- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2-353-672/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00208-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant pareiškėjai L. D., suinteresuotam asmeniui R. D., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. D., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos Z. D. mirties priėmė jos turtą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su seserim, broliu, kuris jau miręs, su mama Z. D. 1975 m. iš vienkiemio persikėlė į (duomenys neskelbtini) k. gyvenvietę, kur tais laikais kolūkis jų šeimai buvo pastatęs gyvenamą namą ir ūkinį pastatą, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Jų tėvas jau seniai buvo miręs. Už pastatus jų šeima į kolūkio kasą pinigus mokėjo gana ilgą laiką, kol išsimokėjo. Mama mirė 1997 m. (duomenys neskelbtini), ji su seserim dėl palikimo pas notarą nesikreipė, nuosavybės savo vardu neįregistravo, galvojo, kad tai nėra reikalinga, nes jos ir toliau gyveno mamai priklausiusiuose namuose, visus tuos metus po mamos mirties prižiūrėjo namą ir kitus pastatus, darė remontus, mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšles, tvarkė aplinką. Prašo pareiškimą tenkinti, nes ji nori įregistruoti nuosavybę savo vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. D. teismui paaiškino, kad ji yra neįgali, visų aplinkybių paaiškinti negali, nes kai persikėlė į gyvenvietę, buvo dar paauglė. Ji taip pat gyveno mamai priklausančiame name, dirbo kolūkyje, padėjo mamai mokėti mokesčius už namą. Mamai mirus, jos su seserimi L. liko gyventi mamai priklausančiame name, tvarkė buitį, darė remontus, rūpinosi aplinka, abi iš savo pajamų mokėjo komunalinius mokesčius. Ji sutinka su pareiškimo reikalavimais, nes sesuo ją prižiūri, rūpinasi ja ir jos abi liks gyventi tuose namuose.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Dėl pareikšto prašymo patenkinimo neprieštarauja, nurodo, kad VMI nėra gauta duomenų apie Z. D. priklausiusio turto pripažinimą bešeimininkiu, minėtas turtas nėra valstybės perimtas (27 b. l.).
Liudytoja V. Ž. teismui paaiškino, kad ji taip pat labai seniai gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Jai yra žinoma, kad gal 1979 m. D. su vaikais persikėlė iš vienkiemio į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, kur kolūkis buvo pastatęs gyvenamą namą, ūkinį pastatą. Už pastatus buvo pilnai susimokėta per eilę metų, tačiau kodėl nesusitvarkė mirusioji Z. D. dokumentų, jai nėra žinoma, nors tais laikais ir nebuvo to visko reikalinga. Po D. mirties name liko gyventi jos dukros L. ir R., jos tvarko visą ūkį, aplinką, moka mokesčius.
Liudytojas R. J. teismui paaiškino, kad pareiškėja ir jos sesuo yra kaimynai, kaimynystėje gyvena labai seniai. Mirus D., sodyboje jos liko gyventi, visą laiką rūpinosi pastatų būkle, darė remontus, tvarko sodybos aplinką, t. y. turtu naudojasi kaip savo.
LR CPK 444 str. 1 d. nurodo, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog jis faktiškai valdydamas paveldėjo savo mirusios mamos turtą, turi juridinę reikšmę, nes nustačius tokį faktą, pareiškėja įgytų teisę įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka paveldėtą nekilnojamą turtą savo vardu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Ištyrus byloje esančius dokumentus, matyti, kad Z. D. mirė 1997(duomenys neskelbtini) (5 b.l.); pateiktas L. D. gimimo liudijimas patvirtina, kad jos tėvais įrašyti T. D. ir Z. D. (6 b.l.); Akmenės rajono 2 – asis notarų biuras pažymoje nurodė, kad mirus Z. D., duomenų apie palikimo priėmimą biure saugomose registro knygose, nerasta, testamentų registre nėra įregistruota palikėjo testamentų ir palikimo priėmimo aktų (7, 8 b.l.); Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos pažymose nurodyta, kad L. D. savo gyvenamąją vieta nuo 1979-05-03 deklaruoja (duomenys neskelbtini), daugiau šeimos narių nėra (9, 10 b.l.); byloje pateikta VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažyma, patvirtina, kad pareiškėja nėra skolinga vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (11 b.l.); iš taupomojo banko 1992-12-17 pranešimo Nr.7637 apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos matyti, kad iš L. D. sąskaitos Akmenės žemėtvarkos tarnybai už žemės sklypą nurašyta 713 rublių (12 b.l.); byloje pateiktoje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos pažymoje nurodyta, Z. D. vardu užregistruotas gyvenamas namas, pastatytas 1979 m. bei kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (15 b.l.); byloje pateiktos Šiaulių apskrities archyvo 1976-1990 m. ūkinių knygų ištraukų kopijos apie Z. D. turėtus pastatus (15-20 b.l.).
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Svarbu, kad iš įpėdinio aktyvių veiksmų būtų matyti, jog jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, palaiko jį tinkamos būklės ir pan. Gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (2010-11-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010, 2010-10-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimų, pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja po mamos mirties faktiškai turtą valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Notaro pažyma patvirtina, kad mirus Z. D. dėl palikimo priėmimo į biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Duomenų, kad juridinio fakto nustatymas pažeistų kitų galimai suinteresuotų asmenų interesus nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, pareiškėjos prašymas tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo mamos Z. D. mirties faktiniu valdymo priėmė jos palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, rūpintis kaip savo turtu, t. y. faktinio valdymo būdu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., iš pareiškėjos valstybei priteistina 14,52 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str., 5.13 str., 5.50 str., 5.51 str.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 444 str. 2 d. 5 p., 88 str., 96 str., teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo 1997 m. lapkričio 7 d. mirusios mamos Z. D., asmens (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti paveldėjimo teisę.
Priteisti iš L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,52 Lt (keturiolika litų 52 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.