Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-569-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-12
Bylos Nr.
1S-569-498/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
Byla Nr. 1S-569-498/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-317 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2dalį, subendrinta 41 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 12 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m gegužės 11 d., dieną).Komisija 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. M., konstatavęs, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis A. M., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Raimundas Jurka skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikintina ir priimtinas naujas sprendimas. Teigiama, kad skundžiama nutartis neatitinka teismų praktikos dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagal analogiškas faktines ir teisines aplinkybes. Cituojama BVK 157 straipsnio 1 dalis ir pažymima, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliąją sąlygą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Remiamasi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-921-319/2016 ir pabrėžiama, jog iš šios praktikos matyti, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti tokie motyvai kaip A. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir jų pobūdis, kuris neleidžia spręsti klausimo dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, yra prieštaraujantys baudžiamosios justicijos tikslams. Akcentuojama, kad A. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam individualizuojant bausmę, todėl bet koks kitoks asmens padarytų nusikalstamų veikų pakartotinis vertinimas, turintis neigiamos įtakos asmens teisinei padėčiai yra nesuderinamas su teise į teisingą teismą ir baudžiamosios atsakomybės proporcingumu. Ši teisė apima ir teisingos bausmės principą, reiškiantį, kad už padarytą nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir šia bausme patiriami gyvenimo nepatogumai negali būti atkartojami lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslais. Pažymima, kad A. M., atlikdamas bausmę atviro režimo sąlygomis, parodė, jog gali gyventi laisvėje, kurioje laikosi teisės ir nusistovėjusių visuomenės elgesio nuostatų. Tvirtinama, kad pakankamai ilgas išbūtas laikas pataisos namuose A. M. ne tik pakeitė, bet brandos požiūriu išugdė kaip už savo gyvenimo kokybę atsakingą žmogų. Taip pat remiamasi Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-449-175/2017 ir pabrėžiama, jog iš nurodytos nutarties matyti, kad A. M. pažangos kriterijai ir požymiai yra gerokai didesni, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog A. M. iki šiol nepadarė reikiamų išvadų yra labiau deklaratyvūs nei motyvuoti. Skundo autoriaus teigimu, susidaro įspūdis, kad, anot teismo, lygtinis paleidimas A. M. bet kuriuo atveju negali būti taikomas, kadangi šis asmuo dar yra neatlikęs reikiamos, tačiau neaišku kokio pakankamo dydžio, bausmės laiko.Nesutinkant su apylinkės teismo motyvu, jog 2017 m. kovo 2 d. A. M. nesilaikė pataisos įstaigos nustatytos tvarkos, skunde atkreipiamas dėmesys, kad nurodytu atveju nuobauda nebuvo skirta. Teigiama, kad iš tiesų, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys apibūdina asmens požiūrį į gyvenimą nelaisvėje, tačiau kartu šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšminamos ir tapti lemiančiomis, kadangi vertintinos ir gerosios, stipriosios nuteistojo A. M. socialinės brandos pataisos įstaigoje pusės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. yra dirbantis, palaikantis artimus socialinius ryšius su laisvėje esančiais šeimos nariais, jo požiūris į tai, ką yra padaręs, yra pasikeitęs. Vien tai, kad A. M. pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra įvertintas tik 15 balų, rodo, kad jis stengiasi. Atkreipiamas dėmesys, kad įvertinus A. M. atlikos bausmės dalį matyti, jog jis pasikeitė ir toliau keičiasi pozityviai. Ženkliai sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde taip pat remiamasis Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-891-785/2016 ir tvirtinama, kad skundžiama nutartis, vertinant individualias A. M. savybes ir socialinio tyrimo išvados duomenis, prieštarauja nurodytai praktikai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė anksčiau į bylą pateiktų duomenų, rodančių, kad nuteistasis A. M. šiuo metu yra santuokoje su L. M., su kuria turi ir augina du vaikus – A. M. bei M. M.. Abi dukros ilgisi tėvo. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos, (duomenys neskelbtini) rajone A. M. mokytojos E. S.. 2016 m. gegužės 16 d. paaiškinimas, kad tėčiui A. M., yra svarbu kaip A. M. sekasi mokslai, užklasinėje veikloje, ką ji veikia laisvalaikiu. Susitikimai su tėčiu A. M. A. M. duoda pozityvių rezultatų. Iš paaiškinimo matyti, kad mokytojai yra žinoma, kad dukra ypač ilgisi tėčio A. M., su kuriuo pabendravusi mergaitė tampa imli mokslams. Pažymima, kad vaiko bendravimas su tėvu yra ypač svarbu tokio amžiaus vaiko auklėjimui ir brandai. Anot skundo autoriaus, iš šių dokumentų galima daryti išvadą, kad nuteistojo A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, A. M. suteiks visas galimybes bendrauti su dukromis, kas reiškia, kad A. M. elgesiui teigiamos įtakos turės jo kaip tėvo atsakomybės jausmas ir pareiga. Tai turės įtakos šio asmens veiksmingai resocializacijai. Abi nuteistojo dukros šiuo metu gyvena kartu su mama L. M., iš kurios charakteristikos, gautos iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos matyti, kad L. M. nors ir yra charakterizuojama teigiamai, tačiau seniūnija yra gavusi nusiskundimų dėl L. M. piktnaudžiavimo alkoholiu. Todėl ir šie duomenys leidžia teigti, kad turi būti sudaromos galimybės A. M. grįžti į įprastą visuomenės kasdienybę, rūpintis dukromis, prižiūrėti šeimą, padėti sutuoktinei L. M. nugalėti kai kurias neigiamas priklausomybes.Skunde pakartojama, kad A. M. savo elgesiu stengėsi įrodyti, jog taisosi. Bylos medžiaga patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir vykdo socialinės reabilitacijos planą, koregavo savo elgesį, vykdė jam keliamus reikalavimus, sugebėjo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. A. M. dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu. Apelianto tvirtinimu, darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Skunde akcentuojama, kad nagrinėdamas šį skundą Kauno apygardos teismas turi vadovautis ir savo paties formuojama praktika. Cituojama 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-398-317/2017 ir atkreipiamas dėmesys, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Atsižvelgus į nuteistojo A. M. elgesį bausmės atlikimo metu, į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, į jo teigiamus veiksmus koreguoti savo elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje, skundo autoriaus teigimu, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.Nuteistojo A. M. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (15 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis A. M., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad A. M. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad A. M., atlikdamas bausmę, nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. buvo skatintas 17 kartų, tačiau lygiagrečiai pažeidinėjo pataisos namuose nustatytą tvarką, ir tik nuo 2017 m. kovo 16 d. pakeitė savo elgesį, kadangi už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskatintas ir nepažeidė bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 13). Kolegijos vertinimu, šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. A. M. gynėjas skunde teigia, kad nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka 2017 m. kovo 2 d., todėl teigti, jog jis nurodytu atveju pažeidė vidaus tvarkos taisykles, negalima, tačiau pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką 9 kartus, nors 3 kartus, tarp kurių ir 2017 m. kovo 2 d., nuobaudos nebuvo paskirtos ir apsiribota tik svarstytu drausminėje komisijoje. Be to, iš šios pažymos matyti, kad pažeidimai padaryti ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Taigi, atsižvelgiant į A. M. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2017 m. kovo 16 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Nors advokatas skunde taip pat nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis mokėsi, dirba ir dalyvauja pataisos elgesio programose, 17 kartų buvo paskatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje veikoje ir sąžiningą darbą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. M. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo A. M. gynėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysOlegas ŠibkovasGytis Večerskas