Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-756-1593-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-09-22
Bylos Nr.: A-756-1593-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Antanas Ablingis
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybes

Kategorijos

35.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracine byla Nr.A-756-1593/2008Procesinio sprendimo kategorija 35.3(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsejo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju: Antano Ablingio, Vaidos Urmonaites (praneeja) ir Skirgailes ˇalimienes (kolegijos pirmininke),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,dalyvaujant pareikejui S. M. ,atsakovo atstovei Renatai Mikalaviciutei,

vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 22 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikeju S. M. , S. M. , N. . , Z. V. , J. G. skunda atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto Jeruzales vidurinei mokyklai, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, del sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareikejai kreipesi i teisma, praydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. 1-151 ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“. Nurode, kad sprendimu labai perpildytoje Jeruzales vidurineje mokykloje leista komplektuoti 11 – a klase lenku mokomaja kalba nuo 2007 m. rugsejo 1 d. Sprendimas buvo priimtas skubotai, nederintas su mokyklos bendruomene, mokiniai ir ju tevai nera pasirenge prisitaikyti prie pasikeitusiu mokymosi salygu, kurios i esmes pablogintu ugdymo proceso organizavima bei salygas. Be to, is sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimo Nr. 746 6.4.1 punktui, Lietuvos higienos normai, patvirtintai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. bir˛elio 9 d. isakymu Nr. V-476, bei pacios Vilniaus miesto tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimui Nr. 1-981.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba pareikeju skunda prae atmesti. Nurode, kad pareikejai neivardino ir nepateike jokiu raytiniu irodymu, kokias ju teises ar teisetus interesus pa˛eid˛ia gincijamas sprendimas. Atsakovo nuomone, pareikejai Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio prasme byloje yra netinkama alis. Vilniaus miesto savivaldybeje buvo gautas beveik 300 Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos mokiniu tevu ir vaiku kreipimasis su praymu leisti testi mokyma Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje 11-12 klasese mokomaja lenku kalba. Tai rodo, kad gincijamas sprendimas igyvendina daugelio asmenu teisetus lukescius. Sprendimas jau pradetas igyvendinti – gauti praymai mokytis, paskirstytas darbo kruvis mokytojams, savivaldybes biud˛ete numatytos leos lenkiku klasiu komplektavimui ir kt. Sprendimas neprietarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintu Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju 6.4.1 punktui. Pastaroji nuostata leid˛ia Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos steigejui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybes tarybos, atsi˛velgiant i leas, skirtas mokyklai finansuoti ir altinius, formuoti nebutinai dvi vienuoliktas klases. Mokyklos steigejas gali formuoti ir viena vienuolikta klase, tam numatydamas leas. Tokias leas Vilniaus miesto savivaldybes taryba numate.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurode, kad pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos pastato ir patalpu irengimo bei eksploatavimo, ugdymo proceso higienos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. bir˛elio 9 d. isakymu Nr. V-476 „Del Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Jei bus irodyta, kad yra pa˛eid˛iami higienos normos reikalavimai, pareikeju gincijamas sprendimas turetu buti panaikintas. Kitu atveju ginca prae spresti teismo nuo˛iura.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija nurode pritariantis pareikeju argumentui, kad yra netikslinga komplektuoti nauja vienuoliktaja klase, kai pagal Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendraji plana, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 „Del Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005 - 2012 metu bendrojo plano patvirtinimo“, yra numatyta 2009 metais Vilniaus Jeruzales vidurine mokykla reorganizuoti i pagrindine mokykla.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkricio 22 d. sprendimu pareikeju skunda patenkino – Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. 1-151 panaikino.

Teismas nustate, kad pareikejai Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. 1-151 ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ prao panaikinti kaip pa˛eid˛ianti vaiku teises. Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, vietimo istatymo 47 straipsnio 1 dalis itvirtina tevu ir kitu teisetu vaiko atstovu teise parinkti vaikui vietimo istaiga, mokymosi forma bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, isitikinimus bei gabumus, gauti informacija apie vaiko ugdymo salygas, dalyvauti mokyklos savivaldoje. Pareikejai yra Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos mokiniu tevai bei mokyklos bendruomenes nariai. Teigdami, kad administracinis aktas pa˛eid˛ia ioje mokykloje besimokanciu ju vaiku ugdymo salygas, higienos normas, o taip pat ju teisetus interesus ir pagristus lukescius, jog pasirinktoje vietimo istaigoje ju vaikai gaus aukta ugdymo kokybe, tuo paciu gina ir vieaji interesa, todel turi teise kreiptis i teisma del Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimo panaikinimo.

Atsiliepimas

Teismas, remdamasis byloje surinktais raytiniais irodymais (t. I, b. 1. 24-25, 26-28, 31-32, 56-59, 62-68, 72-73, 16), pareikeju skunde, atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu atsiliepimuose i skunda (t. I, b. l. 4-7, 209-112, 102, 104-106, 56-59) bei teismo posedyje pateiktais paaikinimais, padare ivada, kad atsakovas gincijama sprendima prieme formaliai pasinaudodamas bendrojo lavinimo mokyklos steigejo teise reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti isteigta mokykla, taciau nesivadovavo vietimo klausimus ir mokyklu veikla reglamentuojanciais teises aktais ir juos pa˛eide.

vietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas ipareigoja steigeja vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintais Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais (toliau – ir Kriterijai). Jie yra taikomi ir tuo atveju, kai savivaldybiu mokyklu steigejai pertvarko ias mokyklas (Kriteriju 2 p.). Kriteriju 4 punkte nurodyta, kad mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas. Atsakovas privalejo vadovautis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. bir˛elio 9 d. isakymo Nr. V-476 1 punktu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir Higienos norma HN 21:2005). Atsakovas nepateike irodymu, kad rengiant gincijamo sprendimo projekta butu atlikta analize, kaip papildomos klases lenku mokomaja kalba isteigimas pakeis padeti Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje Higienos normos HN 21:2005 134, 135, 136 punktu aspektu. Reorganizuojant mineta mokykla (1999 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimas Nr. 348) buvo nuspresta palikti ioje mokykloje 1-10 klases lenku mokomaja kalba (b.1.54). Nuo to laiko 11-oji klase lenku mokomaja kalba mokykloje nebuvo komplektuojama. Isteigus 11-a klase lenku mokomaja kalba, mokykla turetu u˛tikrinti kokybika vidurinio ugdymo programos vykdymo organizavima, sudaryti ios klases mokiniams galimybe pasirinkti mokymo dalykus, o tai yra susije su papildomu tinkamai irengtu patalpu poreikiu ir turi itakos visu mokyklos mokiniu, tarp ju ir steigiamosios klases, sveiku ir saugiu mokymo salygu u˛tikrinimui.

Tretysis suinteresuotas asmuo pateike irodymus, kad mokykloje yra pa˛eid˛iami Higienos normos HN 21:2005 135 ir 136 punktu reikalavimai – pamokos baigiasi 19 val., nesudaromas vieneriu metu intervalas po mokymosi antroje pamainoje. Igyvendinant gincijama sprendima 7 – u klasiu mokinius tektu mokyti antroje pamainoje net penktus metus i eiles (t. I, b.1.16). Pagal pareikeju ir treciojo suinteresuoto asmens paaikinimus del mokyklos darbo dviem pamainomis ir patalpu stokos mokykloje yra sunku u˛tikrinti mokiniu papildoma ugdyma. Atsakovas netyre Vilniaus miesto Jeruzales vidurines mokyklos, dirbancios dviem pamainomis, galimybiu vykdyti mokiniu papildomo ugdymo programas, kokia itaka turi mokymas dviem pamainomis mokiniu sveikatai, ju poreikiams ir galimybems papildomai ugdyti savo talentus bei gabumus mokyklos papildomo ugdymo bureliuose ar papildomo ugdymo istaigose.

Teismo nuomone, atsi˛velgiant i Vilniaus mieste esanciu mokyklu, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, skaiciu, komplektuojant 11-as klases Kriteriju 6.4.2 punktas negali buti taikomas. Pagal gincijamo sprendimo rengimo med˛iaga mokytis 11-oje klaseje lenku destomaja kalba 2007 m. gegu˛es 16 d. pretendavo 11 mokiniu (b. 1. 133), t.y. ma˛iau negu vienas klases komplektas. Teismas atmete atsakovo argumenta, kad teise komplektuoti Jeruzales vidurineje mokykloje 11-a klase lenku destomaja kalba jam suteike Kriteriju 6.4.1 punktas, t.y. io punkto nuostata, kad mokyklos steigejas, atsi˛velgdamas i leas, skirtas mokyklai finansuoti, ir altinius, gali nepaisyti to paties punkto reikalavimo, jog miesto ar savivaldybes centro vidurineje mokykloje, kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, vienuoliktosios klases gali buti komplektuojamos, jeigu yra ne ma˛iau kaip dvi tokios klases. I skund˛iamo sprendimo turinio ir jo rengimo med˛iagos (b. l. 176-183) matyti, kad nors atsakovas ir skyre leu 11-os klases lenku destomaja kalba Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimui nuo 2007 m. rugsejo 1 d., taciau netyre ir neivertino kitu galimybiu, netyre, ar iuo sprendimu nebus pa˛eistos vaikams taikomos higienos normos. Vien tik gincijamo atsakovo sprendimo 2 punktu nustatytas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Ekonomikos departamentui ipareigojimas tikslinant Vilniaus miesto savivaldybes administracijos biud˛eta papildomai skirti 9 400 Lt Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos 11-uju klasiu lenku mokomaja kalba ugdymo plano igyvendinimui 2007-2008 mokslo metams, esant vienam klasiu komplektui, negali buti laikomas kriterijumi, leid˛ianciu nepaisyti kitu istatymu reikalavimu. Atsakovas 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendima Nr. 1-90 prieme nenumates skirti ir neskyres leu 11-os klases lenku mokomaja kalba komplektavimui Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje nuo 2007 m. rugsejo 1 d., todel Kriteriju 6.4.1 punkte numatyta iimtis negali buti taikoma besalygikai. Atsakovas (mokyklos steigejas), vykdydamas savivaldybes teritorijoje vaiku bendrojo lavinimo organizavimo funkcija (Vietos savivaldos istatymo 7 str. 1 p., vietimo istatymo 59 str.), taikydamas Kriteriju 6.4.1 punkte numatyta iimti, turejo paisyti Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje itvirtintos nuostatos, kad vienas i vaiko lavinimo tikslu turi buti kuo visapusikiau ugdyti vaiko asmenybe, talenta ir protinius bei fizinius sugebejimus (29 str. l d. a punktas), Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnyje itvirtintos vaiko teises i moksla bendrosios nuostatos, kad kiekvienam vaikui turi buti sudarytos salygos asmenybei vystytis. Taip pat turejo u˛tikrinti valstybines vietimo politikos vykdyma, istatymu, Vyriausybes nutarimu, vietimo ir mokslo ministro isakymu ir kitu teises aktu, reglamentuojanciu mokyklu veikla, vykdyma mokykloje (vietimo istatymo 59 str. l, 3 p., 60 str. l d. l p.). Gincijamas sprendimas pa˛eid˛ia Higienos normos HN 21:2005 reikalavimus. Mokykla turi vienodai rupintis visu mokiniu mokymo salygomis ir u˛tikrinti visiems mokiniams vienodai aukta vidurinio ugdymo programos kokybe. Papildomos klases, kuri mokykloje nebuvo komplektuojama nuo 1999 metu, komplektavimas, neturetu pabloginti visu mokykloje besimokanciu mokiniu ugdymo salygu ir kokybes. Analogikos salygos ir ugdymo kokybe turi buti u˛tikrinta naujai sukomplektuotai klasei. Atkreiptinas demesys i tai, jog sprendimu numatyta komplektuoti 11-aja klase, kuri po metu bus baigiamoji klase ir mokiniai tures laikyti egzaminus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 1-151 ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ nera pagristas objektyviais duomenimis (faktais), vietimo klausimus ir mokyklu veikla reglamentuojanciais norminiais teises aktais, prietarauja Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrajam planui. Atsakovas sprendima prieme i viso neinformaves mokyklos bendruomenes, tuo pa˛eisdamas Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio, vietimo istatymo 60 straipsnio 6 punkto, Vieojo administravimo istatymo 7 straipsnio reikalavimus. Gincijamu sprendimu, siekiant pagerinti nedideles grupes moksleiviu interesus, yra paneigiamos daugumos moksleiviu istatymais saugomos ir garantuojamos teises ir teiseti interesai.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybe prao Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja – pareikeju skunda atmesti. Be argumentu del pareikeju skundo nepagristumo, idestytu paaikinimuose pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde pa˛ymima, kad:

1. Teismas nepagristai konstatavo, jog pareikejai yra tinkama alis ioje byloje – nera jokiu irodymu, kaip konkreciai pa˛eid˛iamos ju teises Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje sukomplektavus dar viena vienuolikta klase.

2. Teismas neivertino aplinkybes, kad formuojant tik viena vienuolikta klase i esmes nepasikeistu kitu Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje besimokanciu mokiniu ugdymo salygos.

3. Teismas nevertino pageidaujanciu mokytis Jeruzales vidurineje mokykloje mokiniu teises pasirinkti mokymo istaiga.

4. Nei vietimo istatyme, nei Vieojo administravimo istatyme nera nuostatu, ipareigojanciu savivaldos institucijas priimamus sprendimus del klasiu formavimo derinti su visuomene. I kitos puses, sprendimas priimtas butent atsi˛velgus i gautus praymus formuoti vienuoliktasias klases lenku mokomaja kalba.

Atsiliepimas

Atsiliepime i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad palieka ginca spresti teismo nuo˛iura.

Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija prao apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Tretysis suinteresuotas asmuo, i esmes sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pa˛ymi, kad pagal vietimo istatymo 29 straipsnio 1 dali asmuo turi teise rinktis valstybine, savivaldybes ar nevalstybine mokykla ir ja keisti. Vilniaus mieste yra daugiau mokyklu, teikianciu vidurini isilavinima lenku mokomaja kalba, kuriu steigejas yra Vilniaus miesto savivaldybe.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas i esmes tinkamai ityre faktines bylos aplinkybes, taike materialines teises normas, taciau del kai kuriu teises normu netinkamo aikinimo ir taikymo sprendimo motyvai i dalies keistini.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrineti administracine byla pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise ar istatymu saugomas interesas, skunda ar prayma. Pareikejai yra istatyminiai atstovai nepilnameciu vaiku, besimokanciu Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje (b. l. 34), siekiantys apginti, ju nuomone, gincijamu sprendimu pa˛eid˛iama ju vaiku teise i tinkama ugdymo procesa bei salygas. Tad teiseju kolegija atmeta apeliacinio skundo argumenta, kad pareikejai nera tinkama alis byloje. Taciau byloje nera duomenu, kad pareikejai butu kaip nors igalioti atstovauti visu kitu toje mokykloje besimokanciu vaiku ar bendruomenes interesus, taigi pirmosios instancijos teismo ivada apie vieojo intereso gynima yra nepagrista. Del iu prie˛asciu apeliacines instancijos teismas vertins faktines bylos aplinkybes tik del pareikeju nepilnameciu vaiku subjektiniu teisiu pa˛eidimo atsakovo priimtu sprendimu.

Pareikejai skunde nurode, kad skund˛iamas atsakovo sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimo Nr. 746 ,,Del bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju sarao patvirtinimo“ 6.4 punktui, kuriame nustatyta, kad kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, vienuoliktosios klases komplektuojamos, jeigu yra ne ma˛iau kaip dvi vienuoliktosios klases miesto ar savivaldybes centro vidurineje mokykloje. Ta pacia teise norma priimdamas sprendima vadovavosi ir atsakovas, teigdamas, jog is reikalavimas taikomas tuomet, jei mokyklos steigejas, atsi˛velgdamas i leas, skirtas mokyklai finansuoti, nenumato kitaip.

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, kad vadovautis minetais kriterijais steigeja ipareigoja vietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas. vietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004 m. bir˛elio 22 d. istatymo Nr. IX-2292 redakcija) nustatyta, kad savivaldybes taryba – ikimokyklinio ugdymo, kitas neformaliojo vietimo mokyklas – savarankikai, o bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiancias istaigas gali steigti vadovaudamasi Vyriausybes nustatytais kriterijais. Kriterijai taikomi ir tuo atveju, kai savivaldybiu mokyklu steigejai ias mokyklas pertvarko (vietimo istatymo 44 str. 1 d., Kriteriju 2 p.).

Nagrinejamam gincui ispresti butina isiaikinti, ar skund˛iamu atsakovo aktu Jeruzales vidurine mokykla buvo pertvarkyta vietimo teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu prasme. vietimo istatymas neapibre˛ia mokyklos pertvarkymo savokos. io istatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad steigejas mokykla, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai istaiga reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.104 straipsnyje juridinio asmens pertvarkymas apibre˛iamas kaip ,,juridinio asmens teisines formos pakeitimas, kai naujos teisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo ,,Del mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu patvirtinimo (2004 m. bir˛elio 14 d. Nr. 745) 29 punkte mokyklos organizacines veiklos pakeitimai (klasiu, grupiu, skyriu, filialu steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuviu kalba ar tautines ma˛umos kalba ivedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas) yra ivardijami kaip mokyklos vidaus strukturos pertvarkymas. iame teises akte mokyklos reorganizavimo, mokyklos pertvarkymo ir mokyklos vidaus strukturos pertvarkymo savokos yra naudojamos kaip atskiros ir savarankikos.

I bylos duomenu matyti, kad gincijamu savivaldybes tarybos aktu Jeruzales vidurines mokyklos teisine forma nera keiciama, ji buvo ir lieka biud˛etine istaiga. Vienuoliktos klases lenku (tautines ma˛umos) mokomaja kalba ivedimas vietimo teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu prasme yra tik mokyklos vidaus strukturos, o ne mokyklos pertvarkymu. Darytina ivada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004m. bir˛elio 14 d. nutarimas Nr. 746 ,,Del bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju sarao patvirtinimo“ ginco teisiniams santykiams nera taikomas, todel aliu argumentai, susije su io teises akto 6.4 punkto nuostatomis, atmetami. Analogikas iam gincui spresti taikytinu teises normu aikinimas yra pateiktas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegu˛es 23 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A11-953/2006; 2007 m. lapkricio 29 d. nutartyje - administracineje byloje Nr. A14-1482/07; 2008 m. baland˛io 29 d. sprendime – administracineje byloje Nr. A143-761/2008.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintos Valstybines vietimo strategijos 2003-2012 metams nuostatu 11 punkte pa˛ymima, jog tam, kad butu u˛tikrinamas vietimo pletotes efektyvumas ir darna turi buti sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybes reikalavimus atitinkantis mokyklu tinklas: parengiami detalus savivaldybiu, apskriciu ir valstybes vietimo tinklu raidos planai. Siekiama, kad ikimokyklini, priemokyklini ir pradini ugdyma teikiancios mokyklos butu kuo arciau vaiko namu; mokinio kelione i pagrindine mokykla truktu ne ilgiau kaip pusvalandi; mokinio kelione i vidurine mokykla, gimnazija ir profesine mokykla truktu ne ilgiau kaip valanda; kiekvienoje seniunijoje veiktu mokykla arba biblioteka - nuotolinio mokymo centras; kiekvienoje savivaldybeje veiktu vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikianti mokykla.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendraji plana Jeruzales vidurineje mokykloje vykdoma II pamainos ma˛inimo programa (II pamaina – 518 mokiniu), numatyta nagrineti klausima del mokyklos reorganizavimo ja padalijant: vyresniuju klasiu pagrindu steigiant gimnazija ir reorganizuojant i pagrindine mokykla (b. l. 72-73).

Pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos eksploatavimo, mokiniu maitinimo, ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymo ir prie˛iuros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. bir˛elio 9 d. isakymu Nr. V-476 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ji yra privaloma ir mokyklu steigejams bei vadovams (3 p.). Mokyklai dirbant dviem pamainom, pirmu, antru ir baigiamuju klasiu mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje (134 p.). antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, po to butina ne trumpesne kaip vieneriu mokslo metu pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje (136 p.).

2007 m. liepos 17 d. Aikinamajame rate Nr. A121-11148-(2.2-KSD-1) ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ nurodyta, kad vienuoliktos klases lenku mokomaja kalba ioje mokykloje nekomplektuojamos nuo 1999 m. rugsejo 1 d. Vilniaus miesto tarybos 1999 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 348. io sprendimo tikslas buvo pagerinti ugdymo bei ugdymosi salygas, suma˛inti II-ja pamaina besimokanciu asmenu skaiciu mirioje (trikalbeje) mokykloje. I viso Jeruzales vidurineje mokykloje mokosi 1196 mokiniai (57 klasiu komplektai), lenku mokomaja kalba 1-10 klasese mokosi 118 mokiniu (10 klasiu komplektu). Pastato projektinis pajegumas pritaikytas 642 mokiniams. Antroje pamainoje 2006-2007 mokslo metais mokesi 21 klase (432 mokiniai). Mokiniams neu˛tikrinami higienos normu reikalavimai, nes kai kuriu klasiu mokiniai du metus i eiles mokesi antroje pamainoje. Papildomos klases formavimas padidintu antros pamainos mokiniu skaiciu. Mokyklos duomenimis, mokytis vienuoliktoje klaseje lenku mokomaja kalba pateikti 11 asmenu praymai (b. l. 133). I io dokumento akivaizdu, kad pats atsakovas pripa˛ista Jeruzales vidurineje mokykloje besimokanciu mokiniu ugdymo salygu pablogejima, papildomai sukomplektavus dar viena vienuolikta klase (lenku mokomaja kalba).

Žemesnės instancijos teismas

Principinius reikalavimus vietimo teikeju tinklui ir valstybes bei savivaldybes instituciju pareigas u˛tikrinant iu reikalavimu igyvendinima itvirtina vietimo istatymo nuostatos. io istatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad vietimo teikeju tinklo paskirtis - u˛tikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieciams ir u˛sienieciams, turintiems teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio vietimo prieinamuma, jo ivairove, galimybes mokytis visa gyvenima; savivaldybe privalo tureti pakankama pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vietimo programu teikeju tinkla, u˛tikrinanti asmenu ugdymasi ir ju teise mokytis valstybine kalba, bei pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu tinkla.

Galiojantys istatymai negarantuoja absoliucios asmens teises reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo istaiga nebutu reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo istaigos pertvarkymas nepa˛eid˛ia istatymo garantuotu asmens teisiu vietimo srityje. Vertinant nagrinejama situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu teiseju kolegija daro ivada, kad istatymo garantuotas visuomenes interesas tureti optimalu vietimo tinkla yra prioritetinis atskiru asmenu noro mokytis jiems patinkancioje mokykloje at˛vilgiu. Byloje esantys duomenys (minetas Aikinamasis ratas) rodo, kad mokiniams, pageidaujantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programa lenku mokomaja kalba, tokia galimybe suteikiama kitose Vilniaus mokyklose: Jono Pauliaus II gimnazijoje (V. Druskio g. 11/7), Vladislavo Sirokomles vidurineje mokykloje (Linkmenu g. 8), Adomo Mickeviciaus gimnazijoje (Kruopu g. 11), Lazdynu vidurineje mokykloje (ˇerucio g. 4), Simono Konarskio vidurineje mokykloje (Statybininku g. 5), Joachimo Lelevelio vidurineje mokykloje (Antakalnio g. 33), kurios turi kvalifikuotus specialistus, gerus ugdymo rodiklius, ir dauguma tu mokyklu dirba viena pamaina. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo prielaidai, kad pageidaujantys mokytis 11-je klaseje lenku mokomaja kalba mokiniai netures galimybes tinkamai realizuoti savo teises i moksla.

I bylos med˛iagos matyti, kad vienuoliktos klases lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimui nepritare nei Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija (b. l. 24-25), nei Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos mokytoju ir mokyklos tarybos (b. l. 74, 75), nei Jeruzales vidurines mokyklos bendruomenes nariai (b. l. 14-21).

Mokyklos taryba - aukciausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tevams (globejams, rupintojams) ir vietos bendruomenei (vietimo istatymo 62 str. 3 d.). Pagal Vieojo administravimo istatymo 7 straipsnio 1 dali, vieojo administravimo institucijos del administracinio reglamentavimo sprendimu, susijusiu su bendrais teisetais visuomenes interesais ir turinciu svarbia reikme didelei gyventoju bendruomenes daliai, turi konsultuotis su visuomenes interesams atitinkamoje srityje atstovaujanciomis organizacijomis (asociaciju, profsajungu, visuomeniniu organizaciju, kitu ne vyriausybiniu organizaciju atstovais). Taigi, Vieojo administravimo istatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo prasme mokyklos taryba yra ta visuomenine organizacija, su kuria atsakovas turejo konsultuotis, priimdamas ginco sprendima. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultavimosi budus (suinteresuotu asmenu sueiga, apklausos, vieai skelbti susirinkimai, atstovu kvietimai, kiti nuomoniu iaikinimo budai) pasirenka pati vieojo administravimo institucija, jeigu istatymu nenustatyta kitaip. Byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad priimdamas ginco sprendima (prie jo priemima) atsakovas vienokiu ar kitokiu budu konsultavosi iuo klausimu su mokyklos taryba. Todel pirmosios instancijos teismo ivada, kad priimdamas ginco sprendima atsakovas pa˛eide Vieojo administravimo istatymo 7 straipsnio nustatyta administracinio reglamentavimo sprendimo priemimo procedura, visikai pagrista. ABTI taikymo prasme tai reikia, kad tuo buvo pa˛eistos taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma.

Del idestytu aplinkybiu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde idestytais motyvais nera pagrindo.

I skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareikejai prae panaikinti visa Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. I-151, taciau atsi˛velgus i faktines bylos aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, jog reikalavimas panaikinti io sprendimo 3 punkta, kuriuo pripa˛intas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimas Nr. 1-90 ,,Del Tarybos 1999-03-31 sprendimo Nr. 348 ,,Del 14-osios vidurines mokyklos reorganizavimo“ 2 punkto 2 pastraipos pripa˛inimo netekusia galios ir leidimo komplektuoti 11-aja klase lenku destomaja kalba“ yra perteklinis, io punkto panaikinimas pareikeju teisiu ir interesu neapgintu. Pripa˛inus netekusiu galios sprendima Nr. 1-90, pareikejai Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme materialinio teisinio suinteresuotumo del jo neteko, nes is sprendimas pareikejams teisiniu pasekmiu nebesukele (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-1280/2008 L. P. , S. M. , S. M. , G. ˇ. , V. M. , J. D. v Vilniaus miesto savivaldybes taryba). Todel pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalis i dalies keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 22 d. sprendima i dalies pakeisti: sprendimo dali, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. I-151 3 punktas, panaikinti. Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Antanas AblingisVaida UrmonaiteSkirgaile ˇalimiene