- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- I-528-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01643-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- V. L., E. A. L., V. S. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 15.1Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atstovui generaliniam direktoriui A. J. ir advokatui Ž. A.,
dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. L., E. A. L., V. S. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui N. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. A-1272 ir 2017 m. spalio 6 d. atsisakymo Nr. S-3133 (į 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą) panaikinimo, atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – V. L., E. A. L., V. S. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių prekybos namai“ (toliau – ir UAB „Šiaulių prekybos namai, pareiškėjas) atstovas generalinis direktorius A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. A-1272 „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. atsisakymą Nr. S-3133 (į 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą), kuriuo atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atstovas generalinis direktorius A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo būti formuojamas sklypas po visu pastatu. Mano, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas turėtų būti tenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog V. L. ir E. A. L. 2017 m. rugpjūčio 22 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Atsakovas priėmė 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. A-1272 „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą naujo valstybinės žemės sklypo suformavimui esamo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; įpareigoti bendrųjų reikalų skyrių šį įsakymą nuolat skelbti Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymu Nr. 55 kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą adresu (duomenys neskelbtini), tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastato. 2017 m. spalio 6 d. atsakymu į 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą Nr. S-3133 Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą. Mano, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teisėmis valdo atskiras patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini). Šio pastato pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir E. A. L. neturi teisės veikti kitų pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių vardu, nesant susitarimo tarp pastato bendraturčių ir negali be jų pritarimo inicijuoti žemės sklypo, esančio po pastatu (duomenys neskelbtini) ir reikalingo pastato eksploatavimui pagal tiesioginę jo paskirtį, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų. Nurodė, jog atsakovas skundžiamu įsakymu pažeidė Žemės įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkto nuostatas, pagal kurias inicijuoti įsakyme nurodytas žemės sklypų formavimo prie statinių procedūras gali statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai savininkai (13.2 punkte patalpų statinyje savininkams tokia teisė nenumatyta); pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (13.3 punkte turima omenyje daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties statinių bendrijos, arba bendraturčiai, jei bendrija neįkurta). Nuosavybės teisės į statinį (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre nei pareiškėjo, nei suinteresuotų asmenų vardu. Nurodė, jog atsakovas pažeidė Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies l punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų <...> prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas <...>. Taisyklių 44 punkte nurodyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jo paskirtį. Mano, kad pastato daliai negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Skundžiamu įsakymu šių imperatyvių Įstatymo ir Taisyklių nuostatos buvo nesilaikoma. Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1277, jau buvo suformuotas žemės sklypas po negyvenamąja patalpa – garažu Nr. 2, esančia (duomenys neskelbtini), kuriuo šį žemės sklypą buvo leista išsipirkti iš valstybės V. L. sūnui E. L. (1998 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P-29/98-0499), kuris 1999 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1624 padovanojo šį sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L.. Mano, kad po pastatu (duomenys neskelbtini), o tiksliau po patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), t. y. esančia pastate (duomenys neskelbtini), jau yra suformuotas vienas žemės sklypas, nuosavybės teisėmis priklausantis V. L.. Skundžiamu įsakymu, pažeidžiant Taisyklių 44 punkto nuostatas V. L. ir jos vyrui E. A. L. norima suformuoti dar vieną žemės sklypą po statinio dalimi. Taip pat mano, kad 2017 m. spalio 6 d. atsakovo atsisakymas organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą yra neteisėtas ir naikintinas, nes pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymu kreipėsi į administracijos direktorių, prašydamas pradėti rengti žemės sklypo, reikalingo viso pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, vietoj to, kad pagal Taisyklių 21 punktą per 10 darbo dienų nuo prašymo organizuoti projekto rengimą gavimo priimtų sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisakytų tai daryti, 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-3034 informavo pareiškėją, kad įkėlė jo prašymą į ŽPDRIS pagal Taisyklių 20 punkto reikalavimus. Kaip minėta, 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-3133 atsakovas atsisakė organizuoti žemės sklypo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą. Atsisakyme nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ir jo naujos redakcijos, patvirtintos 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695, 20 punktas, kuris, atsakovo nuomone, leidžia išimties tvarka formuoti žemės sklypą, skirtą eksploatuoti pastato daliai, o iki 2004 m. vasario 21 d. (iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos) per vidurį statinio (duomenys neskelbtini) jau yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 2901/0011:305, todėl, esant pradėtoms žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroms, skirtoms eksploatuoti pastato daliai pagal L. prašymą, nėra galimybės formuoti žemės sklypo visam pastatui eksploatuoti pagal pareiškėjo prašymą. Pareiškėjui šiuo raštu buvo pasiūlyta, kartu su V. S. B. pareikšti bendrai pasirašytą prašymą organizuoti žemės sklypo formavimą, kaip suprato, likusiai pastato daliai eksploatuoti. Mano, kad šiuo atsisakymu, įskaitant atsisakyme išdėstytą pasiūlymą formuoti dar vieną sklypą, skirtą trečiai statinio daliai eksploatuoti yra pažeidžiamas Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatos, pagal kurias prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jo paskirtį. Pažymėjo, kad nauji žemės sklypai prie pastatų yra formuojami ir pertvarkomi pagal Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, o nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės nutarimu reglamentuoja kadastro tvarkytojų pareigas ir kadastro duomenų tvarkymo ir fiksavimo taisykles, t. y. iš esmės technines funkcijas užfiksuoti naujus ar pasikeitusius kadastro duomenis, tačiau jokiu būdu ne žemės sklypų formavimo taisykles ir savivaldybių administracijoms ar Nacionalinei žemės tarnybai suteikiamas teises taikyti išimtis iš Žemės įstatymo, ar leidimą pažeisti įstatymą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atstovas advokatas Ž. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatas esantis (duomenys neskelbtini), neturi sklypo, o pagal Žemės įstatymą sklypas po pastatu, statiniu turi būti vienas ir nedalomas. V. L. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją prašydama formuoti sklypą pastato daliai, nesuderinusi šio prašymo su bendrasavininkais, t. y. UAB „Šiaulių prekybos namais“. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas formuoti vieną sklypą po statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas priėmė įsakymą formuoti žemės sklypą, toje dalyje kur yra patalpa, kuri priklauso V. L. ir E. A. L.. Pareiškėjo manymu, priimtas įsakymas, kuriuo formuojamas sklypas po dalimi pastato yra neteisėtas. Tretieji suinteresuoti asmenys L. atsakovo prašė formuoti sklypą po patalpa, atsakovas priėmė įsakymą formuoti sklypą po dalimi pastato. Mano, jog pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu, palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad tretieji suinteresuotieji asmenys V. L. ir E. A. L. neveikė visų pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių vardu, o veikė kaip statinio dalies (patalpų) savininkai, V. L. ir E. A. L. prašymas buvo teiktas ne suformuoti žemės sklypą po visu statiniu (pastatu), o žemės sklypą po esamu ir jų nuosavybės teise turimu boksu (statinio dalimi), t. y. šiai statinio daliai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Be to, atsakovas 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SG-1254 apie žemės sklypo pastato daliai suformavimo plano rengimą informavo V. S. B., o 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S-2856 informavo UAB „Šiaulių prekybos namai“. Mano, kad tretieji asmenys V. L. ir E. A. L. turėjo teisę prašyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir būti šio projekto rengimo iniciatoriais pagal Taisyklių 13.2 punktą, t. y. jiems esant statinio dalies – patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams. Be to, net jei ir teismas laikytų, kad V. L. ir E. A. L., negali būti projekto iniciatoriais Taisyklių 13.2 punkto pagrindu, jie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriais gali būti laikomi Taisyklių 13.7 punkto pagrindu, numatančiu, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės naudotojai (o šiuo atveju V. L. ir E. A. L., nuosavybės teise turėdami patalpas pastato dalyje, akivaizdu, jog faktiškai naudoja valstybinę žemę), taip pat Taisyklių 13.10 punkto pagrindu, numatančiu, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriais gali būti laikomi kiti asmenys, turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka (šiuo atveju V. L. ir E. A. L., nuosavybės teise turėdami patalpas pastato dalyje ir faktiškai naudodami valstybinę žemę po nuosavybės teise turimomis patalpomis, turi įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka, nes Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų jų tiesioginę paskirtį, o Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.2 punktas numato, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų, 2.4 punktas numato, kad asmenys nuosavybėn gali įsigyti taip pat žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį). Taip pat pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje gavus trečiojo suinteresuoto asmens V. L. 2017 m. liepos 12 d. prašymą dėl sklypo po patalpomis, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), suformavimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. S-2350 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip institucijų, Taisyklių 24.2 punkto pagrindu išduodančią žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, bei Taisyklių 65 punkto pagrindu parengtą projektą tikrinančiąja instituciją bei teikiančią išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti ar netvirtinti, bei kaip į valstybinės žemės patikėtinį, dėl tarnybinės pagalbos formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), prašydama nuomonės kaip šiuo atveju, kuomet per vidurį pastato (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. vasario 21 d. jau yra suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas registre unikaliu kodu Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti formuojamas žemės sklypas (-ai) prie pastato (duomenys neskelbtini), t. y. ar yra galimybė formuoti sklypą tik prie V. L. priklausančios pastato dalies (patalpos), ar turėtų būti privalomai formuojamas sklypas (sklypai) visam likusiam pastatui ir kaip šiuo atvejui turėtų būti formuluojamas planavimo tikslas. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 31SD-5096-(14.31.137E) „Dėl žemės sklypo Salantų gatvėje“ pateikė raštišką paaiškinimą, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, kaip atskirasis nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). (duomenys neskelbtini) iki 2004 m. buvo suformuotas žemės sklypas tik pastato daliai, todėl bet kuriuo atveju žemės sklypo riba jau kerta pastatą, ir tai yra būtent tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai, planavimo tikslu numatant žemės sklypo suformavimą prie naudojamų statinių. Kadangi sklypas suformuotas pastato daliai, esančiai pastato viduryje, žemės sklypo ribos šiuo metu kerta pastatą dvejuose vietose, todėl likusioms pastato dalims, esančioms už suformuoto sklypo ribų, tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus. Suformavus du valstybinės žemės sklypus, kurių kitos ribos nekirs (suformuotų kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas), tokiu žemės sklypus bus galima užregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei registre ir išnuomoti arba privatizuoti. Pažymėjo, kad iki 2004 m. vasario 21 d. galiojusi Žemės įstatymo redakcija nereglamentavo nuostatos formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikytis reikalavimo formuoti tik vieną žemės sklypą, reikalingą statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983 (Žin., 2004, Nr. 28-868), įsigaliojusio 2004 m. vasario 21 d., 1 straipsniu buvo pakeista Žemės įstatymo redakcija, kurio 40 straipsnio 2 dalies nuostata jau įtvirtino pastarąjį reikalavimą, o 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemes įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983, 3 straipsnio 2 punktu buvo pasiūlyta Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai parengti įstatyme nurodytas taisykles ir rekomendacijas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, įgyvendinant 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-1983. Taigi iki 2004 m. vasario 21 d. esant jau susiklosčiusiems žemės santykiams (esant suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui po pastato dalimi) ir tęsiant tolesnes žemės sklypo (-ų) formavimo po statiniu procedūras, šiuo atveju yra taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punkte nustatyta išimtis, leidžianti žemės sklypą suformuoti taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį būtent tuo atveju, kai žemės sklypas formuojamas statinio, kaip atskirasis nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas jau yra suformuotas anksčiau, tai yra iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Šiuo atveju, V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas iki 2004 m. vasario 21 d., t. y. 1998 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1277, po patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), t. y. esančia pastate (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad sklypas buvo suformuotas tik pastato daliai, todėl tolesnis teritorijos planavimas galimas tik formuojant valstybinės žemės sklypą (-us) likusiai pastato daliai (-ims). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas organizuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas, pateikdamas pareiškėjui atsakymą, pažymėjo, jog prašymą organizuoti projekto rengimą rekomenduoja (nenurodo privalomai, kad tik abiejų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų, t. y. pareiškėjo ir V. S. B., pasirašytas prašymas būtų sprendžiamas) pateikti pasirašytą abiejų patalpų savininkų (tikslu, kad abu patalpų savininkai aptartų žemės sklypo po jiems priklausančiomis patalpomis formavimo klausimą, aptartų projekto rengimo finansavimo klausimus), kadangi pagal susidariusią situaciją galėtų būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusios pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirstų statinį pagal įregistruoto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą. Pareiškėjui vienam pateikus prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo plano rengimą po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovui nebūtų kliūtis šį prašymą priimti ir jį nagrinėti, o atsakovui priėmus sprendimą organizuoti žemės sklypo formavimo po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rengimą, patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, vadovaujantis Taisyklių 55 punktu, atsakovo turėtų būti informuotas apie tokį priimtą sprendimą, kaip ir buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SG-1254-(6.30) apie atsakovo priimtą 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. A-1272 pagal V. L. ir E. A. L. 2017 m. rugpjūčio 22 d. prašymą. Todėl mano, jog nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti atsakovo priimamų sprendimų šališkumą L. atžvilgiu bei pareiškėjo ir V. S. B. interesų pažeidimą, kadangi pareiškėjo pateiktas 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymas rengti žemės sklypo formavimo projektą pagal jo pridėtą schemą, kaip matyti, buvo netenkintas ne dėl tos aplinkybės, kad šis prašymas buvo pateiktas vieno pareiškėjo vardu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko V. L. nuomonę. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčas prasidėjo dėl to, kad trečiuosius suinteresuotus asmenis buvo bandyta iškraustyti. Buvo rašomi skundai. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas N. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Šiaulių prekybos namai“ prašomo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. A-1272 „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. L. ir E. A. L. pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą naujo valstybinės žemės sklypo suformavimui esamo pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį bei dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. atsisakymo Nr. S-3133 (į UAB „Šiaulių prekybos namai“ 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą), kuriuo atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą.
Ginčijamą Įsakymą atsakovas priėmė vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 21 punktu ir atsižvelgdamas į V. L. ir E. A. L. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, registruotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje 2017 m. rugpjūčio 22 d., registracijos Nr. GVA-PL-36.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių prekybos namai“ įgijo nuosavybės teises į patalpą (negyvenamoji patalpa – sandėlis), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), be pareiškėjui priklausančios patalpos yra dar trys patalpos, viena iš jų priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. B., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – garažas), patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – garažas Nr. 2) priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L. ir patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – garažo boksas) priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. L. ir E. A. L..
Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. 2017 m. liepos 12 d. prašymu „Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo suformavimo“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama leisti suformuoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)-1, po patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme taip pat nurodė, jog 2014 m. birželio 26 d. nusipirko iš Šiaulių miesto savivaldybės negyvenamą patalpą – garažo boksą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), po patalpomis nebuvo suformuotas žemės sklypas. Šalia esančiai patalpai jau suformuotas atskiras žemės sklypas (I t., b. l. 69). Taip pat tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir E. A. L. 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai prašymą, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), Šiauliai po pirmo bokso patalpa. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą po esamu boksu (I t., b. l. 78).
Pareiškėjas ginčijamo Įsakymo neteisėtumą sieja su dviem pagrindiniais aspektais: pirma, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jo paskirtį, o pastato daliai negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Antra, kad tretieji suinteresuotieji asmenys V. L. ir E. A. L. neturėjo teisės veikti kitų pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių vardu, nesant susitarimo tarp pastato bendraturčių, ir negalėjo be jų pritarimo inicijuoti žemės sklypo, esančio po pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų. Būtent šie pirmiau minėti aspektai apibrėžė šio nagrinėjamo ginčo ribas.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punkte nurodyta, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
Vertindama nurodytą pareiškėjo pirmą aspektą teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčui spręsti aktualių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai), 20 punktas numato, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).
Byloje nustatyta, kad V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas iki 2004 m. vasario 21 d., t. y. 1998 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1277, pastate (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog Kadastro nuostatų 20 punkto konstrukcija numato du atskirus atvejus, kai yra leidžiamos išimtys iš bendros taisyklės, numatančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Viena iš šių išimčių yra atvejis, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu buvo pažeistas Kadastro nuostatų 20 punktas.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 13 punkte nurodyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai (toliau – iniciatoriai): statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2. punktas); valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai (13.7. punktas); kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka (13.10. punktas). Šiuo nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir E. A. L. yra statinio dalies, t. y. dalies patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai ir faktiškai naudodami valstybinę žemę pagal minėtas Taisyklių nuostatas turėjo teisę prašyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir būti šio projekto iniciatoriais.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punktą, pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o pagal šio straipsnio 41 punktą, patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo pateiktas sąvokas, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo atstovo advokato Ž. A. išsakytus argumentas, jog tretieji suinteresuoti asmenys prašė suformuoti žemės sklypą po patalpa, o atsakovas suformavo žemės sklypą po pastatu.
Taisyklių 55 punkte nurodyta, kad kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes.
Bylos medžiaga patvirtina, kad tretieji suinteresuotieji asmenys V. L. ir E. A. L. neveikė visų pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių vardu, o veikė kaip statinio dalies (patalpų) savininkai, prašymas buvo teiktas ne suformuoti žemės sklypą po visu statiniu (pastatu), o žemės sklypą po esamu ir jų nuosavybės teise turimu boksu (statinio dalimi). Be to, atsakovas 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SG-1254 apie žemės sklypo pastato dalies suformavimo plano rengimą informavo V. S. B. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S-2856 informavo pareiškėją UAB „Šiaulių prekybos namai“ (I t., b. l. 91, 94).
Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. atsisakymą Nr. S-3133 (į 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą), kuriuo atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių prekybos namai“ 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (I t., b. l. 98).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-313 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (ZSFP-41374)“ (toliau – ir Raštas) atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo pridėtą schemą. Atsakovas atsisakymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą motyvavo tuo, kad per pastato vidurį (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas (kadastrinis Nr.2901/0011:0305) iki 2004 m. vasario 21 d. ir tai yra būtent tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai. Atsižvelgė į tai, kad žemės sklypas suformuotas per vidurį pastato, likusioms pastato dalims, esančioms už suformuoto sklypo ribų, tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus (iš vienos ir iš kitos pusės), kurių kitos ribos nekirs statinių. Prie pastato dalies, priklausančios V. L., yra pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugos Nr. ZSFP-40314. Pažymėjo, kad pagal susidariusią situaciją gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusios pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, kitos ribos kirsti statinio negali. Siūlė pareiškėjui priimti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir rekomendavo vadovaujantis Taisyklių 13.2, 19 punktais, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikti pasirašytą abiejų savininkų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo, ir teismo pareiga yra teisingai išspręsti kilusį ginčą. Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia –tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Bylos duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduryje yra suformuotas žemės sklypas tik pastato daliai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2004 m. vasario 21 d. Žemės sklypo riba kerta pastatą ir tai yra tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai (Kadastro nuostatų 20 punktas). Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovo nuomonei, kad žemės sklypo ribos šiuo metu kerta pastatą dviejuose vietose, todėl tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus. Šiuo išskirtiniu atveju gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusio pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, o kitos ribos kirsti statinio negali.
Įvertinus skundžiamame akte pareiškėjui nurodomas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atsisakymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame akte išdėstytos faktinės aplinkybės (išvados) negalėjo sukliudyti suprasti atitinkamų ginčui aktualių visuomeninių santykių (susijusių su žemės sklypo formavimu ir pertvarkymu) esmę ir turinį, dėl to konstatuotina, kad skundžiamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Atmetus pareiškėjo skundą, jis netenka teisės į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, nes išlaidos atlyginamos proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.