- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- A15.-473-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04320-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2019 m. liepos 22 d., apie 00.28 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atraminę sieną, kurią apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. savo kaltę dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino. Parodė, jog nemanė, kad toks įvykis laikytinas pasišalinimu, kadangi įvykio kaltininkas buvo žinomas. Kelių eismo taisykles yra skaitęs prieš 19 metų. Pripažino, kad įvykis buvo toks, koks nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Jis išvažiavo iš įvykio vietos, bet kai jam paskambino ir paklausė, ar tai jis padarė eismo įvykį, jis pripažino, kad padarė, tada jam pasakė atvažiuosi į įvykio vietą, bet jis to padaryti negalėjo. Paaiškino, kad iš įvykio vietos pasitraukė, nes manė, jog kaltininkas yra žinomas ir to užtenka, sužalotų žmonių nebuvo, tai nemanė, kad reikia pasilikti. Dėl sukeltos žalos nėra ekspertas, bet dydžio neginčija, kai buvo įvykio vietoje, manė, kad tik ant bordiūro užvažiavo. Po eismo įvykio vėliau jis buvo grįžęs į eismo įvykio vietą ir tada pamatė apgadinimus. Nuo eismo įvykio vietos jis automobilį paliko už maždaug 200 metrų, parduotuvės Maxima aikštelėje, vėliau kai grįžo pamatė apgadintą automobilį. Patikslino, kad jis tiesiog išvažiavo, galvojo, kad tik ant borto užvažiavo, tik po to, kai grįžo, pamatė, kad automobilis ir sienelės buvo apgadinti. Jis pripažįsta tai, kas yra nurodyta administracinio nusižengimo protokole.
Iš tyrimo metu pateikto 2019 m. rugsėjo 27 d. M. M. paaiškinimo matyti, kad liepos 22 d. jis paėmė automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža nesuvaldė transporto priemonės iš užšokęs ant bordiūro apgadino sieną ir automobilį. Toliau važiuoti negalėjo, nes už poros šimtų metrų automobiliui nuleido padangą. Automobilį paliko artimiausioje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. „Maxima“ stovėjimo aikštelėje. Apžiūrėjus apgadinimus jam paskambino iš (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad apgadino automobilį ir sutiko padengti nuostolius. (duomenys neskelbtini) darbuotojas paprašė atvykti automobiliu į vietą, bet tuo automobiliu važiuoti negalėjo, kadangi buvo nuleista padanga. Po kurio laiko išsikrovė telefonas ir jis negalėjo susisiekti su (duomenys neskelbtini). Atėjus į vietą apžiūrėjo sieną. Galimai, kadangi buvo tamsu, jis apgadinimų nematė. Po kurio laiko išėjo namo, nes reikėjo pakrauti telefoną ir suruošti daiktus dėl kelionės į Lenkiją darbo reikalais. Kadangi į tokią situaciją pateko pirmą kartą, buvo pasimetęs ir nežinojo ką daryti. Galvojo, kad žmonių sužalotų nebuvo, sienos apgadinimų nepastebėjo, asmuo, kuris padarė įvykį žinomas, tiesiog pakaks atlyginti nuostolius už apgadinimus. Ką ir sutiko padaryti. Rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) jam atsiuntė sąskaitą, kurią apmokės (b. l. 13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 22 d. dirbant kartu su kolega gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“ yra apgadintas VW Polo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje nėra. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Atvyko (duomenys neskelbtini) vadybininkas R. M., kuriam buvo išduota eismo įvykio pažyma dėl eismo įvykio, kai VW Polo atsitrenkė (duomenys neskelbtini) į namo sieną ir pasišalino (b. l. 2).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 22 d. patruliuojant kartu su kolega gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis apgadino sieną ir pasišalino. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) įmonės atstovais, pastarieji nurodė, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, atvykus į vietą pastebėjo priparkuotą VW Polo automobilį, kurio priekinė keleivio pusė buvo apgadinta (lempa, durys, galinės durys, galinė arka, veidrodėlis). Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ten yra apgadinta siena bei nulūžęs automobilio veidrodėlis (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio 2019 m. liepos 22 d. eismo įvykio schemos matyti eismo įvykio aplinkybės, kuriame dalyvavo automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
Byloje esančiuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad buvo apgadintas automobilis VW Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės (neįskaitoma), priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, galimi papildomi sugadinimai (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas (praeivis) informavo, kad (duomenys neskelbtini) automobilis VW Polo atsitrenkė į sieną, paliko veidrodėlį, lempą ir dideliu greičiu nuvažiavo link oro uosto (b. l. 6).
Bendrovės (duomenys neskelbtini) duomenimis, paskutinis asmuo, naudojęsis bendrovės automobiliu VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo M. M. (b. l . 7).
Vilniaus miesto savivaldybės rašte nurodyta, kad eismo įvykio metu, įvykusio 2019 m. liepos 22 d., apie 00.28 val. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadinta atraminė sienelė, padaryta 964,84 Eur žala (b. l. 12).
Byloje pateikta nuotrauka, kurioje matomas automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 14).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas M. M. administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio metu galiojusios ANK 417 straipsnio 8 dalies redakcija numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Teismas sprendžia, kad M. M. kaltę, padarius minėtus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. R. tarnybinio pranešimo duomenys, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybinio pranešimo duomenys, 2019 m. liepos 22 d. eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie žalos dydį.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, apie įvykusį eismo įvykį ir pasitraukimą iš jo pranešė praeivis; policijos pareigūnai, kaip nurodoma jų tarnybiniuose pranešimuose, reaguodami į gautą pranešimą, atvyko į įvykio vietą, susisiekė su (duomenys neskelbtini) atstovais, kurių pagalba buvo nustatyta automobilio VW Polo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), lokacija, nustatyti automobilio bei sienos apgadinimai. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų teismo posėdžio metu, savo kaltę jis pripažino, pripažino, jog būtent dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryti turto apgadinimai, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, bylos duomenyse nurodyto žalos dydžio jis neginčijo. Teismo posėdžio metu jis, be kita ko, paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, vėliau su juo buvo susisiekta dėl eismo įvykio, jis pripažino jį sukėlęs, jo buvo prašyta grįžti į įvykio vietą, bet jis to nepadarė. Iš esmės identiškos aplinkybės buvo nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniame paaiškinime, kad jis 2019 m. liepos 22 d. vairavo (duomenys neskelbtini), važiuodamas ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža nesuvaldė transporto priemonės ir užšokęs ant bordiūro apgadino sieną ir automobilį, toliau važiuoti negalėjo, kadangi už poros šimtų metrų nuleido padangą; apžiūrėjus apgadinimus jam paskambino iš (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad apgadino automobilį ir sutiko padengti nuostolius. Taigi M. M. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Nors teismo posėdžio metu M. M. paaiškino, kad dėl sukeltos žalos nėra ekspertas, bet kai buvo įvykio vietoje, tai žalos nepamatė, manė, kad tik ant bordiūro užvažiavo, vis dėlto, atsižvelgiant į automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdį bei mastą (tą patvirtina byloje esanti automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka, kurioje matomi akivaizdūs automobilio apgadinimai bei 2019 m. liepos 22 d. eismo įvykio schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kur nurodyta, jog buvo apgadinti minėto automobilio priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės (neįskaitoma), priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, galimi papildomi sugadinimai (b. l. 4)), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojo rašte nurodytą ganėtinai didelį žalos dydį (b. l. 12) ir tai, kad po eismo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebegalėjo toli nuvažiuoti automobiliu dėl apgadinimų, M. M. turėjo suvokti eismo įvykio mastą. Be kita ko, jo paties tyrimo metu pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad užvažiavus ant bordiūro, buvo apgadinta ir siena, ir automobilis. Nors M. M. teismo posėdžio metu teigė, kad pasitraukė iš įvykio vietos, nes manė, jog kaltininkas yra žinomas ir to užtenka, Kelių eismo taisykles skaitė prieš 19 metų, teismo vertinimu, tokios aplinkybės negali būti laikomos jo atsakomybę lengvinančiomis ar ją šalinančiomis, nes jis suprato, jog dalyvavo eismo įvykyje, kuriame buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Minėto eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. eismo įvykio metu buvo padaryta 964,84 Eur žala (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur), šios žalos dydžio, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M., be kita ko, padarė ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus teismo posėdžio metu bei rašytinius paaiškinimus tyrimo metu, iš kurių visumos matyti, kad jis pripažino, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio aplinkybės nurodytos administracinio nusižengimo protokole, tyrimo metu buvo detalizavęs, kad 2019 m. liepos 22 d. vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža, nesuvaldė transporto priemonės ir užšokęs ant bordiūro apgadino sieną ir automobilį, toliau važiuoti negalėjo, kadangi už poros šimtų metrų nuleido padangą. Šių parodymų ir paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad jis nesilaikė Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nustatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – vieną kartą baustas administracine tvarka ir jam paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 20), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, jauno amžiaus, jo paties teigimu, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. M. paskyrus baudas, lygias 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems minimaliems baudų dydžiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teismui suteikta teisė, o ne pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamą M. M., taip pat tai, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir M. M. paskirti galutinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio šimto eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19106183429 ir įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.