Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei A. D. dėl sumokėto avanso, baudos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo L. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 750 Eur avansą, sumokėtą pagal preliminariąją sutartį, 750 Eur dydžio baudą, 100 Eur išlaidų už turto vertinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė A. D. 2015-12-16 sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė iš atsakovės pirks butą ir sandėliuką (duomenys neskelbtini), už 52.500 Eur. Preliminariojoje sutartyje šalys numatė, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2016-02-15. Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ieškovė atsakovei sumokėjo 750 Eur avansą. Šalys taip pat susitarė, kad pardavėjas turės išsikraustyti iš buto ir perdavimo-priėmimo aktas turės būti pasirašytas ne vėliau kaip iki 2016-06-15. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir (ar) per šios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjui kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas. Jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) per šios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, ši sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškinyje pažymėjo, kad ieškovė dėjo visas pastangas pagrindinei sutarčiai sudaryti (kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo, sumokėjo 100 Eur už buto įvertinimą), tuo tarpu atsakovė sutartu laiku nesugebėjo parduoti buto, pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo pratęstas. Ieškovės teigimu, pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Trečiasis asmuo L. G. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovė A. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei skirti ieškovei 5.792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už nesąžiningai pareikštą bei nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.). Nurodė, kad tariantis dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo, atsakovė ieškovei nurodė, jog jos šeima laukiasi trečio vaikelio, todėl dviejų kambarių butas neatitinka šeimos poreikių, pardavę šį butą, jie ketina pirkti didesnį. Be to, atsakovė ieškovei taip pat paaiškino, kad atsakovė su šeima dar nėra suradę tokio buto, kurį norėtų įsigyti, todėl negali greitai parduoti, nes neturės kur išsikraustyti. Šalys susitarė, kad pagrindinę sutartį sudarys iki 2016-05-31, o dar per dvi savaites atsakovė su šeima išsikraustys. Ieškovė ir atsakovė 2015-12-16 pasirašė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei sumokėjo 750 Eur avansą. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad atsakovės sutuoktinis M. D. 2015-01-10 pastebėjo, kad preliminariosios sutarties 3.1 punkte buvo padaryta klaida: pagrindinės sutarties sudarymo diena nurodyta vasario 15 d., o ne gegužės 31 d., todėl paskambino ieškovei ir pranešė apie pastebėtą klaidą dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, tarėsi dėl šios klaidos ištaisymo, tačiau ieškovė nurodė, jog ji ir jos sutuoktinis yra sąžiningi žmonės, o „ne kiaulės“, užteks ir žodinio pataisymo. Ieškovė 2016-02-29 paskambino atsakovei ir pranešė, jog buto nepirks ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė nurodė ieškovei, kad dėl šio klausimo skambintų sutuoktiniui, kuris ieškovei paaiškino, jog pagal preliminariąją sutartį persigalvojimo atveju avansas lieka atsakovei. Be to, atsakovės sutuoktinis priminė ieškovei jų telefoninį pokalbį ir dar kartą pasiūlė raštu ištaisyti preliminariojoje sutartyje padarytą klaidą dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino. Ieškovė atsisakė, motyvuodama tuo, jog dėl greitai įvyksiančio gimdymo pasikeitė jos mokumo įvertinimas ir bankas nebeduoda reikiamo dydžio paskolos. Tuo tarpu, atsakovė su brokeriu 2016-04-09 sudarė sutartį, pagal kurią brokeris įsipareigojo parduoti butą. Brokeris 2016-04-11 interneto portale www.aruodas.lt įdėjo naują skelbimą apie parduodamą butą. 2016 m. kovo pabaigoje atsakovės sutuoktiniui paskambino ieškovės atstovė advokato padėjėja, kuri nurodė, kad klientė reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė ir I. Š. 2016-05-24 sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pirkti butą (duomenys neskelbtini). Brokeriui per sutartą terminą nepavykus parduoti butą brangiau, atsakovės sutuoktinis 2016-05-31 interneto portale www.aruodas.lt atnaujino skelbimą apie buto pardavimą. Atsakovė ir A. Z. 2016-06-08 sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo buto pardavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 750 Eur avansą ir 750 Eur dydžio baudą, iš viso – 1.500 Eur, taip pat 80,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovei A. D. asmeninės nuosavybės teise nuo 2002-07-01 iki 2016-07-08 priklausė butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2015-12-16 pasirašė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti butą ir rūsį (duomenys neskelbtini), už 52.500 Eur sumą. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja pagrindinę sutartį sudaryti iki 2016-02-15; atsiradus šios sutartyje nenumatytoms aplinkybėms, terminas gali būti pratęstas šalių sutarimu. Pagal sutarties 4.1.1.3 punktą nuosavybės teisė į butą pirkėjai pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, o pardavėja turės išsikraustyti iš buto ne vėliau kaip iki 2016-06-15. Ieškovė 2016-01-08 gavo SEB banko raštą dėl paskolos ginčo butui pirkti suteikimo, kuris galiojo iki 2016-02-08. Ieškovė už turto vertinimą 2015-12-28 sumokėjo 100 Eur. Ginčo šalių preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, t. y. iki 2016-02-15, pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė atsakovei 2016-02-29 pranešė, kad buto nepirks. Atsakovė pateikė įrodymus, kad, ieškovei 2016-02-29 pranešus, jog ji buto nepirks, atsakovės atstovas interneto portale www.aruodas.lt 2016-03-01 paskelbė, kad ginčo butas parduodamas. Skelbimas buvo koreguojamas, keičiant pardavimo kainą: 2016-03-08 kaina – 60.900 Eur, 2016-03-15 kaina – 59.900 Eur, 2016-03-29 kaina – 58.999 Eur, 2016-04-05 kaina – 58.499 Eur, 2016-06-06 kaina – 53.999 Eur. Atsakovė 2016-05-24 sudarė preliminariąją sutartį dėl naujo būsto įsigijimo. Atsakovė 2016-06-08 sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo buto pardavimo. Ginčo butą sutarta parduoti už 54.000 Eur, t. y. 1.500 Eur daugiau, nei buvo sulygta su ieškove. Šalys sutarė, kad nuosavybės teisė į butą pirkėjai pereis nuo pagrindinės sutarties, kuri turi būti sudaryta iki 2016-07-31, pasirašymo, o atsakovė išsikraustys iš buto ne vėliau kaip iki 2016-09-15. Ginčo butą atsakovė pardavė 2016-07-08 pirkimo-pardavimo sutartimi už 54.000 Eur, o naują butą įsigijo 2016-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi.Teismas atkreipė dėmesį, kad, sudarant ginčo preliminariąją sutartį, atsakovei, nusprendusiai parduoti jai asmeninės nuosavybės priklausiusį butą, atstovavo sutuoktinis, kuris yra profesionalus teisininkas, praktikuojantis advokatas. Taigi, pastarajam neabejotinai buvo žinomos CK nuostatos, reikalaujančios preliminariojoje sutartyje nustatyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties struktūra yra tokia, jog pagrindinės sutarties sudarymo terminui skirta atskira dalis, įrašyta pirmajame sutarties lape, didžiosiomis raidėmis, paryškintu šriftu (“3. PAGRINDINĖS SUTARTIES SUDARYMO TERMINAS”). Be to, preliminariojoje sutartyje, apibrėžiant sutarties dalyką, nurodyta, kad pirkėjas ir pardavėjas susitaria per sutarties 3.1 punkte nurodytą terminą sudaryti pagrindinę sutartį, kurios esminės sąlygos nustatytos sutarties 4 straipsnyje (preliminariosios sutarties 2.1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė, jos atstovas galėjo būti tokie neatidūs ir nematyti, kokia pagrindinės sutarties sudarymo data įrašyta preliminariojoje sutartyje, žinant pagrindinės sutarties sudarymo termino svarbą (CK 1.5 str. 4 d.). Atsakovės atstovas teigia, kad per neapsižiūrėjimą data (2016-02-15) galėjo likti iš sutarties, kurios šablonu naudojantis buvo surašyta preliminarioji sutartis. Visų pirma, tai, kad atsakovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė sutarties šablono, kuriuo naudojosi jos atstovas, rengdamas ginčo preliminariosios sutarties projektą, ir kuriame būtų įrašyta 2016-02-15 data pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kita vertus, teimas pažymėjo, kad ginčo šalių preliminarioji sutartis sudaryta 2015-12-16, pagrindinės sutarties terminas numatytas 2016-02-15, t. y. nuosekli seka, leidžianti teigti, kad šalys, naudodamosi šablonu, sudaromoje preliminariojoje sutartyje įrašė jų sutartas ir teisingas datas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad preliminariosios sutarties tekstą, naudodamasis šablonu, pildė atsakovės atstovas, kuris yra profesionalus teisininkas ir kuriam neabejotinai buvo žinoma pagrindinės sutarties sudarymo termino nustatymo svarba, neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės atstovas neperžiūrėjo ir nepakoregavo šablone buvusių datų pagal ginčo šalių sutartus terminus (CK 1.5 str. 4 d.).Ieškovė veiksmus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, atliko laikotarpiu iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti: 2015-12-28 susitarė dėl buto įvertinimo; kreipėsi į SEB banką dėl paskolos ginčo butui įsigyti ir 2016-01-08 gavo banko raštą, kad bus suteikta 44.285 Eur dydžio paskola. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovei buvo svarbu sudaryti pagrindinę sutartį iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2016-02-15.Preliminariojoje sutartyje sulygtas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (iki 2016-02-15) buvo naudingas abiem šalims: ieškovė ginčo butui pirkti ketino imti kreditą, kurį siekė gauti, kol šeima nepasipildė dar vienu šeimos nariu, į kuriam tenkančią pajamų dalį atsižvelgtų bankas, spręsdamas dėl suteiktino kredito dydžio; atsakovė naują būstą ketino įsigyti už pardavus ginčo butą gautas lėšas, taip išvengiant pinigų skolinimosi iš banko; per penkias darbo dienas po pagrindinės sutarties sudarymo gavusi iš ieškovės buto kainą, atsakovė šiuos pinigus galėtų panaudoti naujam būstui pirkti, kai tik jį suras. Suprantamas ir šalių susitarimas, kad atsakovė su šeima iš parduoto buto išsikraustys iki 2016-06-15. Ieškovės šeima turėjo kitą nuosavą būstą, kuriame galėjo gyventi, t. y. nebuvo pagrindo skubėti įsikelti į naują būstą, o atsakovė dar nebuvo suradusi konkretaus naujo būsto, tiksliai nežinojo, kada tokį suras ir galės nusipirkti, taigi jai buvo aktualu nustatyti tokį ilgą terminą išsikraustyti iš ginčo buto. Vadinasi nuosavybės teisės į ginčo butą perleidimas ieškovei iki 2016-02-15 buvo naudingas atsakovei, nes, perleidusi nuosavybės teisę į ginčo butą iki 2016-02-15, ji būtų gavusi visą sulygtą kainą, o išsikraustymui iš buto turėjo pakankamai ilgą terminą (iki 2016-06-15), per kurį, turėdama už parduotą ginčo butą gautus pinigus, galėtų ieškoti naujo būsto, gyvendama ginčo bute iki 2016-06-15.Teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog preliminarioje sutartyje įrašytas ne tas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, dėl kurio ginčo šalys susitarė, pasirašydamos 2015-12-16 preliminariąją sutartį (CPK 12, 178 str.). Byloje esančių duomenų visuma leido teigti, kad preliminariojoje sutartyje nurodytas būtent tas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, dėl kurio susitarė ginčo šalys 2015-12-16 preliminariosios sutarties pasirašymo metu (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) per šios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, sutartis bus laikoma nutrūkusia ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas, lieka sumokėtas avansas; jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir (ar) per šios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pardavėjo kaltės, sutartis bus laikoma nutrūkusia ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Tokios sutarties nuostatos patvirtina, kad, šalių susitarimu, sudarant preliminariąją sutartį ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją: pirma, jis turėjo būti įskaitytas į buto kainą, šalims sudarant pagrindinę sutartį; antra, buvo numatyta, jog avansas atliks ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl ieškovės kaip pirkėjos kaltės. Taigi, atsakovė turėtų teisę pasilikti ieškovės sumokėtą avansą, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 4 d.). Pagal preliminariosios sutarties 3.1 punktą pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016-02-15. Per nurodytą terminą šalys pagrindinės sutarties nesudarė, todėl, vadovaujantis CK 6.165 str. 5 d., prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2016-02-15. Ieškovė atliko iš esmės visus veiksmus, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti tam, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta šalių sulygtu terminu, t. y. iki 2016-02-15 (2015-12-28 susitarė dėl buto įvertinimo; kreipėsi į SEB banką dėl paskolos būtent ginčo butui įsigyti ir 2016-01-08 gavo banko raštą, kad bus suteikta 44.285 Eur dydžio paskola; tam, kad galėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis, siūlė atsakovei vaikus, įregistruotus ginčo bute, laikinai priregistruoti kitame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute). Taigi, ieškovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nėra. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2016-02-29 pranešė, jog buto nepirks, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes prievolė sudaryti pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi 2016-02-15, ir po šio termino ieškovė neturėjo pareigos pirkti atsakovės butą.Ieškovės 2016-02-29 telefonu atsakovei išreikštas prašymas grąžinti 750 Eur avansą buvo visiškai teisėtas, nes, nesudarius pagrindinės sutarties iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2016-02-15, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi 2016-02-15 (CK 6.165 str. 5 d.), taigi ieškovė, kurios kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo per sutartą terminą nebuvo, visiškai pagrįstai kreipėsi į atsakovę dėl avanso grąžinimo. Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostata dėl avanso negrąžinimo atsakovė būtų turėjusi teisę remtis tuo atveju, jeigu ieškovė būtų vengusi sudaryti pagrindinę sutartį ar nepagrįstai atsisakiusi ją sudaryti iki 2016-02-15, t. y. iki šalių preliminariojoje sutartyje nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino. Ginčo šalims nesudarius pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu ne dėl ieškovės kaltės, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų jai sumokėtą kaip buto kainos dalį avansą (CK 6.237 str.). Ieškovė, remdamasi preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės sudarant sutartį sulygtas netesybas – avanso dydžio baudą, t. y. 750 Eur. Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas taikyti atsakovei preliminariosios sutarties 5.1 punkte numatytą atsakomybę netesybų forma, turi būti nustatyta, jog pagrindinė sutartis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016-02-15, nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Kaip jau minėta, per laikotarpį nuo preliminariosios sutarties pasirašymo (2015-12-16) iki šalių nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino (2016-02-15) ieškovė atliko aktyvius veiksmus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sulygtu terminu sudaryti. Tuo tarpu, byloje nėra jokių duomenų apie nurodytu teisiškai reikšmingu laikotarpiu atsakovės atliktus veiksmus, būtinus rengiantis pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovė, siekdama parduoti ginčo butą, kuriame buvo jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turėjo gauti teismo leidimą butui, turinčiam šeimos turto teisinį statusą, parduoti (CK 3.85 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, pasirašiusi preliminariąją sutartį, kurioje nustatyta, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2016-02-15, atliko kokius nors realius veiksmus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti. Vadinasi ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės netesybas, įrodė, kad pagrindinė sutartis sulygtu terminu nebuvo sudaryta dėl to, jog atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų (CPK 12, 178 str.). Atsakovė nenurodė ir neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galimybės sudaryti pagrindinę sutartį per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016-02-15. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovės buvo priteistos preliminariojoje sutartyje sulygto dydžio netesybos – 750 Eur bauda.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė A. D. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 1.000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovei baudą pagal Civilinio proceso kodekso 95 str. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:. Ieškovė ir atsakovė 2015-12-16 tarėsi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Šalys susitarė, kad atsakovė ir ieškovė pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarys iki 2016-05-31, o dar per 2 savaites atsakovė su šeima išsikraustys.. Atsakovės sutuoktinis dar prieš atvykstant ieškovei ir jos sutuoktiniui derėtis dėl buto įsigijimo (dėl preliminariosios sutarties sąlygų) parsisiuntė sutarties pavyzdį iš interneto ir jį koregavo, bandydamas pritaikyti prie esamos situacijos. Dėl šios priežasties 2016-02-15 data kaip terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo įrašyta per klaidą. 2016-01-10 atsakovės sutuoktinis M. D. pastebėjo, kad preliminariosios sutarties 3.1 punkte yra padaryta klaida: vietoj vasario 15 dienos turi būti įrašyta gegužės 31 diena. Jis paskanbino ieškovei. Ieškovė nurodė, jog puikiai atsimena susitarimą ir sutiko pataisyti preliminariąją sutartį, tačiau fiziškai tai nebuvo atlikta. Šalys buvo sistarusios sutartį sudaryti iki 2016-05-31, todėl ieškovė pati atsisakiusi sutarties, neturi teisės į ieškinio patenkinimą.. Atsakovė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovei buvo svarbu pirma gauti pinigus už buto pardavimą ir tik po to pirkti kitą būstą, todėl atsakovei buvo naudinga tartis dėl trumpesnio termino pagrindinei sutarčiai sudaryti ir ilgesnio termino išsikraustyti. Atsakovė pažymi, kad termino nustatymas nereiškia, jog veiksmas, kuriam atlikti šis terminas yra nustatytas, turi būti atliktas paskutinę termino dieną, todėl ilgesnis terminas neužkerta kelio veiksmą atlikti anksčiau. Atsakovei išties buvo svarbu pirma gauti pinigus už buto pardavimą ir tik po to pirkti kitą būstą, nes ji neketino skolintis pinigų iš banko. Tačiau ši aplinkybė nenulėmė termino, skirto pagrindinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, sutrumpinimo. Atsakovės ir jos sutuoktinio tikslas buvo turėti kuo ilgesnius terminus (tiek pagrindinei sutarčiai sudaryti, tiek išsikraustymui), kad būtų kuo didesnė tikimybė surasti padidėjusiai šeimai tinkantį naują būstą, ir tam ieškovė neprieštaravo. . Teismas netyrė, kodėl ieškovė, jei ji nepersigalvojo pirkti buto ir nebuvo kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nesikreipė į teismą kuo skubiau, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – buto arešto – ir nereikalavo įpareigoti atsakovę būtent su ja sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės nuomone, toks ieškovės delsimas ir atsisakymas kelti panašius reikalavimus rodo jos kaltę dėl sandorio neįvykimo. Tuo tarpu, atsakovė po ieškovės sprendimo nebepirkti buto kelis kartus siūlė ieškovei pirkti butą, tačiau ieškovė atsisakė. Tai reiškia, kad atsakovės ketinimas parduoti butą buvo išlikęs.. Jei ieškovė iš tikrųjų būtų ketinusi sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ji būtų kreipusis į tą patį ar į kitą banką dar kartą, prieš pasibaigiant SEB banko 2016-01-08 rašte nurodytam jo galiojimo terminui, kad sudarytų prielaidas pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Kadangi ieškovė to nepadarė, vadinasi, kad vėliausiai 2016-02-09 (sekančią dieną po minėtos banko garantijos galiojimo pabaigos), t. y. preliminariosios sutarties galiojimo metu ji nebenorėjo sudaryti minėtos pagrindinės sutarties (o jei ir būtų norėjusi, to nebūtų galėjusi padaryti, nes neturėjo lėšų įsigyti butą be banko paskolos) ir todėl yra kalta dėl to, kad ji nebuvo sudaryta. Aktyvūs ieškovės veiksmai preliminariosios sutarties galiojimo pradžioje nereiškia, kad ieškovė vėliau negalėjo persigalvoti ir pakeisti savo elgesį. . Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis bei nurodymais, ką atsakovė turėjo padaryti, bet nepadarė, norėdama parduoti butą ir įsigyti kitą. Atsakovės nuomone, pastaroji padarė viską, ką privalėjo padaryti. Atsakovė naujo būsto neketino pirkti, imdama paskolą iš kredito įstaigos, todėl į ją ir nesikreipė. Dėl tos pačios priežasties jai nebuvo reikalingas nei buto, nei kito naujai įsigyjamo būsto vertinimas. Tuo tarpu, kalbant apie leidimą parduoti butą, tai atsakovė pažymi, kad jos atstovas yra advokatas, kuris žino, jog teismas tokius prašymus išnagrinėja per penkias darbo dienas, todėl atsakovė nematė priežasčių skubos tvarka kreiptis į teismą. . Teismas skundžiamajame sprendime visiškai neatsižvelgė į liudytojo V. L. parodymus, o aprašomojoje sprendimo dalyje apskritai nepaminėjo, kad šis asmuo buvo apklaustas liudytoju bei ką jis paaiškino (teismo posėdžio, vykusio 2016-09-22, įrašas nuo 1 h 47 min iki 2 h 6 min 35 s). Šis asmuo iš esmės patvirtino visas atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, su kuriomis jis buvo susijęs ir kurias jis žinojo (inter alia, jog dar 2016-04-06 jis sužinojo, kad ieškovė persigalvojo ir atsisakė pirkti butą; kad nekilnojamojo turto kainos 2016 metų pavasarį šiek tiek pakilo; kad jis, esant tokiai situacijai, pasiūlė butą parduoti brangiau; kad jam sutartu terminu nepavykus buto parduoti, jokio atlyginimo iš atsakovės jis negavo ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatytos aplinkybės: Ieškovė ir atsakovė 2015-12-16 pasirašė preliminariąją buto ((duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti butą ir rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), už 52.500 Eur sumą. Šalys preliminariąja sutartimi susitarė, kad pagrindinę sutartį pasirašys iki 2016-02-15. Ieškovė sumokėjo 750 Eur avansą. Ieškovė atsakovei 2016-02-29 pranešė, kad buto nepirks ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovė pastarąjį grąžinti atsisakė, vadovaudamasi sutarties 5.1. punktu. Atsakovė 2016-06-08 sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo buto pardavimo ir butą pardavė 2016-07-08 už 54.000 Eur, t. y. 1.500 Eur daugiau, nei buvo sulygta su ieškove, o naują butą įsigijo 2016-07-26. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 750 Eur avanso, 750 Eur dydžio baudos, 100 eurų turto vertinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 750 Eur avansą ir 750 Eur dydžio baudą, iš viso – 1.500 Eur, taip pat 80,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje jame aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, šalys neginčija preliminariosios sutarties sudarymo fakto. Šiuo atveju, ginčas yra kilęs dėl sumokėto avanso grąžinimo, atsakovei teigiant, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės kaltės. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5.1. punkte numatyta, kad jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per šios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, ši sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas. Jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma <...> dėl pardavėjos kaltės, ši sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjai privalo grąžanti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Vertinant ieškovės veiksmus, matyti, kad ji vienareikšmiškai siekė įsigyti atsakovų valdomą butą: sumokėjo avansą, atliko buto vertinimą, kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo, kuris išdavė pažymą dėl galimybės sudaryti kredito sutartį. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės, siekiančios įsigyti turtą, ketinimai ir veiksmai dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo realūs ir rimti, tuo tarpu atsakovė nepateikė konkrečios informacijos, dėl kokių priežasčių buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo ir, kodėl nebuvo svarstytas klausimas dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo. Dėl šių aplinkybių, akivaizdu, kad šalims nesudarius pagrindinės sutarties nurodytu terminu, prievolė ją sudaryti pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Taigi, ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį jau pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, kadangi byloje nėra duomenų, jog sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės kaltės.Atsakovės atstovo paaiškinimai, kad jis suklydo pildydamas preliminarią sutartį ir dėl šios priežasties 2016-02-15 data kaip terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo įrašyta per klaidą, turėjo būti įrašyta 2016-05-31 diena, vertintini kritiškai, nes pagrindinės sutarties sudarymo data (po daikto kainos) yra esminis sutarties dalykas, todėl atstovas taip apsirikti negalėjo, o jei apsiriko ir ieškovė, jo žodžiais, apsirikimą pripažino, turėjo sutartį pataisyti, o to nepadaręs turi prisimti savo nerūpestingo elgesio pasekmes.Atsakovės apeliaciniame skunde pateiktas ieškovės veiksmų vertinimas, jog ieškovė dėlsė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buto atžvilgiu, yra nepagrįstas, nes pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį išnyksta. Šiuo atveju, ieškovė 2016-02-29 informavo, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį ir ne vieną kartą reikalavo, kad būtų grąžintas sumokėtas avansas, tačiau atsakovė avanso negrąžino. Dėl šių priežasčių, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą, atsakovei atsisakius ginčą spręsti taikiai, kreiptis į teismą. Atsakovės argumentai kad teismas priėmė sprendimą, neatsižvelgęs į liudytojo V. L. parodymus, nėra pagrįsti. Išklausius liudytojo parodymus (garso įrašą), darytina išvada, kad minėti parodymai nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl avanso grąžinimo. Liudytojas atsakovei ir jos sutuoktiniui tik padėjo parduoti butą, tačiau nesėkmingai. Tuo tarpu, prieš tai, kai buvo sudaroma preliminarioji sutartis su ieškove, liudytojas nedalyvavo. Taip pat jokios įrodomosios reikšmės neturi ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas bendravimo su brokeriu J. J. faktas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. D. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.