius, kurie buvo rankinėje, ją perdavė organizatoriui A. N., kuris visiems trims vykdytojams išdalino medicinines apsaugines kaukes, pirštines, vykdytojui R. J. padavė ginklą, o vykdytojams J. Z. ir R. B. po plaktuką ir paaiškino, kad po organizatoriaus A. N. parodyto ženklo – pakeltos rankos – vykdytojas R. J. turi su ginklu įeiti į juvelyrinių dirbinių parduotuvę pirmas, o vykdytojai J. Z. ir R. B. įeiti iš paskos; vykdytojams J. Z., R. J. ir R. B. 2016 m. vasario 24 d. 15.13 val. įsibrovus į UAB (duomenys neskelbtini) juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), vykdytojui R. J. grasinant panaudoti ginklą prieš pardavėją V. V., panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir taip atimant galimybę jai priešintis (vykdytojui R. J. prispaudus nukentėjusiąją ranka), vykdytojams J. Z. su R. B. daužant vitrinas plaktukais, sugadino bendros 1330 eurų vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą (vitrinas) ir pagrobė bendros 4968,83 euro vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą (juvelyrinius gaminius), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, organizatoriaus A. N. nurodytam asmeniui. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis cituoja skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė nuoseklius parodymus. Nurodo, jog nusikaltimą jis sutiko padaryti jau būdamas (duomenys neskelbtini) ir nenumatęs tokio savo elgesio pasekmių, sulaikymo metu jis dirbo statybose pagal verslo liudijimą ir jau yra praleidęs nemažai laiko laisvės atėmimo vietoje (nuo 2016 m. birželio 21 d.) bei supratęs, kad darydamas nusikaltimą pasielgė blogai. Kartu nuteistasis R. B. nurodo, kad iš jo priteistas nemažas civilinis ieškinys, kurį jis greičiau atlygintų būdamas laisvėje. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis R. B. mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų aplinkybių, todėl paskyrė jam per griežtą bausmę.Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, dėsto apie teisingumo principą, apeliacinio proceso paskirtį, nuosprendžių teisėtumą, bausmių skyrimą ir jų paskirtį. Nuteistasis R. J. teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo vaidmenį iš organizatoriaus į padėjėjo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad jis prisipažino savo kaltę bei išsamiai paaiškino apie savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nerišliais ir melagingais nuteistojo J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes per apklausą ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat negalima remtis nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes šis nuteistasis apkalbėjo jį iš pykčio ir keršto, o taip pat jis parodymus davė dėl policijos pareigūnų daryto poveikio. Be to, nuteistasis A. N. mano, kad nuteistojo R. J. parodymai taip pat melagingi dėl jam nežinomų priežasčių – jo nurodytos atvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybės yra abejotinos, jo nurodytos susipažinimo su nuteistuoju J. Z. aplinkybės skiriasi nuo nuteistojo J. Z. nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp minėtų nuteistųjų parodymų, todėl neteisingai įvertino bylos aplinkybes. Apibendrindamas tai nuteistasis A. N. tvirtina, kad nusikalstamą veiką organizavo ne jis, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, kuris šiuo metu atlieka bausmę užsienyje už tokią pačią nusikalstamą veiką, o jis prie nusikaltimo prisidėjo tik tiek, kiek buvo paprašytas asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis A. N. mano, kad jo veika atitinka padėjėjo vaidmenį, todėl pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neteisingai nustatė jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiosios parodymus ir teigia, kad prieš nusikaltimą jie nieko iš anksto neplanavo, nes nusikaltimo vietoje nežinojo kur ir kas padėta, kurias vitrinas reikia daužyti, kur sudėtas auksas. Nuteistojo J. Z. teigimu, vien tik dėl to, kad asmenys kurį laiką buvo pažįstami ir bendravo tarpusavyje telefonu, negali būti laikoma organizuota grupe. Taip pat nuteistasis J. Z. nurodo, kad nukentėjusioji nematė, kad jai grasinama ginklu, apie ginklo imitaciją ji sužinojo tik iš jo ir kitų nuteistųjų parodymų, todėl ginklo imitacija negalėjo turėti įtakos nukentėjusiosios bauginimui ir jų veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kartu nuteistasis J. Z. teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pasižada atlikęs bausmę atlyginti visą padarytą žalą, keisti gyvenimo būdą, mokytis ir dirbti.Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.Nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Visi nuteistieji nesutinka su jiems paskirtų bausmių griežtumu, papildomai nuteistasis A. N. ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, o nuteistasis J. Z. – veikos kvalifikaciją, todėl kitoje dalyje apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo netikrina.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).Dėl organizuotos grupės požymio ir nuteistojo A. N. vaidmensNuteistasis J. Z. nesutinka su visiems nuteistiesiems inkriminuotu BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytu plėšimą kvalifikuojančiu požymiu – veikos padarymu veikiant organizuotoje grupėje – teigdamas, kad prieš nusikaltimą jie nieko iš anksto neplanavo, nes nusikaltimo vietoje nežinojo kur ir kas padėta, kurias vitrinas reikia daužyti, kur sudėtas auksas, o vien tik kitų bendrininkų pažinojimas ir bendravimas su jais telefonu negali būti laikoma organizuota grupe. Nuteistasis A. N. iš esmės neginčija plėšimą kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės, tačiau nesutinka tik su jo kaip organizatoriaus vaidmens kvalifikavimu ir prašo jo vaidmenį kvalifikuoti kaip padėjėjo.BK 24 straipsnio 4, 6 dalyse ir 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį; organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs; padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Šioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.Nėra pagrindo sutikti su apelianto J. Z. teiginiu, jog nuteistųjų veikoje nėra įrodytas organizuotos grupės požymis. Savo skunde nuteistasis J. Z. nepagrįstai teigia, kad nuteistieji nesuprato veikę organizuotoje grupėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų veikimo organizuota grupe.Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų matyti, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, paskambino nuteistajam A. N. ir pasiūlė jam apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę, susirasti bendrininkus. Nuteistasis A. N. tą pačią dieną susitiko su R. B. ir pasiūlė jam dalyvauti nusikaltime. Nuteistasis R. B. sutiko ir pasiūlė prie jų prisijungti nuteistajam J. Z., kuris taip pat sutiko dalyvauti nusikaltimo padaryme. Nuteistasis A. N. paskambino asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta ir pasakė, kad surado daugiau asmenų, norinčių dalyvauti nusikaltimo padaryme. Vėliau nuteistasis A. N. kartu su draugu nuvežė nuteistuosius R. B. ir J. Z. į autobusų stotį, kad šie autobusu nuvyktų į (duomenys neskelbtini) nusikaltimui daryti. Nuteistąjį A. N. pasiėmė asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, kartu su juo buvo nuteistasis R. J.. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, nuteistiesiems A. N. ir R. J. parodė parduotuvę, kurią reikės apiplėšti, paaiškino kam ir ką reikės daryti. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, davė įrankius, šaunamojo ginklo imitaciją. Nuteistasis A. N. davė ženklą (išeidamas iš priešais parduotuvę esančio pastato ir kalbėdamas telefonu), kad juvelyrinėje parduotuvėje nėra žmonių, o tuo metu nuteistieji R. B., R. J. ir J. Z. įbėgo į parduotuvę ir nuteistajam R. J. grasinant šaunamojo ginklo imitacija, apiplėšė parduotuvę.Įvertinęs pirmiau išdėstytus visų bendrininkų organizuotus, koordinuotus ir suderintus veiksmus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai, nei savo apeliaciniame skunde teisia nuteistasis J. Z., aptariamas nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, veikė pagal aptartą nusikalstamos veikos planą (nuteistasis A. N. stebės parduotuvę ir duos visų sutartą ir aiškų ženklą, kada parduotuvėje nebus žmonių; nuteistasis R. J. grasins pardavėjai šaunamojo ginklo imitacija ir taip atims jai galimybę priešintis; nuteistieji R. B. ir J. Z. jiems duotais plaktukais daužys parduotuvės vitrinas ir surinks juvelyrinius dirbinius ir kt.) ir įgyvendino visus jų tarpusavyje aptarto nusikaltimo požymius. Tik vieno iš nuteistųjų – nuteistojo D. K. – vaidmuo buvo antraeilis, jo veiksmai iš esmės apsiribojo automobilio vairavimu ir nuteistųjų vežiojimu, jis į parduotuvę įsibrovęs nebuvo, prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo.Tai, kad nusikaltimo vietoje nusikaltimo vykdytojai nežinojo kur ir kas padėta, kurias vitrinas reikia daužyti, kur sudėtas auksas, neeliminuoja organizuotos grupės požymio, nes, kaip jau buvo paminėta pirmiau, organizuotos grupės inkriminavimui nėra būtinas išsamus visų nusikaltimo padarymo detalių aptarimas ir tiesioginis visų bendrininkų pritarimas joms. Svarbu yra tai, jog visi bendrininkai, kiekvienas prisidėdamas konkrečiais savo veiksmais, sutaria siekti bendro tikslo. Tai šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta visiškai.Taigi, iš aukščiau aptartų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog visi nuteistieji neabejotinai suvokė dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato prisidedantys prie bendro nusikalstamos veikos plano – pagrobti svetimą turtą, ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi kitų bendrininkų veiksmams. Bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų skaičius, vaidmenų ir funkcijų pasidalijimas, atlikti skirtingi objektyvieji veiksmai, šiuo atveju atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje organizuotai grupei keliamas sąlygas, todėl aptariamoje nusikalstamoje veikoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį. Pirmiau paminėti nuteistojo A. N. atlikti veiksmai – asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, pasiūlymu surado nusikalstamos veikos vykdytojus, organizavo jų nuvykimą į kitą miestą nusikaltimui daryti (nuvežė iki autobusų stoties sutartu laiku ir kt.), prieš nusikaltimą apžiūrėjo apiplėšimui parinktą parduotuvę, stebėjo ją, davė kitiems bendrininkams ženklą pradėti įgyvendinti visų jų aptartą planą, pats tiesiogiai įgyvendinant objektyviuosius plėšimo požymius nedalyvavo ir kt. laikytini organizuotos grupės subūrimu, jos narių veiksmų koordinavimu ir vadovavimu jiems. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aprašytas nuteistojo A. N. elgesys atitinka ne nusikalstamos veikos padėjėjo, o jos organizatoriaus apibrėžimą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad parduotuvės apiplėšimo organizatorius, be kita ko, buvo nuteistasis A. N..Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą nuosprendį pašalinant plėšimą kvalifikuojantį požymį – veikos padarymą veikiant organizuotoje grupėje, o taip pat perkvalifikuojant nuteistojo A. N. vaidmenį iš organizatoriaus į padėjėją, nėra jokio pagrindo.Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalįNuteistasis J. Z. su veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį taip pat nesutinka manydamas, kad nukentėjusioji nematė ir nežinojo, kad jai grasinama ginklu, todėl ginklo imitacijos panaudojimas negalėjo turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apiplėšė (pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis) panaudojęs šaunamąjį ginklą <...> arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Akivaizdu, kad BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, taip pat ir panaudojant šaunamąjį ginklą, veikiant organizuotoje grupėje ir kt. Šio nusikaltimo sudėčiai konstatuoti pakanka bent vienos iš paminėtų alternatyvių veikų, todėl esant įrodytai bent vienai iš jų, asmenų veika turi būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo J. Z. apeliacinio skundo argumentu, jog ginklo imitacijos panaudojimas negalėjo turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Plėšimą kvalifikuojančiam požymiui – šaunamojo ginklo panaudojimui – inkriminuoti yra būtinos dvi sąlygos: šaunamasis ginklas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu turi būti panaudotas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistieji plėšimo metu kaip psichinio smurto priemonę panaudojo žaislinį pistoletą, pagamintą iš plastmasės, kuris plėšimo metu sulūžo ir kuris pagal galiojančius teisės aktus nėra priskiriamas nei šaunamiesiems, nei nešaunamiesiems ginklams, nei sprogmenims ar kitiems specialiai žmogui žaloti pritaikytiems daiktams, jis nebuvo tinkamas naudoti pagal šaunamojo ginklo paskirtį (1 t., 18–35 b. l. ir kt.). Pagal suformuotą teismų praktiką minėtų daiktų imitacijos panaudojimas nesudaro BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio. Šiuo konkrečiu atveju nesant vienos iš pirmiau paminėtų būtinų sąlygų – panaudota šaunamojo ginklo imitacija nebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį – pirmosios instancijos teismas negalėjo inkriminuoti nuteistiesiems aptariamo plėšimą kvalifikuojančio požymio – šaunamojo ginklo panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas iš jo pašalinant aplinkybę, kad visi nuteistieji plėšimą padarė panaudodami šaunamąjį ginklą, nes minėta pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka nustatytų bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu).Nepaisant to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje byloje buvo įrodytas kitas plėšimą kvalifikuojantis požymis – plėšimo padarymas veikiant organizuotoje grupėje, todėl vien tik šios aplinkybės pakanka nuteistųjų veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.Tokiu būdu pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio vieną plėšimą kvalifikuojantį požymį – šaunamojo ginklo panaudojimą, tačiau paliekant kitą požymį – plėšimo padarymą veikiant organizuotoje grupėje, perkvalifikuoti nuteistųjų padarytą veiką taip, kaip savo apeliaciniame skunde prašo nuteistasis J. Z., nėra teisinio pagrindo.Dėl bausmių skyrimoBK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio; jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį padarė būdamas pilnametis, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymuose nustatyta tvarka, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas.Susipažinus su apeliaciniais skundais, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas visų nuteistųjų atsakomybę pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis iš esmės įvertino tinkamai. Skirdamas bausmes apeliantams pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas vienas, tyčinis, sunkus nusikaltimas), į vieną jų visų atsakomybę lengvinančia aplinkybę, taip pat tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes (anksčiau teisti, teistumai neišnykę; administracine tvarka bausti; nusikaltimo padarymo metu nedirbo; neregistruoti psichoneurologinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybes ir kitus svarbius duomenis matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų, nuteistiesiems R. B., R. J. ir J. Z. pagrįstai paskyrė bausmes, švelnesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurį, o papildomai įvertinęs nuteistojo A. N. vaidmenį nusikaltimo padaryme ir tai, jog naują nusikaltimą jis padarė neatlikęs ankstesniu nusprendžiu jam paskirtos bausmės, šiam nuteistajam paskyrė bausmę, atitinkančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Subendrindamas nuteistajam A. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji R. B., A. N. ir J. Z. yra recidyvistai, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdami teistumus už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, kuriuos jie padarė būdami pilnamečiais, o tai apylinkės teismas turėjo pripažinti šių apeliantų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į ją skirdamas nuteistiesiems R. B., A. N. ir J. Z. bausmes (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. BPK 320 straipsnio 4 dalis leidžia apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Todėl šioje byloje esant tik nuteistųjų skundams apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti šios minėtų apeliantų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgti į ją ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį bei pabloginti nuteistųjų R. B., A. N. ir J. Z. padėtį sugriežtindamas jiems paskirtas bausmes.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių realus vykdymas padės sulaikyti nuteistuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Įvertinusi tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos, jos atitinka nuteistųjų asmenybes, jų padaryto nusikaltimo pobūdį bei priešingai, nei mano nuteistieji, nėra aiškiai per griežtos, todėl net ir pašalinus vieną veiką kvalifikuojančią aplinkybę, keisti bausmes nuteistiesiems apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.Nuteistasis A. N. savo apeliaciniame skunde kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistųjų R. B., R. J. ir J. Z. parodymų. Tačiau įtikinamų ir objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti minėtais parodymais, apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. nenurodė. Visi šioje byloje surinkti įrodymai buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Todėl abejoti įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, nėra jokio pagrindo. Kiti pirmiau neaptarti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, subjektyvūs pasvarstymai ir prielaidos (apie nusikaltimo padarymą nenumačius tokio elgesio pasekmių; apie užsiėmimą sulaikymo metu; apie laisvės atėmimo vietoje praleistą laiką; apie galimybę laisvėje greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį; apie pažadus atlyginti visą padarytą žalą, keisti gyvenimo būdą, mokytis, dirbti ir kt.) nėra esminės, jos nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmių už jas paskyrimui esminės įtakos neturi, todėl atsižvelgti į jas ir remiantis jomis keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti – pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, jog nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant šaunamąjį ginklą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų R. B., R. J. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.