- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 1-204-598/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. 2018 m. sausio 30 d. vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. G. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam D. G. du smūgius į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. G. muštinę žaizdą kairio antakio viduriniame trečdalyje ir nosies sumušimą su nosies kaulų lūžiu bei poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam D. G. sveikatą.
Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad 2018 m. sausio 30 d. su draugais vartojo alkoholį, todėl neprisimena, kodėl tarp jo ir D. G. kilo konfliktas. Su nukentėjusiuoju susitaikė, pripažįsta civilinį ieškinį ir įsipareigoja jį sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo M. R. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusiojo D. G. apklausos protokolu ir papildomu apklausos protokolu nustatyta, kad 2018 m. sausio 30 d. dieną buvo pas pažįstamus namuose, tikslaus adreso neprisimena. Gėrė alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, namuose gėrė tik su M. R., kitų asmenų tikrai nebuvo. Jiems begeriant su M. R. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai negali pasakyti nes neprisimena. Konflikto metu jam M. R. sudavė du smūgius į veidą. Ar kumščiu ar delnu nurodyti negali, bet mano, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu. Po konflikto jis išėjo į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose jis pamatė, kad jam yra žaizda antakyje, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė Greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Atvykęs ekipažas jį nusivežė į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir tolesnei apžiūrai išsiuntė į Kauno klinikas. Jokių pretenzijų M. R. neturi (1 t., b. l. 21-22, 26, 29-30).
Liudytojos L. V. apklausos protokolu nustatyta, kad sausio mėnesį, pas ją svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs draugo brolis M. R. Taip pat tą vakarą pas ją svečiuose buvo ir jos draugė su savo draugu D. G. Jie bendravo, vartojo alkoholį. Ji nuėjo į tualetą, o kai atėjo į kambarį, pamatė, kad D. G. sėdi prie stalo užsiėmęs veidą, jo veidas buvo kruvinas, kadangi jis buvo užsidengęs veidą, ji jo gerai nematė. Kas tarp jų įvyko, jie nepasakojo. Kokie buvo D. G. padaryti sužalojimai ji negali pasakyti, nes jo veido gerai nematė, kadangi jis buvo užsidengęs rankomis. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas taip pat nežino, nes nei vienas jai nepasakė, tik vėliau M. R. ir D. G. pasakė, kad tarp jų viskas gerai, ir kad jie pretenzijų vienas kitam neturi (1 t., b. l. 76-77).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. apie 03.42 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. T. iš Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją prieš 30 min. sumušė pažįstamas asmuo su kuriuo vartojo alkoholį Kosmonautų gatvėje, Jonavoje, bute. Įtariamasis pasišalino, pareiškėjas grįžo namo minėtu adresu. Atvykus minėtu adresu buto duris atidarė buto šeimininkas D. G. (nustatytas 1,56 prom. girtumo laipsnis), kuris paaiškino, kad dalyvavo išgertuvėse, galimai adresu (duomenys neskelbtini), buto nurodyti negalėjo, kur iš matymo pažįstamas asmuo vardu M. R. sudavė į veido sritį ir prakirto antakį bei galimai sulaužė nosį. Atvykusi medikų brigada vaikiną nusprendė gabenti į Kauno klinikas dėl galimai lūžusios nosies (1 t., b. l. 18).
Specialisto išvada Nr. G733/2018(02) nustatyta, kad D. G. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio viduriniame trečdalyje ir nosies sumušimas su nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai išsivystė nuo mažiausiai dviejų smūgių kietu buku daiktu. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 64-65).
Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Kaltinamasis M. R. savo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajam D. G. du smūgius į veido sritį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kilusios pasekmės, tai yra nukentėjusiojo sužalojimas, yra priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo įvykdyta veika. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiojo D. G. parodymai, liudytojos L. V. parodymai, specialisto išvada, tarnybiniame pranešime nurodyta informacija ir kita bylos medžiaga.
Taigi, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. R. 2018 m. sausio 30 d. tyčia sudavė nukentėjusiajam D. G. du smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo advokatas pateikė kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą ir prašymą atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra visų būtinų BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų.
BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Nepaisant to, teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga. Svarstydamas galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nėra atlyginęs Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. M. R. taip pat buvo baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo priskyrimo ir dėl to, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Be to, kaltinamasis būdamas nepilnamečiu 2017 m. rugpjūčio 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį, tačiau kaip matyti, dėl savo veiksmų išvadų nepadarė, nusikalto pakartotinai ir pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo išvykdamas į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, o vertinant kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
M. R. padarė nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. M. R. neteistas (1 t., b. l. 99), 2017 m. rugpjūčio 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 100-102), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103-104), nedirbantis (1 t., b. l. 105), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 109).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. R. skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi M. R. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi kaltinamajam M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2018 m. lapkričio 23 d. 17.12 val. M. R. buvo laikinai sulaikytas. 2018 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi palikta galioti 2018 m. spalio 12 d. teismo nutartis ir kaltinamajam nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo 2018 m. lapkričio 23 d. 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi M. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 2019 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi M. R. suėmimas pakeistas į namų areštą, kaltinamasis paleistas iš suėmimo teismo posėdžio salėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į M. R. skiriamą arešto bausmę įskaitytinas kardomojo kalinimo (suėmimo) pagal 2018 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį laikas nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. sausio 11 d. (50 dienų).
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 86,04 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69-71). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. M. R. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs D. G., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 69-70). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą M. R. jį atlyginti.
Kaltinamajam 2019 m. sausio 11 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių parų) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniu, į M. R. skiriamą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. sausio 11 d. (penkiasdešimt dienų), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti M. R. atlikusiu 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 86,04 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 04 ct) žalai atlyginti (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333).
Kardomąją priemonę – namų areštą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.