Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus:

1994-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. (1961 m. red.) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;1996-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d. (1961 m. red.) paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2004-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d., 178 str. 4 d. paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė;2005-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 3 d. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;2005-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-16 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto. Bausmę atlikęs, 2007-08-14 paleistas iš Marijampolės pataisos namų;2010-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;2011-01-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; 2013-11-22 paleistas, atlikęs bausmę;2016-01-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta– 6 MGL, t.y. 225,96 eurų bauda.2016-03-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 35 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž., įsibrovęs į automobilį, pagrobė ir sugadino svetimą turtą:

2016-09-11 apie 23.45 val., Alksnynės g. 8, Klaipėda, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė P. K. priklausančio automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 108 eurų vertės, ir iš automobilio salono pagrobė multimedia „Alpine“, 400 eurų vertės, ir sugadino multimedijos pajungimo laidus su jungtimis, 100 eurų vertės. Tokiu būdu D. Ž. pagrobė P. K. priklausančio turto už 400 eurų ir sugadino jam priklausančio turto už 208 eurus.

Kaltinamasis D. Ž. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įsibrovė į automobilį, nes jame pamatė multimediją, tačiau, automobilį buvo pasirinkęs atsitiktiniu būdu. Pamatęs multimediją, pagalvojo, kad paims, nes galės parduoti ir tokiu būdu gauti pinigų. Tuomet, užkišo atsuktuvą už gumos, spūstelėjo ir, subyrėjus stiklui, įlindo į automobilio vidų. Tokiu būdu pavogė multimediją. Nuo įvykio vietos padarymo toli nueiti nespėjo, nes buvo sulaikytas nepažįstamo asmens, todėl ir pavogtų daiktų padėti niekur nespėjo. Atvažiavus policijos ekipažui, jis nesipriešino. Multimedija buvo iš jo paimta. Mano, jog tokius jo veiksmus įtakojo ligos: serga uždara tuberkulioze, AIDS, hepatitu C, apie trejus metus vartoja vaistus, bei pajamų stoka: gyvena iš socialinės pašalpos, kadangi ne kartą teistas, tai sunku įsidarbinti, todėl registruotas darbo biržoje, be to, tuo metu turėjo nedarbingumą – 4 mėn. Šiuo metu dirba, todėl nukentėjusiajam padarytą žalą stengsis atlyginti dalimis – po kokį 20-30 eurų. Savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, kadangi sunkiai serga, be to, būnant įkalinimo įstaigoje, neteks darbo – pajamų, todėl neturės galimybės atlyginti padarytą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino (t. 1, b. l. 74-76, 86-87).

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

2016-09-12 tarnybiniame pranešime ir automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad išdaužtas automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusėje esantis priekinių durelių lango stiklas, o automobilio viduje, multimedijos vietoje matoma tuščia erdvė, iš kurios matosi ištampyti laidai, bei pastebėta kraujo dėmė. Automobilio nuotraukas CD diske prie pareiškimo pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai (t. 1, b. l. 1-2, 9-13).

2016-09-12 laikino sulaikymo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis buvo sulaikytas, bandžius pasišalinti iš įvykio padarymo vietos su automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo įkalčiais (t. 1, b. l. 60-62).

2016-09-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros atlikimo metu iš kaltinamojo buvo paimti daiktai, tarp kurių buvo ir multimedija (t. 1, b. l. 16-23). Pagal pakvitavimą daiktai grąžinti nukentėjusiajam P. K. ir kaltinamajam D. Ž. (t. 1, b. l. 24, 29).

Iš 2016-09-12 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo, matyti, kad kaltinamajam D. Ž. 2016-09-12 užfiksuoti sužalojimai – deš. plaštakos žaizda, t.y. sužalojimai, kurie jam buvo padaryti įsibraunant į automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54).

2016-09-20 tarnybiniame pranešime dėl sugadinto turto žalos nustatymo užfiksuota, kad dėl stiklo išdaužymo padaryta 108 eurų suma (t. 1, b. l. 79-80).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas nukentėjusysis P. K. parodė, kad autobusiukas Reanault Trafic Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Autobusiuką jis buvo davęs naudotis savo draugui A. N.. 2016-09-12 apie 01.00 val. jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad yra išdaužtas autobusiuko Reanault Trafic langas ir paprašė, kad ateiti prie Alksnynės g. 8 namo, Klaipėda. Nuvykęs į įvykio vietą pastebėjo, jog autobusiuke buvo išdaužtas keleivio pusės priekinių durelių langas ir pagrobta multimedia. Padaryta žala 500 eurų (t. 1, b. l. 35-36, 39).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. N. parodė, kad nukentėjusysis P. K., yra jo draugas, kuris jam buvo paskolinęs savo automobilį „Reanault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojuosi. 2016-09-11 apie 22.30 val. minėtą automobilį pastatė prie Alksnynės g. 8 namo. 2016-09-12 apie 01.00 val. jam paskambino P. K. ir pasakė, kad eina prie automobilio, kadangi jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra išdaužtas langas. Po kurio laiko ir jis atėjo prie automobilio ir pamatė, kad yra išdaužtas keleivio pusėje esantis priekinių durelių langas ir iš autobusiuko pavogta multimedija „Alpine“ bei išdraskyti pajungimo laidai su jungtimis (t. 1, b. l. 50-51).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas D. J. parodė, kad 2016-09-11 apie 23.45 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kietą keistą garsą, ir pamatė, kaip nepažįstamas asmuo išdaužė automobilio stiklo langą. Jis paskambino policijai, ir kieme sulaikė nepažįstamą vyriškį (t. 1, b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, bausmės skyrimas.

BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastoji vagystė (pagrobto svetimo turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL), o BK 178 straipsnio 2 dalyje – kvalifikuotoji, kuomet svetimas turtas pagrobiamas įsibrovus į patalpą, saugyklą arba yra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Šioje byloje taip pat aktuali BK 187 straipsnio 1 dalis, numatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad D. Ž. 2016-09-11 apie 23.45 val., ties Alksnynės g. 8 namu, Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė P. K. priklausančio automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 108 eurų vertės, ir iš automobilio salono pagrobė multimedia „Alpine“, 400 eurų vertės, ir sugadino multimedijos pajungimo laidus su jungtimis, 100 eurų vertės. Tokiu būdu D. Ž. pagrobė P. K. priklausančio turto už 400 eurų ir sugadino jam priklausančio turto už 208 eurus.

Kaltinamojo D. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo prisipažinimu, parodymais, duotais teisme, nukentėjusiojo P. K. bei liudytojų A. N., D. J. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga.

Abi veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos: kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, tol, kol nebuvo sulaikytas, taip pat jis sugadino svetimą turtą, t.y. išdaužė automobilio stiklą. Kaltinamojo vagystė atlikta įsibrovus į saugyklą, t.y. į automobilį, todėl tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo veiksmais padarytas svetimo turto sugadinimas atliktas nesant kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

D. Ž., neišnykus ankstesniam teistumui, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus: nesunkų, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo Lietuvos Respublikoje buvo teistas devynis kartus, dauguma ankstesnių kaltinamojo padarytų nusikaltimų taip pat buvo turtinio pobūdžio, paskutinį kartą teistas 2016-03-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., bausmę atlikęs, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 106-110, 111-128). Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad D. Ž. nėra gydytas dėl psichiatrinių ar priklausomybės ligų, tačiau nuo 2015-11-19 18.58 val. iki 2015-11-20 11.00 val. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale buvo stebėtas dėl priklausomybės sindromo stimuliatoriams (amfitaminams) (t. 1, b. l. 103-105). D. Ž. yra jauno amžiaus, sergantis sunkiomis ligomis, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, o šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101), padarytos žalos ar jos dalies nėra atlyginęs, tačiau žada atlyginti ją dalimis. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad D. Ž. kelis kartus jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, toliau linkęs nusikalsti, mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmę, t.y. terminuotą laisvės atėmimą, nustatant šios bausmės trukmę mažesnį nei sankcijos suponuojamas jos vidurkis (BK 50 str. 1-2 d.).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir D. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-09-11 23.53 val. iki 2016-09-13 14.10 val. (2 paros) (t. 1, b. l. 60-61, 64).

Teismo vertinimu, nors kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už nusikaltimus kaltinamajam skirtina bausmė nesiekia dviejų metų laisvės atėmimo, kaltinamasis nori pasitaisyti, yra dirbantis, siekia dalimis atlyginti žalą nukentėjusiajam, turi rimtų sveikatos problemų, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, jam skirtini įpareigojimai: dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 89-90, 93-94),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. Kaltinamojo asmens tapatybės kortelė Nr. 14271999, išduota Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus (31),­– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina D. Ž. (t. 1, b. l. 93-95).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1., b.l. 44). Nukentėjusysis P. K., teisme paklaustas dėl civilinio ieškinio, parodė, jog daiktai, pavogti iš jo automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jam grąžinti, tačiau jie prarado vertę, nes buvo sugadinti – multimedijos laidai buvo išdraskyti, išrauti su šaknimis. Patikslino, jog į civiliniame ieškinyje nurodytą 500 eurų sumą įskaičiuota: multimedijos kaina, kiek buvo už ją mokėjęs, – 400 eurų, ir už multimedijos pajungimą (laidai) – 100 eurų.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštą civilinį ieškinį sudaro pagrobto ir sugadinto turto vertė. Nustatyta, jog turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl ją kaltinamasis privalo atlyginti. Tarp kaltinamojo D. Ž. nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. Ž. nukentėjusiajam P. K. priteistinas 500 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Dėl proceso išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016-09-22 pateikė pažymą Nr. NTP-7-9956, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam D. Ž. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (t. 1, b.l. 135). Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma dėl antrinės pagalbos suteikimo kaltinamajam yra 34,74 eurų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kraujo nuoplovos Nr.1 ir Nr. 2 ir atsuktuvas, kurie supakuoti į atskirus vokus ir saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Kriminalinės policijos skyriuje, (t. 1, b.l. 14-15, 26-27), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su nuotraukomis iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 13),– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-308, straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-11 iki 2016-09-13 (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant D. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. 14271999, išduotą Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus (31),­– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. Ž..

Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Iš D. Ž. nukentėjusiajam P. K. priteisti 500 eurų (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. Ž..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kraujo nuoplovas Nr.1 ir Nr. 2 ir atsuktuvą, kurie supakuoti į atskirus vokus ir saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Kriminalinės policijos skyriuje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su nuotraukomis iš įvykio vietos,– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.