- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-637-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05482-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- P. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Panevėžio miestprojektas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. A/S apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. A/S veikiančio per P. A. A/S filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PMP turtas“, trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio miestprojektas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo P. A. A/S, veikiančio per P. A. A/S filialą su atsakove UAB „PMP turtas“ 2018-05-02 sudarytą nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos sutartį Nr. PMPT 18 negaliojančia kaip prieštaraujančią viešai tvarkai ir gerai moralei bei sudarytą dėl ekonominio spaudimo ir dėl susidėjusių aplinkybių, kurios privertė ieškovą sudaryti sutartį labai nenaudingomis sąlygomis ir prašė taikyti restituciją.
2. Nurodė, kad 2017 m. ieškovas dalyvavo projekte „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas Panevėžio mieste“ ( toliau - projektas). Šio projekto įgyvendinimui buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 39 „Paviršinių nuotekų surinkimo tinklų J. B., Ukmergės, Vilniaus, Algirdo, Aukštaičių, Beržų g. Panevėžio m. statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra, statybos darbai“ ( toliau – rangos sutartis), pagal kurią rangovas yra P. A. A/S filialas, o statybos techninės priežiūros vadovas – trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“, kuris yra susijęs su įmone UAB „PMP turtas“.
3. Rangovas, t.y. ieškovas, įsipareigojo iki statybų pradžios įrengti, aprūpinti ir prižiūrėti FIDIC inžinieriaus darbo patalpas statybvietėje. Šios darbo patalpos pagal reikalavimus turi būti ne mažesnės kaip 20 kv.m. ploto, apšildomos, jose turi būti tinkamas apšvietimas. Patalpos turi būti aprūpintos baldais trims darbo vietoms įrengti, įrengtas posėdžių kambarys su stalu 8 asmenims ir kėdėmis bei įrengta elektros instaliacija darbo įrangai.
4. UAB „PMP turtas“ ir UAB „Panevėžio miestprojektas,“ būdamos susijusios įmonės ir žinodamos, kad ieškovas pagal rangos sutartį turi parūpinti patalpas FIDIC inžinieriui, pasinaudojo savo padėtimi ir privertė ieškovą sudaryti nuomos sutartį ieškovui itin nenaudingomis sąlygomis, kas sudaro pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, t.y. dėl ekonominio spaudimo ir dėl susidėjusių aplinkybių, kurios privertė ieškovą sudaryti sutartį labai nenaudingomis sąlygomis.
5. Be to, ginčo nuomojamų patalpų ieškovas niekada neapžiūrėjo, ieškovui nebuvo perduoti raktai nuo išnuomotų patalpų. Dėl patalpų nuomos ieškovo atstovė bendravo tik su trečiuoju asmeniu. Sandoris buvo sudarytas ne tik dėl ekonominio spaudimo (ieškovas buvo priklausomas nuo techninio prižiūrėtojo), bet taip pat prieštarauja ir viešajai tvarkai ir gerai moralei.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš P. A. A/S veikiančio per P. A. A/s filialą, 550 Eur advokato atstovavimo išlaidų UAB „PMP turtas“ naudai bei 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 2 d. tarp UAB „PMP turtas“ ir P. A. A/S, veikiančio Lietuvoje per P. A. A/S filialą, buvo sudaryta nekilnojamojo turto (patalpų ) nuomos sutartis Nr. PMPT 18, kuria P. A. A/S, veikiančiam per P. A. A/S filialą buvo išnuomotos patalpos pastate, unikalus numeris 2789-6000-5018, adresu Respublikos g. 15, Panevėžyje, 1-ame aukšte, patalpa Nr. 102, 80 kv.m. bendro ploto, nuomininko administracinei veiklai vykdyti.
8. Ieškovas, kaip rangovas, dalyvavo „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas Panevėžio mieste“ ( toliau – ir projektas). Šio projekto FIDIC inžinierius - UAB „Sweco Lietuva“. FIDIC inžinieriaus funkcijas vykdė ir statinių statybos techninę priežiūrą šiame projekte atliko UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Panevėžio miestprojektas“ (pagal jungtinės veiklos sutartį). Pažymėtina, jog duomenų, jog vien tik UAB „Panevėžio miestprojektas“ atliko FIDIC inžinieriaus funkcijas, byloje nėra.
9. Pagal pateikiamą išrašą iš projekto įvadinio susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad šias funkcijas vykdė du juridiniai asmenys. Nors ieškovas teigia, jog būtent nuo trečiojo asmens veiksmų jis buvo priklausomas, nes negalėjo ir neturėjo galimybės atsisakyti išsinuomoti patalpas, tačiau teismas vertino tai, kad techninę priežiūrą projekto metu vykdė du juridiniai asmenys, o išskyrus šalių paaiškinimus, ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų, kurie leistų neginčijamai daryti išvadą, jog dėl trečiojo asmens veiksmų ieškovas privalėjo sudaryti sau ekonomiškai nenaudingą sandorį.
10. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, t.y. susirašinėjimo, projekto metu pateikiamų pastabų laiko, darbų atlikimo termino, duomenų apie tai, kada buvo patvirtintas techninis projektas ir pradėti darbai, iš kurių galima būtų spręsti apie šalių valią dėl sandorio sudarymo ar vertinti galimus ieškovo nuostolius, jei nebūtų sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal pateikiamas projekto sąlygas, ieškovui dalyvaujant projekte kaip rangovui, buvo reikalaujama iki statybos darbų pradžios įrengti, aprūpinti ir prižiūrėti inžinieriaus darbo patalpas statybvietėje. Ieškovui toks reikalavimas buvo žinomas ir kaip nurodė ieškovas bylos nagrinėjimo metu, statybvietėje buvo vagonėlis, kuriame buvo įrengta darbo vieta, elektros instaliacija ir pan. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju, teismas ne visiškai sutiko su ieškovo pozicija, kad ieškovas privalėjo išsinuomoti patalpas iš atsakovo.
11. Šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje susitarė, kad nuomos mokestis yra 800 Eur , PVM 21 proc. viso 968 Eur. Teismas pripažino, kad negyvenamosios patalpos buvo išnuomotos brangiau nei ekspertizės metu nustatyta vidutinė vieno mėnesio nuomos kaina, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dėl patalpų nuomos kainos derasi šalys sudarydamos nuomos sutartį, vien tik ta aplinkybė, jog negyvenamosios patalpos buvo išnuomotos brangiau, nėra pakankama pripažinti sandorį negaliojančiu.
12. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos sutartyje Nr. PMT18 yra nurodytas kaip vienas iš sutarties priedų patalpų perdavimo aktas. Kad patalpų perdavimo aktas nebuvo surašytas, duomenų byloje nėra. Be to, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės UAB „PMP turtas“. Šalys neneigia tos aplinkybės, jog trečiąjį asmenį ir atsakovę sieja giminystės ryšiai, tačiau vien tai, jog šalys yra susijusios giminystės ryšiais, nelemia pačio sandorio negaliojimo. Sandoris buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, o trečiojo asmens veiksmų, kurie privertė ieškovą sudaryti sandorį, ieškovas neįrodė.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad šis sandoris prieštarauja gerai moralei, nes trečiasis asmuo pažeidė reikalavimą būti sąžiningu ir savo veiksmais nesukelti jokių abejonių dėl jo atliekamų veiksmų, nepateikė pakankamai duomenų, kurias remiantis buvo galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo savo veiksmais siekė ir turėjo ketinimą sudaryti sandorį neatitinkantį šalių valios bei priešingą gerai moralei.
14. Vertindamas ieškovo atstovo paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu teismas sutiko su ieškovu, kad trečiojo asmens veiksmai galėjo kelti tam tikrų abejonių, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog šie veiksmai prieštaravo gerai moralei, t.y. nepateikė jokių duomenų apie projekto metu teikiamas pastabas, laiką, kada šios pastabos buvo teikiamos, terminus, per kurios ieškovas turėjo atlikti projekte numatytus darbus ir pan. Sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio gerai moralei, vien ieškovo paaiškinimo, nepagrindžiant savo pozicijos jokiais papildomais įrodymais, nepakanka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
15. Apeliantas P. A. A/S, veikiančio per P. A. A/S filialą apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019-06-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-228-589/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. A. A/S, veikiančio per P. A. A/S filialą, ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „PMP Turtas“ visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, kad „techninę priežiūrą projekto metu atliko du juridiniai asmenys (UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Panevėžio miestprojektas“), dėl to ieškovas sudarydamas ginčijamą nuomos sutartį neva nebuvo priklausomas tik nuo trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ veiksmų. Tačiau statybos techniniu prižiūrėtoju Rangos projekte buvo paskirtas tik trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“. Tuo tarpu FIDIC prižiūrėtojo pareigas atliko tik UAB „Sweco Lietuva“.
17. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė ir nevertino bylos aplinkybių ir įrodymų, ar trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ rangos projekto metu vienas atliko statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas.
18. Protokole yra aiškiai išskirta, kad FIDIC inžinierius yra UAB „Sweco Lietuva“ ir toliau nurodyta, kad FIDIC inžinieriaus funkcijas atliks ir statinių techninę priežiūrą atliks UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Panevėžio miestprojektas“ (pagal jungtinės veiklos sutartį). Pastarasis sakinys nereiškia, kad tiek UAB „Sweco Lietuva“, tiek UAB „Panevėžio miestprojektas“ atlieka tiek FIDIC inžinieriaus funkcijas, tiek statybos techninio prižiūrėtojo. Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ yra byloje pateikęs atsiliepimą, kuriame neginčija fakto, kad rangos projekte atliko statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, taip pat nenurodė, kad šias funkcijas atliko ne vienas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „duomenų, jog vien tik UAB „Panevėžio miestprojektas“ atliko FIDIC inžinieriaus funkcijas, byloje nėra“. Šios bylos nagrinėjimo metu net nebuvo kalbos, jog UAB „Panevėžio miestprojektas“ būtų FIDIC inžinierius.
20. Teigia, kad bylos metu išsamius paaiškinimus davė ieškovo atstovė filialo vadovė R. K.. Byloje nėra duomenų, kurie verstų abejoti R. K. parodymų patikimumu. Ieškovo atstovės duoti parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tuo tarpu nei atsakovės, nei trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ atstovai (vadovai) nebuvo ne karto atvykę į bylos nagrinėjimą, kas rodo jų vengimą bendradarbiauti nustatinėjant esmines bylos aplinkybes ir verčia abejoti jų sąžiningumu. Teismas, atmesdamas ieškovo atstovės filialo vadovės R. K. parodymus, turėjo motyvuoti kodėl jais nesivadovauja, tačiau to nepadarė.
21. Nenuosekli pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neprivalėjo išsinuomoti patalpas iš atsakovo, nes statybvietėje buvo vagonėlis, kuriame buvo įrengta darbo vieta, elektros instaliacija ir pan., be to, rangos projekto užsakovas nereikalavo papildomai išsinuomoti. Būtent dėl to apeliantas ir teigia, kad jį privertė ekonominiu spaudimu ypač nenaudingomis sąlygomis sudaryti šias nuomos sutartis, nors nei buvo tokia būtinybė, nei to prašė pats rangovas.
22. Teismas, kuris nenustatė nei teisinės prievolės, nei jokio ekonominio racionalumo, vis tik sandorio nepripažino kaip sudaryto dėl akių ar ekonominio spaudimo įtakoje. Teismas liko nenuoseklus, nes ieškovo valios iškreipimą būtent ir lėmė ne patalpų, skirtų FIDIC inžinieriui reikalingumas, bet atsakovo veiksmai priešingi gerai moralei ir viešai tvarkai bei ekonominio spaudimo sukėlimas ieškovui.
23. Ieškovas sandorio ekonominį nenaudingumą grindžia ta aplinkybe, kad ieškovui nebuvo jokio realaus poreikio ar teisinės prievolės sudaryti ginčijamą nuomos sutartį. Ieškovas ginčijamą nuomos sutartį sudarė tik įbaugintas ekonominių pasekmių, kurias gali sukelti dirbtinis statybos proceso vilkinimas, t.y. baudų rangovui už darbų neatlikimą laiku taikymas, pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūros (LR Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 6 p.), žala įmonės reputacijai, dėl kurių sprendimo įtaką turėjo atsakovo įmonės savininkas, veikęs kaip techninis prižiūrėtojas.
24. Rangos projektas vyko pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 6 p. yra numatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais
25. Statybos techninio prižiūrėtojo atsisakymai tvirtinti darbus turėjo didelę reikšmę ieškovui, nes tai galėjo turėti įtaką ieškovo galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ateityje. Be to, statybos techniniam prižiūrėtojui nepatvirtinus atliktų darbų ir tokiu būdu stabdant projekto eigą ir vilkinant Rangos projekto darbų atlikimo laiką buvo daroma žala ir rangovo reputacijai.
26. Byloje esantys duomenys (išrašas iš įvadinio susirinkimo protokolo, nuomos sutartis, išankstinė sąskaita) patvirtina, kad Rangos projektas prasidėjo 2017 m. pradžioje (įvadinis susirinkimas įvyko 2017 m. kovo mėn.). Tuo tarpu ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. gegužės mėn. t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, sudaryta trumpam laikotarpiui – pusei metų, ir visa suma (6050 Eur) už nuomą turėjo būti sumokėta iš karto, nepaisant to, kad, kaip pats teismas nurodė skundžiamame sprendime, reikiamos patalpos FIDIC inžinieriui buvo.
27. Šio ginčo atveju ieškovui nebuvo sudaryta galimybė derėtis nei dėl patalpų, nei dėl nuomos trukmės, nei dėl kainos - patalpos nė karto nebuvo apžiūrėtos, nuomos sutartis nebuvo iki galo įforminta, patalpos nebuvo naudotos. Tokia galimybė nebuvo suteikta, nes nuomos sutartis tebuvo sandoris dėl akių, siekiant išvengti dirbtino atsakovo statybos proceso vilkinimo, leidžiant ieškovui suprasti, kad tik tokiu atveju daugiau nebus stabdomi rangos projekto darbai. Ieškovas patalpas pirmą kartą pamatė tik bylos metu susipažinęs su eksperto išvada, prie kurios pridėtos patalpų nuotraukos. Ieškovas patalpų rakto nebuvo gavęs, niekada jose nesilankė ir jomis nesinaudojo.
28. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nei žodžiu, nei raštu neginčijo aplinkybės, kad patalpos nebuvo perduotos ieškovui. Teismo sprendimas negali būti priimtas remiantis prielaidomis, kad dokumentas egzistuoja, nes ginčijamos nuomos sutartyje yra įrašytas toks priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad net pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas gali būti nuginčijamas, o šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, remiasi dokumentu, kurio net nėra.
Šalies argumentai
29. Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, nurodė aplinkybes apie tai, kad atsakovas UAB „PMP turtas“ ir trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ yra susiję asmenys, nes šių įmonių vadovai yra sutuoktiniai, abi įmonės savo veikloje naudoja tą pačią santrauką PMP bei tą patį el. pašto serverį. Be to, ginčijama nuomos sutartis ieškovui buvo siųsta trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ vadovo, kuris neturėtų tvarkyti kitos įmonės verslo reikalų, adresu. Tai rodo, kad įmonių vadovai veikė bendrai ir turėjo bendrą tikslą – nepagrįstai pasipelnyti. Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ nesiverčia nekilnojamojo turto nuoma.
30. Teigia, kad šio ginčo atveju trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ savanaudiškai pasinaudojo tuo, kad rangos projekte užėmė ieškovo atžvilgiu itin svarbias statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas ir, piktnaudžiaudamas jam teisės aktais suteiktomis pareigomis, laiku netvirtino ieškovo kaip rangovo darbų, nepagrįstai liepdavo juos taisyti, kol galiausiai leido suprasti, kad sudarius ginčijamą nuomos sutartį tokių problemų nebebus. Taigi, nebuvus visų šių aplinkybių visumos, ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio.
31. Nurodo, kad dėl trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ veiksmų Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nes trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ veiksmuose, t.y. reikalavime sudaryti fiktyvią nuomos sutartį, per kurią būtų oficialiai įteisintas reikalavimas sumokėti 6050 Eur, buvo įžvelgta nusikalstamos veikos požymių. Ieškovas net du kartus teismo prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas ikiteisminis tyrimas arba bent jau kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo prie šios civilinės bylos, tačiau abu kartus teismas ieškovo prašymus atmetė. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias teisingam bylos išnagrinėjimui, nes ieškovui buvo apribota galimybė teikti įrodymus, susijusius su ginčijamos sutarties prieštaravimu viešai tvarkai ir gerai moralei, o pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė.
32. Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, neišsklaidęs abejonių, tinkamai nemotyvuodamas, kodėl nesirėmė šalių paaiškinimais, remdamasis prielaidomis ir nesivadovaudamas logikos dėsniais.
Atsiliepimas
33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „PMP turtas" prašo ieškovo P. A. A/S, veikiančios per P. A. A/S filialą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019-06-10 sprendimo c. b. Nr. e2-228- 589/2019, atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pridėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą papildomus rašytinius įrodymus, tačiau neprašo juos prijungti prie bylos.
34. Nurodo, kad ieškovo vadovė R. K. yra darbuotoja, ją ir ieškovą sieja pavaldumo santykiai, todėl yra tikimybė, kad paaiškinimai buvo sąlygoti ieškovo kaip darbdavio spaudimo. Todėl parodymai turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, pagrindžiančius vadovės parodymus. Tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo. Pirmos instancijos teismas vadovės parodymus įvertino ir pagrįstai pripažino, kad jie ir kiti byloje surinkti duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad trečiasis asmuo darė ekonominį spaudimą ieškovui ar savo veiksmais siekė ir turėjo ketinimą sudaryti sandorį neatitinkantį šalių valios bei priešingą gerai moralei.
35. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo tokių padarinių siekė ar kad dirbtinis statybos darbų vilkinimas iš tiesų vyko. Ieškovas nurodo tik faktą, kad trečiasis asmuo teikė pastabas dėl netinkamai ieškovo atliktų darbų, tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmos instancijos teismas, tai tiesioginė trečiojo asmens kaip techninio prižiūrėtojo funkcija. Todėl nėra pagrindo pastabų dėl netinkamai atliktų darbų teikimą pripažinti ekonominiu spaudimu sudaryti ieškovo ginčijamą sutartį.
36. Bylos nagrinėjime dalyvavo atsakovės atstovas advokatas A. V.. Pagal LR CPK 51 str. 2 d. atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Todėl nėra pagrindo pritarti minėtam ieškovo teiginiui.
Šalies argumentai
37. Ieškovo nurodyti faktai, kad ieškovas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamą sutartį ir kad sutartis nėra ekonomiškai racionali, nėra pagrindas teigti, kad sutartis buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo. Nurodyti faktai parodo tik ieškovo kaip verslo subjekto nerūpestingumą ir neapdairumą civiliniuose komerciniuose santykiuose, o tai nėra pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia. Be to, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu liudytojo A. B. apklausoje, ieškovo darbuotojas patvirtino patalpų nuomos poreikį vykdant projektą, kaip pavyzdį pateikė jų nuomojamas patalpas Šiauliuose (baudžiamosios bylos 11 t. 201 puslapis). Iš to galima spręsti, kad patalpų nuoma ofisui yra įprasta praktika ir reikalinga vykdant projektą. Dėl to, ieškovo teiginys, kad patalpų jai apskritai nereikėjo, nėra teisingas.
38. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė naudotis patalpomis ir kad sutartis buvo tik sandoris dėl akių. Pagal baudžiamosios bylos 5 t. 59-63 puslapyje pateiktą susirašinėjimą, o konkrečiai, 2018 m. gegužės 11 d. V. S. laišką R. K., matyti, kad R. K. buvo informuota, kad patalpos yra parengtos ir ieškovas gali jomis naudotis. Taigi atsakovė atliko savo pareigą ir parengė patalpas naudojimui, ieškovas buvo informuota apie galimybę naudotis patalpomis. O jei ieškovas nusprendė jomis nesinaudoti, tai parodo ieškovo nerūpestingumą komerciniuose civiliniuose santykiuose, o ne atsakovo ar trečiojo asmens kaltę dėl sutarties sudarymo. Nepaisant ieškovo vadovės subjektyvių teiginių, kad patalpos ieškovei nebuvo reikalingos, pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pagal supaprastinto atviro konkurso „Paviršinių nuotekų surinkimo tinklų J. B., Ukmergės, Vilniaus, Algirdo, Aukštaičių, Beržų g. Panevėžio m. statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra, statybos darbai“ sąlygų III skyriaus „užsakovo reikalavimai. Techninė specifikacija“ 3.3 punktą, rangovas t.y. ieškovas įsipareigojo iki statybų pradžios įrengti, aprūpinti ir prižiūrėti FIDIC inžinieriaus darbo patalpas statybvietėje.
39. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė naudotis patalpomis ir kad sutartis buvo tik sandoris dėl akių. Pagal baudžiamosios bylos 5 t. 59-63 puslapyje pateiktą susirašinėjimą, o konkrečiai, 2018 m. gegužės 11 d. V. S. laišką R. K., matyti, kad R. K. buvo informuota, kad patalpos yra parengtos ir ieškovas gali jomis naudotis.
Šalies argumentai
40. Ieškovas teigia, kad pirmos instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą, nes vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Panevėžio miestprojektas“ veiklos. Baudžiamojoje teisėje vienas esminių principų yra nekaltumo prezumpcija. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (LR Konstitucijos 31 str.). Ikiteisminio tyrimo vykdymas dar nereiškia, kad UAB „Panevėžio miestprojektas“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Todėl, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad bylą buvo būtina sustabdyti pagal LR CPK 164 straipsnio 4 punktą.
41. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
42. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.)
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
44. Atsakovė prie apeliacinio skundo yra pridėjusi naujus įrodymus, kurių prijungimo prie bylos klausimo apeliacinės instancijos teismas nesvarsto, kadangi toks prašymas apeliaciniame skunde nėra pareikštas (CPK 314 str.), taip pat nėra nurodyti argumentai, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme arba kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik apeliacinėje instancijoje.
45. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią viešai tvarkai ir gerai moralei bei sudarytą dėl ekonominio spaudimo ir dėl susidėjusių aplinkybių, kurios privertė ieškovą sudaryti sutartį labai nenaudingomis sąlygomis teisėtumo patikrinimas.
46. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas išreikalavo šalių atžvilgiu vykstančių ikiteisminių tyrimų duomenis. Buvo gautas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, įtariamąją R. K. perduodant asmeniui, vertam pasitikėjimo, pagal laidavimą be užstato, atleidžiant įtariamąją nuo baudžiamosios atsakomybės bei Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Kaltinamajame akte V. S. yra kaltinamas tuo, kad jis iš P. A. A/S veikiančio per P. A. A/S filialą vadovės pareikalavo 5000 Eur kyšio ir jį paėmė užmaskuotai kaip mokestį už patalpų nuomą.
47. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkino ieškinio motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą sustabdyti civilinė bylą iki bus išnagrinėtas ikiteisminis tyrimas arba bent jau kreiptis į ikiteisminę instituciją dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo prie bylos, taip apribodamas ieškovui galimybę teikti įrodymus, susijusius su ginčijamos sutarties prieštaravimu viešai tvarkai ir gerai moralei.
48. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punktas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
50. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nagrinėjamas V. S. kaltumo dėl kyšio reikalavimo ir ėmimo klausimas, turės prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes, pripažinus jį kaltu pagal inkriminuojamą veiką, teisiškai tokį sandorį (patalpų nuomos sutartį) nebus galima laikyti teisėtu. Be to pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalės iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).
51. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos yra prejudicinis ryšys, aiškinamos patalpų nuomos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu nėra susijęs su UAB „PMP“ turtas veikla. Tačiau, kaip minėta ankščiau, atliekant ikiteisminį tyrimą, o dabar jau baudžiamojoje byloje bus nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo nuomos sutarties sudarymo priežastimis ir aplinkybėmis.
52. Be to, teismas, nestabdydamas bylos, esant ieškovo prašymui, turėjo pareigą spręsti galimybę išreikalauti tinkamai patvirtintų nuorašų iš ikiteisminio tyrimo bylos tam, kad aktualios aplinkybės operatyviai ir intensyviai būtų tiriamos civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
53. Pirmosios instancijos teismui nesustabdžius bylos, atsižvelgiant į reikalavimo specifiką - pripažinti sandorį negaliojančių dėl ekonominio spaudimo bei prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei, buvo paneigta ieškovo galimybė pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 str.), bei pažeistas teisingo bylos išnagrinėjimo principas (CPK 3 str. 1 d.).
54. Šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje baudžiamąja tvarka bus nustatomos aplinkybės – nusikaltimo buvimo ar nebuvimo faktas, gali lemti teismo sprendimą šioje civilinėje byloje. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad surinkti baudžiamosios bylos duomenys ir jos galutinis rezultatas gali turėti esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl išlieka pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą. Tačiau šios naujos faktinę ginčo situaciją atskleidžiančios aplinkybės, paaiškėjusios gavus duomenis iš ikiteisminio tyrimo ir paaiškėsiančios po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtos ir priimant skundžiamą sprendimą nevertintos. Nagrinėjant apeliacinį skundą teisinis jų įvertinimas, dėl jų pobūdžio ir apimties, neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją.
55. Civilinio proceso teisės normos riboja šalių teisę apeliacinėje instancijoje kelti naujus reikalavimus (keisti šalis, ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą), savo poziciją įrodinėti naujomis aplinkybėmis ir pan., o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų ginčo aplinkybių, kurios gali turėti esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 str. 1 d., 306 str. 2 d., 312 str.).
56. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindui panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, plačiau nepasisakant dėl kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodytų argumentų (CPK 185 str., 326 str.1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
57. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apylinkės teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 str.).
58. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.