Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 7 d. gautas V. G. pareiškimas, kuriuo jis prašo jo ir M. G. santuoką nutraukti abipusiu susitarimu.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo V. G. adresas: „Pravieniškių PN-AK, 2-as sektorius, 16 būrys, 2 brigada, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r.“, o atsakovės M. G. – „(duomenys neskelbtini) k.“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą, o prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 538 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Pataisos įstaiga nėra asmens gyvenamoji vieta, taigi turėtų būti atsižvelgiama į civilinio proceso kodekse įtvirtintą sąvoką „paskutinė žinoma gyvenamoji vieta“ (CPK 30 str. 1 d.) ir ieškinys pateikiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ši paskutinė žinoma pareiškėjų gyvenamoji vieta.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įrašo apie deklaruotą V. G. gyvenamąją vietą nėra, iš Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio matyti, jog V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Iš bylos Nr. T-600-548/2016 medžiagos nustatyta, jog šiuo adresu jis ketina gyventi atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

M. G. gyvenamoji vieta deklaruota, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini)

Taigi šiuo atveju šios paskutinės žinomos pareiškėjų gyvenamosios vietos šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos alternatyvaus teismingumo klausimą, jei ji būtų nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka ir kaip prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. K. V. G, kuris yra pareiškėjas, paskutinė gyvenamoji vieta yra „(duomenys neskelbtini) o atsakove nurodytos M. G. žinoma gyvenamoji vieta yra „(duomenys neskelbtini) k., prašymas dėl santuokos nutraukimo teismingas tiek Jurbarko rajono, tiek Pasvalio rajono apylinkės teismams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 str. 1 d. 2 p.).

Tačiau pažymėtina, kad V. G. pareiškimas neatitinka ne tik teismingumo, bet ir prašymui nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 539 straipsnyje, todėl pareiškėjui rekomenduotina kreiptis teisinės pagalbos. Jei pareiškėjas apsispręstų ar teismas pripažintų, jog V. G. padavė prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, jis turėtų būti paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Taigi operatyviau byla būtų išnagrinėta Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti V. G. prašymą atsakovei M. G. dėl santuokos nutraukimo.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su prašymu dėl santuokos nutraukimo jis turi kreiptis į Jurbarko rajono apylinkės teismą pagal teismingumą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.