Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-14 · Byla Nr. N1-300-334/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-14
Bylos Nr.
N1-300-334/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
V. K., I. K.
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudž. byla Nr.N1-300-334/2012( Proceso Nr. 1-76-1-00614-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.11; 1.1.11.2;1.1.11.7;1.2.4.6.8; 2.1.15.3.3.2;
2.3.4.3;2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.2(N)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 14 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,gynėjui adv. Justinui Stauskui,nukentėjusiems V. K., I. K.,jų atstovei adv.Dianai Balčiūnienei,kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. R., E. R.,vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a. k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., LR pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ten pat, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. 2011m. rugsėjo 10 d., apie 22.30 val., Panevėžio r., Krekenavos sen., Krekenavos k., dėl chuliganiškų paskatų, sužalojo nukentėjusįjį V. K., gim. 1994-09-04, t.y. Krekenavos k., Birutės aikštėje, esančio turgaus teritorijoje, priėjęs prie nukentėjusiojo jį pastūmė, sudavė jam vieną kartą lazda per dešinį petį bei sudavė V. K. kumščiu ne mažiau kaip tris kartus per galvą, nukentėjusiajam pabėgus nuo A. R., jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusivijo nukentėjusįjį iki Krekenavos k., Tilto gt. esančio tilto, kur nukentėjusiajam peršokus per tvorelę, norint pabėgti nuo A. R., šis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis nusirito po tiltu esančiu akmenimis grįstu šlaitu, taip padarė jam kairio antakio srities ir nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą, dešinio kelio vidinio išilginio raiščio patempimą, t.y. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą.

A. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011m. rugsėjo 10d., jis su draugais šventė, gėrė alų. Buvo L. P., kuris taip pat gėrė, po to išėjo. Jis išėjo panelių palydėti į namus. Miestelio centre pamatė V. K. su draugais. L. P. nuėjo kalbėtis su V. K.. Maždaug po 5 minučių grįžęs L. P. pasakė, kad jam V. K. trenkė per galvą. Dėl kokios priežasties L. P. nesakė, tik paminėjo, kad V. K. yra miestelio centre. Tai pasakęs L. P. kažkur išėjo. Tada jis, T. B., O. K., P. K. nuėjo į centrą, norėdami išsiaiškinti, kodėl V. K. sudavė L. P. į galvą. Miesto centre prie turgelio buvo V. K., kažkokios panelės, M. P., V. T.. Jis V. K. paklausė, kodėl šis skriaudžia mažesnius. V. K. pasakė, kad ne jo reikalas. Tada V. K. pasakė, kad šis nusiramintų. Tada V. K. jam kumščiu trenkė į žandikaulį, o jis tada V. K. trenkė atgal, taip pat kumščiu per kažkurį veido šoną. Tada abu pradėjo muštis. Prisimena, kad V. K. dar du kartus sudavė kumščiu į galvos sritį ir beizbolo lazda sudavė į petį V. K. nubėgo link tilto. Jis V. K. nusivijo. Kai nusivijo V. K. ant tilto, šis šoko per tvorelę. Jis jį stumtelėjo ir V. K. ir nusirideno šlaitu. Po to jis iš karto parėjo į namus, kur maždaug po pusvalandžio atvažiavo V. K. su D. T. ir S. P. ir jis su V. K. pasikalbėję susitaikė ir vienas kito atsiprašė. Jis gailisi dėl nusikaltimo, pripažįsta ieškinį iš dalies.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2011m. rugsėjo 10d. savo namuose šventė savo gimimo dieną su draugais-S. Š., G. P., T. P., M. P. ir V. T.. Tą patį vakarą, apie 21.00 val. visi išėjo Krekenavoje pasivaikščioti. Tada nuėjo prie M. A. gimnazijos, kur buvo M. S., I. K. ir dar kažkoks vaikinas. Visi pasivaikščiojo aplinkui užtvanką ir grįžo prie namų. Tada sutiko L. P., O. K., A. R. ir T. B.. Jis priėjo prie L. P. ir jį apsikabino, juokais pamosavo kumščius prieš jį. Tada pamatė, kad L. P. yra labai girtas ir pasakė, kad šis geriau eitų į namus, kol mama nepamatė. L. P. pasakė, kad jam nesvarbu ir jis atsisveikinęs su L. P., nuėjo prie savo draugų. Nuėjus į miestelio centrą, jam pradėjo skambinti į telefoną L. P. ir kviesti ateiti prie budelių esančių prie turgelio Krekenavoje. Jis nuėjo prie turgelio kartu su V. T., M. P. ir T. P.. Ten stovėjo daug jaunuolių, tarp kurių buvo pats L. P.. Dar atpažino A. R. ir L. J.. Prie jo priėjo A. R., jie susiginčijo, A. R. jį pastūmė rankomis ir jis žengtelėjo atgal. Tada pamatė, kad keistai A. R. dešinė ranka kažką dengia ir atidžiau pažiūrėjęs pamatė, kad pastarasis laiko beisbolo lazdą. Tada pribėgo G. P. ir atėmė iš A. R. lazdą. Tada vėl A. R. su juo susistumdė. A. R. dešinė ranka visą laiką labai ištiesta, lyg kažką laikytų už džemperio rankovės. Tada pamatė, kad A. R. ištiesta dešine ranka atsivedėjo ir ruošėsi jam trenkti. Išsigando ir pirmas trenkė kumščiu A. R. į žandikaulį nestiprų smūgį. Tuo metu pajuto stiprų smūgį per dešinį petį. Jam trenkė A. R.. Pajuto baisų skausmą ir keistai ranka dešinė nutirpo ir atsipalaidavo. A. R. jam trenkė ne ranka, o kažkokiu daiktu, turbūt kurį laikė rankovėje. Tada jis užsidengė kita ranka galvą ir A. R. sudavė jam jau kumščiu ne mažiau du kartus per pakaušį. Tada kažkas iš draugų nuo jo A. R. atitraukė. Pamatęs, kad A. R. vėl eina artyn, pradėjo bėgti. Abu vaikinai vijosi per visą Krekenavos centrą iki tilto. Jis norėjo peršokti per tokią metalinę tvorelę, kad pabėgtų. Lipant per tą tvorelę, šalia tilto, už rankos jį bandė sugriebti A. R., tačiau pamatė, kad nebespės ir pastūmė per dešinį petį. Nuo pastūmimo jis nusirideno prie tilto esančiu stačiu šlaitu, grįstu akmenimis. Labai susitrenkė dešinį kelią. Tada nubėgo ir pasislėpė toliau. Tada ant tilto atėjo G. P. ir S. Š., kurios paskambino ir pasakė, kad išlįstų iš po tilto, nes vaikinų nebėra. Grįžęs mamai pasakė kas įvyko. Vėliau kam labai skaudėjo galvą, svaigo, skaudėjo ir buvo dideli guzai ant dešinio peties, nugaros, dešinės kojos kelio. Buvo ištiktas šoko, nenorėjo naktį važiuoti į ligoninę, galvojo, kad gal praeis, tačiau iš ryto, kai mama grįžo iš darbo, nuvažiavo į ligoninę. Kur jį paguldė į vaikų skyrių. Paskui jis gydėsi Palangos vaikų reabilitacijos ligoninėje „Gintaras“. Turinę žalą 250 Lt A. R. mama atlygino, neturtinei žalai reiškia 10000 Lt ieškinį, nes dėl įvykio atsiliko moksle, dažnai svaigsta galva, skauda nugarą, negali sportuoti.

Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą I. K. nurodė, kad 2011m. rugsėjo 10d. sūnus šventė gimtadienį, draugai atėjo pasveikinti, išgėrė truputį šampano ir išėjo pasivaikščioti. Apie 21.30 val. išgirdo miestelio centre triukšmą. Prašė sūnui SMS žinutę. Kad eitų į namus. Išėjusi į balkoną matė bėgantį M. P.. Po to pamatė bėgantį savo sūnų link tilto per Nevėžio upę. Jį vijosi du vaikinai. Ji labai išsigando. Skambino sūnui, kad grįžtų į namus. S. V. grįžo į namus išbalęs, su dideliu guzu kaktoje, visas drebėjo, sakė skauda nugarą, pečius, kojas. Sūnus papasakojo, kad viskas įvyko per L. P., kad L. P. ant jo užsiundė A. R. ir L. J. V. nieko negalėjo normaliai paaiškinti, nes buvo ištiktas šoko, visas drebėjo. Tik pasakė, kad jį primušė A. R., kumščiu trenkė į galvą, lazda trenkė į nugarą. Paskui sakė, jį nustūmė nuo tilto. Taip pat sūnus pasakė, kad taip pat sudavė vieną smūgį A. R., kad su juo stumdėsi. Sūnus sakė, kad pirmas sudavė smūgį A. R., nes bijojo, kad A. R. su kažkokiu paslėptu daiktu jį gali labai sumušti. Sūnus gydėsi ligoninėje. Po gydymosi ligoninėje Vytautui kurį laiką svaigo galva, jautėsi labai silpnai, buvo nervingas. Po gydymosi sanatorijoje V. jautėsi neblogai, tačiau negali užmiršti įvykio aplinkybių, sunkiai užmiega, greitai susinervina ir susijaudina. Kiek kartų ji važiavo pas Vytautą į ligoninę, už kurą 250 Lt. sumokėjo A. R. mama I. R.. Dėl materialinės žalos pretenzijų ji neturi, nes visi vaistai buvo duoti ligoninės. Dėl neturtinės žalos reiškia 10000 Lt ieškinį, sutinka jį sumažinti iki 5000 Lt.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 str.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodoma.

Iš liudytojo V. T. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad 2011m. rugsėjo 10d., apie 16.00 val. atėjo pas V. K. švęsti gimimo dienos. Ten buvo M. P., S. Š., G. P., T. P.. Apie 20.00 val. visi išėjo pasivaikščioti po miestelį. Sutiko L. P., kuris buvo neblaivus. V. K. su L. P. pasikalbėjo, apie ką jis negirdėjo. Kai išsiskyrė, vėliau V. K. pradėjo skambinėti L. P., kuris kvietė ateiti prie turgelio ir kvietė muštis. Kai visi nuėjo į turgelį, prie budelių buvo O. K., A. R., T. B.. L. P. jis nematė. V. K. pasisveikino su A. R., o pastarasis pradėjo visaip kolioti V. K.. A. R. rankose laikė beisbolo lazdą. Kažkas liepė išmesti iš rankų tą lazdą. Ir A. R. ją išmetė ant žemės. Tada A. R. pastūmė V. K. ir abu vaikinai susistumdė. Tada jis pamatė, kaip A. R. iš kažkur išsitraukė „parakaną“ (metalinę lazdą medine rankena) ir ja trenkė V. K. per nugarą. V. K. susiėmė už nugaros, o A. R. tranką V. K. toliau. Po to V. K. nubėgo link Nevėžio upės, prie tilto, o šį nusivijo A. R. ir L. J.. Vėliau visi ieškojo V. K., tačiau nerado (25, 26 b.l.).

Iš liudytojo T. P. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad 2011m. rugsėjo 10d. nuėjo pas savo draugą V. K. švęsti šio gimtadienio, kur buvo M. P., V. T., S. Š., G. P.. Apie 20.00 val. visi išėjo pasivaikščioti ir miestelyje susitiko L. P.. Ką V. K. kalbėjosi su L. P. negirdėjo ir nematė, nes stovėjo toliau. Kai vaikinai išsiskyrė, L. P. pradėjo skambinėti V. K. ir kviesti susitikti prie turgelio muštis. Apie 22.00 val. nuėjo visi prie turgelio, kur prie budelių buvo daug jaunimo. Priėjęs arčiau pamatė stovinį A. R., kuris laikė rankose beisbolo lazdą. Matė, kaip A. R. stumdė V. K.. Kadangi buvo paėjęs toliau tiksliai nematė, kaip A. R. mušėsi su V. K., tik vienu metu išgirdo garsą. Lyg lazda trenktų į žmogų. Vėliau pamatė metalinį strypą. Paskui matė, kaip V. K. nubėgo link tilto, o šį nusivijo A. R. ir L. J. (b. l. 33, 34).

Iš liudytojos G. K. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, kad š. m. rugsėjo 10d., su draugėmis L. D. ir S. Š. apie 22.00 val. susitiko Krekenavos miestelio centre. Greitai susitiko V. K., V. T., M. P. ir T. P. Paskui sutiko L. P.. V. K. nuėjo pasikalbėti su L. P.. Jie visi po truputį ėjo toliau. V. K. prie jų prisijungė labai greitai. Beeinant V. K. pradėjo kažkas skambinti ir V. K. pasakė, kad jį kviečia ateiti prie budelių, esančių turgelyje, Krekenavoje, dėl L. P.. Visi nuėjo į turgelį, kur buvo T. B., A. R., L. J. ir L. P.. A. R. rankoje laikė beisbolo lazdą. A. R. sušuko „kur duchas“. Paskui priėjęs prie V. K. paklausė „ko lendi prie L. P.“. Visi pradėjo sakyti A. R., kad jam nereikalinga ta lazda. Ji priėjo, paėmė iš A. R. beisbolo lazdą ir pasitraukė nuo vaikinų apie 4 metrus. Tada pamatė, kaip A. R. ranka trenkė V. K. per galvą. Tada V. K. trenkė atgal. Tada vaikinai abu pradėjo muštis. Kadangi buvo tamsu, o ji stovėjo toliau, tai nesuprato, kuris per kur duoda, tik vienu metu išgirdo duslų garsą, lyg kokia tai lazda būtų suduota žmogui. Tada V. K. pradėjo šaukti A. R. “iš ko tu man trenkei“. Tada A. R. pasakė „ar tau čia dar juokinga“ ir puolė vėl prie V. K.. Tačiau suduoti nebespėjo, nes V. K. pabėgo. Jį pirmas nusivijo A. R., o paskui nubėgo L. J.. Turgelyje likę visi kalbėjosi kodėl čia viskas įvyko, kodėl L. P. pristojo prie V. K., tačiau L. P. tylėjo ir nieko nesakė. Maždaug po 10 minučių grįžo A. R. ir L. J., kurie pasakė, kad nespėjo V. K. pasivyti. Tada ji atidavė A. R. beisbolo lazdą ir abi su L. D. išėjo į namus. Sekančią dieną ji internetu susirašė su S. Š. ir M. P., kurie pasakė, kad kai jos su Sandra išėjo į namus, dar atėjo G. P. ir, kad A. R. su L. J. ieškojo V. K., tačiau kai pamatė, kad S. Š. ir G. P. nuėjo link tilto, tai L. J. dviračiu nuvažiavo paskui merginas, nes įtarė, kad prie tilto gali slapstytis V. K.. Dar parašė, kad V. K. pamatęs L. J. prie jo puolė, tačiau merginos jį sulaikė ir, kad paskui atvažiavo V. K. draugai S. P. ir D. T., kurie V. K. parvežė į namus. Paskui sužinojo, kad V. K. gulėjo ligoninėje, gydėsi sanatorijoje (35-37 b.l.).

Iš l iudytojos L. D. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, 2011m. rugsėjo 10d. buvo su G. P. ir G. K. Krekenavoje, vaikščiojo po miestelį. Patikslina, kad prieš apklausą jai G. K. sakė, kad pas tyrėją liudytojos apklausos metu buvo susijaudinusi ir susimaišė, pasakydama, kad po miestelį vaikščiojo su ja ir S. Š., pastarąją paminėdama vietoje G. P.. Apie 21.30 val., susitiko V. K., T. P. ir M. V.. Paskui susitiko L. P., prie kurio nuėjo V. K.. Ką jie abu darė ir ką kalbėjo, nematė ir negirdėjo, nes visi nuėjo vaikinų nelaukdami. V. K. prisivijo labai greitai ir pasakė, kad L. P. yra girtas. Paskui V. K. kažkas pradėjo skambinėti. V. K. pakalbėjęs, pasakė, kad skambinėja L. P., koliojasi ir kviečia susitikti Krekenavoje, turgelyje, prie tokių budelių. Visi nuėjo į turgelį, kur buvo A. R., T. B. ir L. P.. Ji matė, kad A. R. laiko rankose beisbolo lazdą. A. R. priėjęs prie V. K. paklausė, kodėl jis muša jo mažesnį draugą L. P.. A. R. buvo labai agresyviai nusiteikęs, koliojosi necenzūriniais žodžiais, vadino V. K. „lopu, gaidžiu“, sakė „blet“ ir panašiai. T Tada priėjusi G. K. paėmė iš A. R. beisbolo lazdą, sakydama, kad gali išsiaiškinti ir be lazdos. Tada A. R. pastūmė V. K., kuris trenkė ranka A. R. į galvą. Tada A. R. taip pat trenkė ranka V. K. į galvą ranka. Tačiau ar rankoje buvo koks nors daiktas, nepastebėjo. Kažkuriuo metu atbėgo L. J.. Po to A. R. su V. K. pradėjo muštis. Ji nenorėjo žiūrėti to vaizdo, tik išgirdo, duslų garsą, lyg būtų trenkiama kažkokiu daiktu per kūną. Tada pamatė, kad V. K. suklupo, susiėmė už nugaros, po to už kojos. Matė, kad A. R. vis tiek toliau mušė V. K., suduodamas per galvą. Po to kažkuris vaikinas atitraukė A. R. nuo V. K.. Tada V. K. paklausė A. R., su kuo jis jam trenkė“. A. R. paklausė, ar jam čia dar juokinga. Tada L. J. kažką kalbėdamas artėjo prie V. K.. V. K. pamatęs, kad A. R. ir L. J. jį gali sumušti, nubėgo link upės. Paskui jį nubėgo A. R., L. J.. Visi likusieji nuėjo į centrą. Paskui atėjo A. R. su L. J. ir paklausė, ar nematė V. K.. Tada G. K. atrodo A. R. atidavė beisbolo lazdą. Visi parodė visai į kitą pusę, nei nubėgo V. K. ir A. R. su L. J. nubėgo. Tada ji, G. K. ir G. P. ėjo į namus. Einant ji parašė SMS V. K., kad jis neitų į namus, nes jo ten gali laukti A. R. ir L. J.. O G. P. gavo SMS pranešimą iš V. K. „padėkite“. Prie pat namų sutiko S. Š. ir jai viską pasakė. Po to ji nuėjo į namus. Gal po pusvalandžio paskambino S. P. ir pasakė, kad jie su D. T. parvežė nuo tilto V. K., kuris dejavo, kad skauda koją, nugarą, sakė, kad nusivoliojo nuo tilto. Dar S. P. sakė, kad nuvažiavo aiškinti pas A. R., tačiau daugiau nieko nebesakė (38-40 b.l.).

Iš liudytojo L. P. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad. š. m. rugsėjo 10d. nuėjo pas A. R. į namus, kur buvo švenčiama T. B. ar tai gimimo diena, ar išleistuvės į užsienį. Ten dar buvo O. K., dar keli vaikinai. Jis per šventę išgėrė du gurkšnius alaus, nes pasiūlė atsigerti alaus A. R.. Apie 21.30 val. išėjo su O. K. į miestelį, o T. B. liko pas A. R.. Krekenavoje susitiko V. K., V. T., T. P., dar kelis vaikinus ir merginas, kuriuos iš matymo žino, tačiau jų nei pavardžių, nei vardų nežino. Prie jo priėjo V. K., o kiti buvo nuėję toliau. V. K. paklausęs, kur jis čia vaikšto, trenkė jam kumščiu per kairį smilkinį. Smūgis buvo nestiprus, neskaudėjo, jokių paskui žymių nebuvo likę. Daugiau V. K. jo nelietė, ir kad jis yra girtas nesakė. Jis paklausė V. K., kodėl šis trenkė. V. K. pasakė, kad šiaip sau. Kartais susitikę su V. K. juokais pasistumdo, pasimuša ir vienas ant kito nepyksta. Todėl ant V. K. dėl to smūgio visai nesupyko. V. K. nusivijo savo draugus, o jis liko su O. K.. Tada nuėjo pas A. R., kuriam pasakė, kad V. K. trenkė į galvą. A. R. pasakė, kad jis paskambintų V. K. ir pasikviestų į turgelį, prie būdelių. Pasakė, kad išsiaiškins. Tada O. B. nuėjo ir iš A. R. namo rūsio atsinešė dvi beisbolo lazdas, iš kurių vieną padavė A. R.. Tada jis paskambino V. K. ir pasakė, kad nori išsiaiškinti. Tada kartu su T. B., O. K. ir A. R. nuėjo į turgelį. A. R. ir T. B. nešėsi beisbolo lazdas. Kai nuėjo truputį palaukė ir tada atėjo V. K., V. T., T. P. dar kažkoks vaikinas, kuris kaip vėliau sakė, kad tai M. P. ir kelio merginos. Tada jis pamatė, kad A. R. įsikišo tą beisbolo lazdą už striukės rankovės, ją paslėpė. T. B. nuėjo toliau ir ką veikė, jis nematė. Tada A. R. priėjo prie V. K. ir paklausė, kodėl šis lenda prie mažesnių vaikų. V. K. pasakė, kad tai ne A. R. reikalas. Tada jie vienas kitą pradėjo visaip negražiai vadinti „duchais“, „lopais“. Tada V. K. trenkė A. R. atrodo apie tris kartus į kažkurią vietą. Tada pamatė, kad rankoje A. R. laiko beisbolo lazdą, kurią matyti išsitraukė iš rankovės ir ta lazda trenkė V. K. vieną kartą per nugarą. V. K. po smūgio nuo A. R. atsitraukė. Išgirdo, kad merginos šaukia „Vytautai, nustokite muštis“. Tada pamatė, kad į turgelį atėjo L. J. ir paklausė, kas čia vyksta. A. R. pasakė, kad V. K. čia raunasi. Tada A. R. ir L. J. ėmė grėsmingai artintis prie V. K.. V. K. nubėgo link upės, link tilto. Šį nusivijo L. J. ir A. R.. Po kelių minučių aš, merginos, O. K. ir T. B. nuėjo link fontanų Krekenavoje. T. B. su savimi turėjo beisbolo lazdą. Maždaug po 10 minučių prie kelio atvažiavo policijos mašina ir jis išsigandęs nubėgo už kultūros namų. Palaukęs kol nuvažiuos policijos mašina, grįžo į namus, kur po kiek laiko atvažiavo V. K. su mama ir paklausė, kodėl jis užsiundė savo draugus, kad sumuštų Vytautą. Jis pasakė, kad nesiundė. V. K. jo paklausė, ar šis sudavė jam į galvą. Kai jis pasakė, kad sudavė, V. K. pasakė, kad „gi draugiškai tau kepštelėjau ir tiek“. Tada kalbėjosi jų mamos. Jis norėjo šiek tiek, kad A. R. pamokytų V. K., kad šis be priežasties sudavė vieną kartą per galvą, tačiau, kad V. K. muštų o dar su beisbolo lazda, tikrai nenorėjo (41-43 b.l.).

Iš liudytojo D. T. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad š. m. rugsėjo mėnesio viduryje, su S. P. buvo pirtyje. Apie 23.00 val. paskambino kaimynas V. K. ir pasakė, kad yra sudaužytas. Pasakė, kad randasi Krekenavoje, prie tilto ir paprašė, kad jis parvežtų į namus. Jie su S. P. apsirengė ir nuvažiavo prie V. K. nurodytos vietos. Prie tilto stovėjo Laurėta su dar dviem nepažįstamomis merginomis. Taip pat buvo L. J., kuris juos pamatęs dviračiu išvažiavo. Merginos sušuko, kad sumušė Vytuką ir, kad šis yra pasislėpęs kažkur po tiltu. Jis nulipo akmenimis grįstu skardžiu ir pamatė iš po tilto išlendantį V. K., kuriam liepė lipti į automobilį. V. K. įsėdo į automobilį i pasakė, kad šį sumušė L. J. ir A. R.. Smulkiai nepasakojo, tik pasakė, kad A. R. trenkė lazda ar tai per petį, ar per nugarą. V. K. buvo labai išsigandęs, dejavo, kad skauda nugara ir, kad nebegali valdyti kažkurios rankos. Dar pasakė, kad sumušė, nes apkaltino, kad šis prisikabino prie kažkokio mažo vaiko, paminėjo vardą Lukas. Tada visi nuvažiavo pas A. R. į namus. A. R. išėjo į lauką, tuoj pat privažiavo dviračiu L. J.. Pradėjus aiškintis, kodėl sumuštas V. K.. A. R. ir L. J. pasakė, kad sumušė V. K., nes šis muša mažus vaikus. V. K. pasakė, kad nemušė jokio vaiko. Daugiau nebesiaiškino ir parvežė V. K. į namus (46, 47 b.l.).

Iš liudytojo S. P. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad š. m. rugsėjo mėnesio viduryje su D. T. maudėsi pas klasioką pirtyje, Krekenavoje. Tą patį vakarą, apie 23.00 val. D. T. kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną. Pakalbėjęs D. T. pasakė, kad yra sumuštas jo kaimynas ir geras draugas V. K., kurį jis taip pat pažįsta, tačiau tik kaip D. T. draugą ir kaimyną. D. T. pasakė, kad Vytukas prašo, kad jį parvežtų, nes jis yra pasislėpęs Krekenavoje, kažkur po tiltu. D. T. nenorėjo važiuoti vienas ir paprašė važiuoti kartu su juo. Jie su D. T. apsirengė ir nuvažiavo į minėtą vietą, prie tilto. Savo automobilį vairavo D. T.. Iš automobilio pirmas išlipo D. T. ir kokius asmenis pamatė, nežino, tačiau kai išlipo iš automobilio, prie tilto pamačiau S. Š. ir G. P.. Merginos sušuko, kad buvo sumuštas V. K. ir dabar pasislėpęs po tiltu. D. T. nubėgu šlaitu po tiltu, tačiau jokių muštynių garsų, ar balsų asmenų, nebuvo. D. T. su V. K. atėjo iš po tilto. Įsėdus visiems į automobilį, V. K. sakė, kad skauda nugarą. Buvo susiėmęs už rankos, sakė, kad kažkokiu daiktu jį mušė A. R., dėl to, kad tipo šis prisikabino prie mažo vaiko, nors sakė, kad prie nieko neprisikabino. Tada visi nuvažiavo pas A. R., kur dviračiu tuoj pat atvažiavo L. J.. A. R. sakė, kad V. K. mušė L. P., todėl ir gavo į galvą. V. K. sakė, kad nemušė Luko, o tik su juo pajuokavo. Pamatę, kad nieko čia neišsiaiškins, parvežė V. K. į namus ( 48, 49 b.l.).

Iš 2011-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Kreknavos sen., Krekenavos mstl., Bažnyčios gatvės teritorija, prie turgavietės kioskelių. Taip pat įvykio vieta yra Krekenavos mstl., Tilto gatvėje, prie Nevėžio upės. Gatvė tilto metaliniu atitvaru atitverta nuo skardžio ( 5-8 b.l.).

Iš VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1230/11 (05) matyti, kad V. K. nustatyta kairio antakio srities ir nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio vidinio išilginio raiščio patempimas padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių smūgių pasėkoje. V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 10 b.l.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo kaltė neginčytinai nustatyta: tai kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų sudavė V. K. kumščiu į galvą tris kartuis, vieną kartą beizbolo lazda į petį ir nusivijo nukentėjusįjį iki tilto, ir nukentėjusiajam norint pabėgti, peršokus per tvorelę, šį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nusirito šlaitiu žemyn, dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai, nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš nukentėjusiojo V. K., I. K. parodymų, liudytojų apklausų protokolų, matyti, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, neva dėl priežasties kodėl jis mušė L. P.. Šiuos parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (5-8 b.l.), specialisto išvada, dėl padarytų sužalojimų V. K. (10 b.l.). Kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, juos patvirtina rašytiniai įrodymai, - šių visų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. R. iš chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį V. K. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, teko kreiptis į gydytojus, gydytis ligoninėje ir sanatorijoje, du mėnesius negalėjo dėl skausmo laisvai judėti. Mažina ieškinį iki 5000 Lt. Dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamų veikų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, je jokios priežasties smurtą kaltinamasis pavartojo pažįstamų asmenų akivaizdoje, dėl ko jautėsi pažemintas. Patyrė ūminę stresinę reakciją. Po šio įvykio padidėjo jo jautrumas m jaučia nerimą ir baimę, sutriko miegas, atsirado nepasitikėjimas savimi ir tai riboja bendravimo galimybes.

Nukentėjusiojo V. K. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Pripažintina, jog jam padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis V. K. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jo sveikatai ir fizine, ir emocine prasme. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi, tačiau dėl patirtų sumušimų pasekmių nebejaučia,mokosi, todėl ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusysis V. K. patyrė fizinį skausmą, nemalonius emocinius išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis nepilnametis, savo pajamų neturi, turtinė žala nedidelė ir yra atlyginta, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika analogiškose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, mažintinas iki 3000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. R., o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės neturtinė žala priteistina subsidiariai iš jo tėvų civilinių ataskovų I. R. ir E. R..

Kadangi kaltinamasis A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino turtinę žalą, mokykloje charakterizuojamas teigiamai (119 b.l.), teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. yra visos sąlygos kaltinamąjį A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str.ir tuo padedant pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Iš kaltinamojo išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pagrindu išlaidos teismo šaukimams 35,00 Lt į valstybės pajamas. Iš kaltinamojo A. R. išieškotinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos advokato pagalbai 1100 Lt, o o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės išieškotinos iš jo tėvų I. R. ir E. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297-298, 301-308 str.,

nusprend ž i a:

A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. 3 p. 2 d. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 1 p.5 p., 87 str. 1 d. 2 d. 1 p.2 p. 3 d. 5 p. A. R. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo V. K. ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. R., o jam iki pilnametystės neturint turto ir pajamų subsidiariai iš jo atstovų civilinių atsakovų I. R. ir E. R. 3000 Lt nukentėjusiojo V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš A. R., o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės iš jo atstovų civilinių atsakovų I. R. ir E. R. 1100 Lt atstovavimo išlaidoms padengti nukentėjusiosios I. K. naudai.

Išieškoti iš A. R. 35,00 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė