- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- P-261-65-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00372-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-5472/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalį paskirta 125 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi minėtą nutarimą paliko galioti nepakeistą.
Šalies argumentai
A. Š. 2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties, ir prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 2 d. – 2010 m. gegužės 4 d. buvo užsienyje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi A. Š. prašymo netenkino, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinį skundą kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs įstatymo numatytą terminą.
Teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi buvo įpareigojęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui užsienio kalba surašytų dokumentų (lėktuvo bilietų) vertimus į valstybinę kalbą bei įrodymus, patvirtinančius Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties nuorašo gavimo datą. Pareiškėjas šių įpareigojimų nevykdė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, nesant priešingų duomenų, pripažino, kad skundžiama nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta ir įteikta laiku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo, kada skelbiama teismo nutartis (b. l. 89).
Teismas konstatavo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties A. Š. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus).
II.
A. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-5472/2010 vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.
Šalies argumentai
A. Š. prašyme nurodė, kad įsiteisėjusioje 2010 m. balandžio 30 d. nutartyje teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kuris pasireiškė klaidingu teisės normos – KET 9, 98, 106, 132, 156 punktų aiškinimu ir taikymu, kadangi neįvertino kito eismo dalyvio, t. y. P. Ž. veiksmų.
KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu. Pagal KET 106 punktą prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Š., vairuodamas dviratį, važiavo kelio dalimi, kuri yra už paženklinto kelio ruožo (už ištisinės linijos), o P. Ž. vairuojamas automobilis Honda Civic važiavo važiuojamosios dalies ruožu. P. Ž., kirsdamas ištisinę liniją, iš kelio važiuojamosios dalies įvažiavo į A. Š. kelio ruožą (kelkraštį) ir sustojo. Vairuodamas automobilį ta pačia kryptimi, jis matė kelkraščiu važiuojantį dviratininką, todėl darydamas nurodyta manevrą, jis privalėjo pilnai įsitikinti, kad tai daryti saugu. P. Ž., prieš išvažiuodamas į kelkraštį, privalėjo duoti kelią dviratininkui ir tik po to atlikti norimą manevrą.
Pabrėžė, kad įvykio vertinimui automobilio stabdymo žymės neturi jokios reikšmės ir jų buvimas ( ar nebuvimas) nesuteikia jokios informacijos apie automobilio staigų sustojimą ar apie dviračio važiavimo greitį.
Paaiškino, kad P. Ž. pažeidė ir KET 156 ir 98 punktų reikalavimus.
Teismas nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008 m. gruodžio 24 d. administracinėje byloje Nr. N756-1542/2008 suformavo praktiką, kad būtina pašalinti eismo dalyvių paaiškinimuose esančius prieštaravimus ir nustatyti byloje esminę reikšmę turinčią aplinkybę – kuris eismo dalyvis kokius KET reikalavimus pažeidė ir kuris pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.
Dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių jis negalėjo pasinaudoti teise apskųsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį apeliacine tvarka, nes jam nebuvo įteikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis, kurioje buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Apie 2010 m. birželio 9 d. nutartį A. Š. sužinojo tik gavęs 2010 m. liepos 16 d. nutartį. Iš AB Lietuvos Pašto Klaipėdos regiono vadovės 2010 m. rugpjūčio 18 d. pažymos matyti, kad jokia korespondencija iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo A. Š. vardu nėra gauta. Tai laikytina naujai paaiškėjusią esminė aplinkybe, kuri A. Š. nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
A. Š. prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-5472/2010. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė termino A. Š. apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties paduoti atnaujinimo klausimą. Tačiau teismas nevertino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nevertina A. Š. prašymo atnaujinti procesą argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš prašymo turinio, A. Š. nors ir teigdamas, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymų ir juos vertinti. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Iš prašymo turinio matyti, kad A. Š. prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, teigdamas, kad jam nebuvo žinoma apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį, kuria jis įpareigotas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia būtent tuo, kad pareiškėjui, tik išsprendus jo prašymą dėl termino atnaujinimo, paaiškėjo nauja aplinkybė – kad teismas 2010 m. birželio 9 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo pareiškėją pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, kitaip tariant, prašymas grindžiamas būtent ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P438-104/2010, P502-187/2010), ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Be to, vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, kai pateikiami nauji įrodymai, būtina nustatyti, ar nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (pavyzdžiui, bylos Nr. P143-160/2009, P662-80/2010).
Taigi įvertinus nurodytą administracinių teismų praktiką, darytina išvada, kad sprendžiant A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju A. Š. 2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą. 2010 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį siūlyti A. Š. pateikti apeliacinio skundo argumentus patvirtinančius įrodymus. 2010 m. birželio 10 d. nutarties nuorašas buvo išsiųstas A. Š. nurodytu adresu. Pareiškėjo pateikta AB Lietuvos pašto Klaipėdos regiono 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažyma nepaneigia fakto, kad minėta nutartis A. Š. buvo išsiųsta, kadangi ji nebuvo siųsta registruoti paštu.
Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. turėjo žinoti apie tai, kad teismas pasiūlė pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad A. Š. nepagrindė fakto, jog byloje yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jam bylos nagrinėjimo metu. Dėl nurodytų priežasčių A. Š. prašymas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu negali būti tenkinamas.
A. Š. prašymas netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-5472/2010.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal A. Š. prašymą.
Nutartis neskundžiama.