Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Renatai Vasaitienei,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko administracijos, įgaliotoms atstovėms Virginijai Bauraitei, Rimantui Domeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas savo skunduose (T. 1, b.l. 3-6, T. 2, 2-4, 67, 175, T. 3, b.l. 40-42) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis, 1996-04-29 mirus tėvui K. Z. , kaip paveldėtojas įgijo teisę privatizuoti 1,25 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos, esančios Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Višakio Rūdos kaime. 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas K. Z. buvo suteiktas 1993-03-12 Marijampolės rajono Kazlų Rūdos apylinkės deputatų tarybos sprendimu. Nuo 1999 iki 2005 metų Marijampolės apskrities viršininko administracija jo prašymų dėl šios žemės grąžinimo nesvarstė, vilkino sprendimo priėmimą ir tik 2005-02-22 pardavė 0,26 ha žemės dalį. Dėl likusios žemės privatizavimo sprendimas nepriimtas iki dabar. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kazlų Rūdos žemėtvarkininkai privalėjo paruošti dokumentus dėl nuosavybės teisės atstatymo K. Z. ekvivalentine natūra į jo tėvo naudotą asmeninio ūkio žemės plotą pagal 1991-09-10 jo prašyme išreikštą valią. 3 ha žemės plotas 1996-12-02 buvo pamatuotas Višakio Rūdos kaime po sodybos pastatais ir šalia jų. Buvo užvesta žemės grąžinimo byla, kuri vėliau neaiškiomis aplinkybėmis Marijampolėje dingo. 1998-04-28 pareiškėjas kaip paveldėtojas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Marijampolės žemėtvarkininkų savivalės delsiant grąžinti tėvo žemę pagal jo iki mirties išreikštą valią. 1998 metų pabaigoje pareiškėjui buvo pranešta, kad atkurtos nuosavybės teisės į tėvo K. Z. prieš karą nacionalizuotą žemės valdą. 1999-04-27 nuvykęs priimti žemės grąžinimo dokumentų sužinojo, kad teisių atkūrimas neatitiko jo tėvo išreikštos valios. Žemės grąžinimas nebuvo derintas su pareiškėju kaip paveldėtoju. Marijampolės apskrities viršininko administracija, pasinaudojusi, kad pareiškėjas serga sunkia psichikos ligos forma, reikalavo pasirašyti dokumentą, kuriuo buvo atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo žemę natūra. Pareiškėjus paprieštaravus, buvo pažadėta, kad ateityje bus leista nusipirkti tėvo iki mirties naudotą asmeninio ūkio žemę. Toks leidimas iki šiol negautas. 2003-04-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas 1998-08-25 sprendimas Nr. 84-7996. 2003-09-05 raštu Nr. SD-11-1510 Marijampolės apskrities viršininkas A. M. įsipareigoja, kad pagal 2003-08-14 išvadą Nr. 6237-ŽI-2 bus atkurtos nuosavybės teisės į tėvo K. Z. 3 ha asmeninio ūkio žemę Višakio Rūdos kaime ir už 2,6 ha bus suteiktas lygiavertis žemės sklypas laisvo valstybinio fondo žemėje. Vėliau Marijampolės apskrities viršininkas A. M. eilėje pažymų, atsakymų, raštų pradėjo pareiškėją terorizuoti, tyčiotis, šantažuoti, kompromituoti. Tai pablogino pareiškėjo sveikatą, kadangi jis buvo nedarbingas, 2 grupės invalidas. Įvertindamas Albino Mitrulevičiaus ir jo pavaldinių neteisėtą veiklą jo atžvilgiu, V. Z. mano, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas nurodė, kad jo naudai priteistina žala susideda iš 23013,59 Lt turtinės žalos už negautas žemės ūkio naudmenas dėl 0,26 ha dydžio namų valdos neturėjimo ir dėl negautų pajamų auginant grunto daržoves 4,36 ha žemės sklype bei dėl registruotų laiškų siuntimo, dokumentų dauginimo, tekstų rinkimo, kelionių išlaidų, susijusių su melagingais iškvietimais dėl žemės grąžinimo; taip pat iš 40000 Lt neturtinės žalos, kuri atsirado dėl daugiau kaip 11 metų trunkantį pareiškėjo pažeminimą sprendžiant žemės grąžinimo klausimus ir taip pat dėl jo sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 207 Lt kelionės išlaidų dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, 10 procentų dienpinigių už kiekvieną proceso dieną. Pareiškėjas atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 54 Lt už kelionę į Marijampolės miestą ir atgal dėl Marijampolės policijos komisariato tyrėjos A. K. iškvietimo į apklausą byloje dėl oficialius dokumento suklastojimo ryšium su žemės grąžinimu.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko administracijos, įgalioti atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įgalioti atstovai paaiškino, kad iki 2001-08-17 galiojusi Žemės reformos įstatymo 15 str. 6d. redakcija numatė, jog pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą galėjo tik su asmeninio ūkio žemės naudotoju iki jo mirties gyvenę ir su juo bendrą ūkį turėję asmeninio ūkio žemės naudotojo šeimos nariai. Pareiškėjo tėvas K. Z. mirė dar 1996 metais. Pareiškėjas iki tėvo mirties su juo kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Dėl šių aplinkybių K. Z. asmeniniam ūkiui skirtas žemės sklypas negalėjo būti įskaitomas į Višakio Rūdos kaime nuosavybėn perduotino lygiaverčio žemės sklypo plotą, parduodamas arba išnuomojamas pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Marijampolės apskrities darbuotojai veikė neteisėtai ir į teismą dėl to nesikreipė. Pareiškėjui 2005-02-22 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitoje vietoje ir šio sprendimo pareiškėjas teismine tvarka neginčijo. Be to, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, susijęs su pareiškėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005-12-19 sprendimu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes tarp Marijampolės apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos turtinės bei neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjas taip pat niekuo neįrodė reikalavimo dėl žalos, atsiradusios dėl negalėjimo auginti atviro grunto daržoves, kadangi šią žalos dalį jis grindė tik spėjimais, prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvui K. Z. 1993-03-12 Kazlų Rūdos apylinkės tarybos sprendimu buvo paskirtas 3 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas prie namų valdos, esančios Višakio Rūdos kaime (T.2, b.l. 55 - 57). Šis asmeninio ūkio žemės sklypas buvo pažymėtas 1996-11-26 žemės paženklinimo akte ir plane (T.2, b.l. 81-82). Pareiškėjo tėvas šio žemės sklypo neįsiteisino ir 1996-04-29 mirė (prijungtos adm. bylos Nr. 1-966-353/2005 b.l. 73). 1997 metais K. Z. turtą paveldėjo sūnus – pareiškėjas V. Z. (T.2, b.l. 112). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad K. Z. 1991 metais pateikė prašymą Šakių rajono Jankų apylinkės žemėtvarkos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kazlų Rūdos savivaldybėje, Jankų seniūnijoje, Laukiniškės kaime iki žemės nacionalizavimo turėtą žemę, prašydamas nuo 1992 metų suteikti jam 5,60 ha žemės sklypą pagal savo gyvenamąją vietą Višakio Rūdos kaime (T.2, b.l. 49). Atsakovo 1998-08-25 sprendimu mirusiojo K. Z. vardu nuosavybės teisės buvo atkurtos jo dukteriai A.M. D. , grąžinant natūra 5,60 ha žemės sklypą Laukiniškės kaime. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-04-23 sprendimu Marijampolės apskrities viršininko 1998-08-25 sprendimas buvo panaikintas (T.1, b.l. 23-25, T.2, b.l.52-53). Pakartotinis sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiojo K. Z. vardu priimtas 2005-02-22 ir nuosavybės teisės atkurtos jo įpėdiniams, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 8 ha žemės sklypą, esantį Kazlų Rūdos savivaldybėje Judrarūdės kaime (T.2, b.l. 124-127). Pareiškėjas 1999-12-14 ir 2001-02-08 prašymais (T.2, b.l. 6, 9 – teismui nebuvo pateikta duomenų, jog 2000-11-22 (T.2, b.l. 8) pareiškėjo prašymą atsakovas gavo) kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administraciją, prašydamas parduoti jam 1,25 ha žemės sklypą prie namų valdos, esančios Višakio Rūdos kaime, kuris buvo suteiktas jo tėvui kaip asmeninio ūkio žemė. 2005-02-22 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi pareiškėjui buvo parduotas 0,26 ha žemės sklypas prie namų valdos, esančios Višakio Rūdos kaime (T.2, b.l. 88-103).

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – LR CK). LR CK 6.271 str. 1d. nustato, kad žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.249 str. 1d. žalą apibrėžta kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Iš to seka, kad būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. LR CK 6.271 str. 4d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką – t.y. jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Žemės reformos įstatymo 16 str. 1d. (toliau LR ŽRĮ) numato, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kaimo vietovėje nuomoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą numato Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 str. (šiuo metu galiojant straipsnio redakcija - anksčiau Įstatymo 39 str.) ir LR CK 6.250 str. 1 – d. Šio reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė LR CK 6.250 str. 1d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t.t. LR CK 6.250 str. 2d. įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinas sąlygas: neteisėtą pareigūnų veiką - netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe negalima. Teismas taip pat konstatuoja, kad sutinkamai su LR ŽRĮ 15 str. 6d. redakcija (galiojusia iki 2001-08-17), asmeninio ūkio žemės naudotojui mirus, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą, turėjo tik mirusiojo asmeninio ūkio žemės naudotojo šeimos nariai. Pagal LR CK 329 str. redakciją (galiojusią iki 2001-07-01) šeimos nariu buvo laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), taip pat vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie turi bendrą ūkį. Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti šeimos nariais. Akivaizdu, kad įstatymas suteikė teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą tik kartu su asmeninio ūkio žemės naudotoju iki jo mirties gyvenusiems bei bendrą ūkį su juo turėjusiems asmeninio ūkio žemės naudotojo šeimos nariams. Pagal LR ŽRĮ 15 str. 6d. redakciją (galiojusią iki 2001-08-17) bei pagal LR CK 329 str. redakciją (galiojusią iki 2001-07-01) asmeninio ūkio žemės sklypai nebuvo laikomi paveldėjimo objektu. LR ŽRĮ 15 str. 6d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2001-08-17, suteikė teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoto mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo naudotą asmeninio ūkio žemę, mirusiojo asmeninio ūkio žemės naudotojo įpėdiniams LR CK nustatyta tvarka. Tačiau įstatymų leidėjas, pakeitęs LR ŽRĮ 15 str. 6d. nuostatas, nenumatė, kad asmuo, neįgijęs teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą (mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo įpėdiniai, kurie nebuvo jo šeimos nariais ir nevedė bendro ūkio), kokiu nors pagrindu įgytų tokią teisę įsigaliojus naujai LR ŽRĮ 15 str. 6d. redakcijai (t.y. nuo 2001-08-17). Akivaizdu, kad šis įstatymas neturi grįžtamosios galios, t.y. negali būti taikomas įvykusiems teisiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, kurios atsirado iki priimto teisės akto įsigaliojimo (LR CK 1.7 str.). Iš to teismas daro išvadą, kad asmeninio ūkio žemės naudotojui mirus iki LR ŽRĮ 15 str. 6d. naujos redakcijos įsigaliojimo (t.y. iki 2001-08-17), jo įpėdiniai, nebuvę jo šeimos nariais, kartu negyvenę bei nevedę bendro ūkio, neįgijo teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo žemę. Tokie asmeninio ūkio žemės naudotojo įpėdiniai turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo žemę tik jeigu asmeninio ūkio žemės naudotojas mirė po naujos LR ŽRĮ 15 str. 6d. redakcijos įsigaliojimo datos – t.y. po 2001m. rugpjūčio 17d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo tėvas K. Z. mirė 1996 metais – iki naujos LR ŽRĮ 15 str. 6d. naujos redakcijos įsigaliojimo (t.y. iki 2001-08-17), todėl pareiškėjas V. Z. iki jo tėvo K. Z. mirties nebuvo jo šeimos narys, kartu su juo negyveno ir bendro ūkio nevedė, todėl neturėjo teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti K. Z. asmeninio ūkio žemės valdą, taip pat ir, įsigaliojus naujajai LR ŽRĮ 15 str. 6d. redakcijai (t.y. nuo 2001-08-17), teisės privatizuoti jo tėvui suteiktos asmeninio ūkio žemės, esančios Višakio Rūdos kaime, pareiškėjas neturėjo. Dėl šių priežasčių teismas laiko nepagrįstais visus pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susijusius su pareiškėjo tėvui K. Z. 1993 metais paskirto 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypo paveldėjimu, pirkimu ir t.t.- t.t. siekimu įgyti šią žemę nuosavybėn. Taip pat, išnagrinėjęs ir įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ir liudytojų R. V. (T. 2, b.l. 197-198), A. M. parodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas teismui nepateikė pakankamo pagrindo duomenų kitiems savo skundo reikalavimams pagrįsti (LR ABTĮ 57 – 63 str.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sveikatos būklės (taip pat, pareiškėjo teigimu, sveikatos būklės pablogėjimą), jo dvasinių išgyvenimų, tiesioginį priežastinį ryšį su Marijampolės apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu). Teismas laiko jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai iš jo reikalauja atlygio, siunčia melagingus iškvietimus, 11 metų prieš pareiškėją vykdo neteisėtą veiklą. Pareiškėjas dėl jo manymu atlygio (kyšio) reikalavimo arba kitos nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu ir šiuo metu turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, pranešdamas apie neteisėtą veiklą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (neįrodė), kad jis 0,26 ha ir 4,36 ha žemės sklypuose realiai ruošėsi auginti daržoves, bulves, būtų gavęs atitinkamo dydžio derlių ir jo nurodytas pajamas. Visi šie paskaičiavimai – tai tik pareiškėjo prielaidos, ketinimai, teoriniai paskaičiavimai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (sąskaitomis, sutartimis, verslo planais ir pan.). Pareiškėjas nepateikė duomenų apie minėtam derliui gauti būtinas išlaidas, realią galimybę šias kultūras nurodytuose sklypuose (LR ABTĮ 57 str. 2d.). Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė priimto Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005-02-22 sprendimo Nr. S-58-17768-17868, kuris šiandien yra galiojantis. 2004-07-23 buvo pamatuotas ir 2005-02-22 sutartimi jam buvo parduotas 0,26 ha asmeninio ūkio žemės sklypas prie namų valdos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šią sutartį pasirašė prieš savo valią, į teismą dėl minėtos pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos pareigūnų vilkinimo atlikti veiksmus (LR ABTĮ 33 str. 2 d.). Iš to seka, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovų veiksmuose nenustatyta atsakomybei atsirasti būtina sąlyga - priežastinis ryšys tarp jų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo įvardijamos žalos. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos darbuotojai neatliko jokių veiksmų (neveikimo) dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti turtinę ir neturtinę žalą (nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sveikatos būklės pablogėjimą ir t.t.), todėl reikalavimas priteisti žalą iš esmės laikomas nepagrįstu. Be to, 2005-12-09 įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu (prijungta administracinė byla Nr. I-966-353/2005) konstatuota, kad 0,26 ha žemės valda Višakio Rūdos kaime pareiškėjui buvo nepagrįstai parduota kaip valstybinė žemė, kadangi pareiškėjas turėjo teisę gauti šį sklypą remiantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatyme numatytais pagrindais. Šiuo teismo sprendimu taip pat pilnai išspręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl minėtos aplinkybės. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs (LR ABTĮ 58 str.). Priimdamas šį sprendimą teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas dėl pažeistų teisių gynimo, siekiant gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją parduoti ar išnuomoti įstatymų nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, neginčijo įstatymo nustatyta tvarka priimtų įsakymų, sprendimų, o iš karto padavė teismui eilę skundų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo priimti įsakymai, sprendimai yra (buvo) neteisėti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, sistemingai kreipdamasis su skundais į įvairias institucijas ir negindamas savo interesų įstatymų nustatyta tvarka, pats nepasirūpino tinkama savo interesų apsauga (pvz. - apie priimtą 1998-08-25 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimą į 5,60 ha žemės sklypą pareiškėjas žinojo dar 1999 metais, kadangi jis buvo nurodytas paveldėjimo teisės liudijime, tačiau į teismą dėl jo panaikinimo nesikreipė, o minėtas sprendimas buvo panaikintas 2003-04-23 Marijampolės rajono apylinkės teisme tik atsakovo veiksmų iniciatyva). Dėl sprendime išdėstytų aplinkybių visumos pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat pažymi, kad Seimo kontrolierių raštai, išvados nėra privalomojo pobūdžio (LR ABTĮ 58 str.). ir šių dokumentų duomenys buvo vertinami visų teismui pateiktų duomenų kontekste.

Dėl šių aplinkybių visumos negali būti tenkintini pareiškėjo reikalavimai priteisti teismo išlaidas (LR ABTĮ 42 str. – 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -88 str. 1p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.