- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2-236-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02848-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- UAB „Dasfa ir Ko“
- Atsakovas
- UAB ,,Menažas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dasfa ir Ko“ ieškinį atsakovui UAB ,,Menažas“ dėl įsiskolinimo už prekes priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dasfa ir Ko“ pateikė teismui ieškinį (b.l. 2-4), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB ,,Menažas“ 4032,00 Lt įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. komercinį pasiūlymą ir UAB „Menažas" užsakymą, pateikė ir pristatė į atsakovo nurodytą vietą - objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nano - mūro mišinį 4032,00 Lt sumai, įskaitant PVM. Prekes priėmė UAB „Menažas" darbuotojas, tai patvirtina krovinio pristatymo važtaraštis gautas iš vežėjo UAB „Kraustina". Už parduotas prekes 2012-09-11 dieną ieškovas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4032,00 Lt sumai, tačiau atsakovas už gautas prekes neatsiskaitė. 2012-09-21 ieškovas atsakovui pateikė reikalavimą dėl įsiskolinimo padengimo gera valia ir nurodė terminą įsiskolinimui padengti. Atsakovas į šį reikalavimą pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB "Menažas" nebuvo (nėra) užsakiusi iš UAB ,,Dasfa ir Ko“ nano-mūro mišinių ir kad taip ieškovo ir atsakovo nėra sudalyta jokios sutarties dėl nurodytų Nano-mūro mišinių pirkimo, taip pat teigia, kad mišiniai niekada nebuvo perduoti (ar priimti) UAB "Menažas", tuo teigė, kad atsakovas neturi jokiu įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu. Savo atsakymu į ieškovo reikalavimą atsakovas išreiškė aiškią savo pozicija, kad neketina atsiskaityti už pateiktas prekes. Gaves atsakovo atsakymą, ieškovas nedelsiant kreipėsi į (duomenys neskelbtini) V. Č. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuris 2012-10-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo apie kad, kad minėtos prekės yra pristatytos j statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovo objekte. Pažymėjo, kad atsakovui pateiktos prekės - Nano-mūro mišinys yra specifinis produktas skirtas klinkerinėms plytoms mūryti ir jis buvo parduotas Atsakovui, kaip pagalbinė priemonė, R. B., UAB „Menažas" vadovo, asmeniškai įsigytoms klinkerinėms plytoms Zero Quartis mūryti, kurias R. B. įsigyjo iš ieškovo. Šioms prekėms įsigyti atskira sutartis nebuvo sudaryta, kadangi mišinį iš UAB „Dasfa ir Ko" galima nupirkti bendrais pirkimo -pardavimo pagrindais. Todėl prekės buvo parduotos atsakovui atskiru susitarimu, atsakovui patvirtinus komercinio pasiūlymo sąlygas, bei įvykdant sutartį, kuri buvo patvirtinta žodžiu ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais. Pabrėžtina, kad atsakovas per visą laikotarpį kai buvo prekės pristatytos į paskirties vietą, nepareiškė jokių pretenzijų, dėl jam nepriklausančių, pašalinių daiktų jam priklausančiame objekte. Iš to darytina išvada, kad atsakovas kaip apdairus ir protingas asmuo turėjo domėtis, kokiu pagrindu jam priklausančiame objekte yra statybinės medžiagos, kurių jo teigimu jis nepriėmė ir nėra užsakęs. Atsakovas žinojo ir/ar turėjo žinoti, kad pateiktos prekės yra pristatytos, pagal pateiktą komercinį pasiūlymą, šalių aptartomis sąlygomis ir kad iš to kyla prievolė už prekes sumokėti, pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Kadangi ieškinio pateikimo dienai UAB „Menažas" įsiskolinimas už prekes, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas yra suėjęs, sudaro 4032,00 Lt sumą, yra visi pagrindai reikalauti priteisti šią sumą iš atsakovo. Remiantis CK 6.261 str., praleidęs piniginės prievolės vykdymą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Todėl priteistinos iš Atsakovo UAB „Dasfa ir Ko" metinės palūkanos ir turėti nuostoliai, kurie yra tikslinami bus pateikti bylos nagrinėjimo metu. Kadangi apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl remiantis LR CK 6.210 str. 2 d. priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už praleistą prievolės vykdymo terminą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 35-38) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Menažas" užsakė prekes (pilką ALPOL nano-mūro mišinį AZ121 Szary, maišais po 25 kg) pagal UAB „Dasfa ir Ko" 2012-08-09 komercinį pasiūlymą atsiųstą elektroniniu paštu. UAB „Menažas" nėra ieškovui jokiu būdu pateikęs prekių, pagal minimą komercinį pasiūlymą, užsakymo. Iš kartu su ieškiniu pateikto UAB „Dasfa ir Ko" 2012-08-09 komercinio pasiūlymo kopijos, matyti, kad po komerciniame pasiūlyme esančiomis A ir B lentelėmis yra nurodyta „Avanso 50 % sumokėjimo diena laikoma užsakymo diena". Taigi, pagal paties ieškovo nurodytas pasiūlymo sąlygas - prekių užsakymu (užsakymo patvirtinimu) yra laikomas 50 procentų statybinių medžiagų kainos sumokėjimas. UAB „Menažas" ieškovui UAB „Dasfa ir Ko" nėra sumokėjęs avanso už minėtame 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme nurodytas statybines medžiagas. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, jog UAB „Menažas" patvirtindamas minimų prekių užsakymą sumokėjo 50 procentų statybinių medžiagų kainos. Ieškovas reikalauja priteisti visą PVM sąskaitos-faktūros N r. (duomenys neskelbtini)kopijoje nurodytą sumą, t.y. 4 032,00 litų, o tai taip pat liudija, kad iš UAB „Menažas" nebuvo gautas joks avansinis mokėjimas už ALPOL nano-mūro mišinius AZ121 Szary. Taip pat nesutinka su nurodymu ieškinyje, kad UAB „Menažas" (ar jo darbuotojas) priėmė prekes, kadangi apskritai, joks atsakovo darbuotojas (išskyrus vadovą) nėra įgaliotas atstovauti bendrovę prieš trečiuosius asmenis ir taip pat priimti pristatytas prekes. Ieškovas nurodo, kad važtaraštis yra gautas iš UAB „Kraustina", tačiau dokumente nėra nurodyti vežėjo duomenys, nėra vežėjo atstovo parašo, taip pat nėra duomenų, kad vežėjas priėmė krovinį vežti. Atsižvelgiant į tai kyla abejonės, ar ieškovo minima vežimo sutartis apskritai buvo sudaryta ir vykdyta. Minimame važtaraštyje krovinio aprašymas (Alpol mūro mišinys grafitas AZ120) neatitinka ieškovo pateikto 2012-08-09 komercinio pasiūlymo prekių duomenų, kas rodo, kad minimu vežimo dokumentu lyg ir buvo kažkam vežtos visai kitos statybinės medžiagos. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovo pateiktoje transporto važtaraščio kopijoje esančių duomenų neįmanoma identifikuoti, kas yra pasirašęs, kaip gavęs prekes. Ten esantis parašas tikrai nėra UAB „Menažas" vadovo, kuris turi teisę atstovauti bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei pasirašyti jos dokumentus. Ieškovas ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)pateikimu. Ieškovas minėtą sąskaitą, pateikė UAB „Menažas" tik kartu su 2012-09-21 reikalavimu dėl įsiskolinimo padengimo gera valia, o ne 2012-09-11 kaip nurodo ieškinyje. Tai, jog minima PVM sąskaita-faktūra nebuvo įteikta UAB „Menažas" vadovui bei prekės nebuvo priimtos, liudija ir tuščia (nepasirašyta) PVM sąskaitos-faktūros grafa „Prekes/paslaugas gavo". Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis 2012-10-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)nurodo, kad „(duomenys neskelbtini) prie statomo namo, kitoje kelio pusėje, einančio pro (duomenys neskelbtini), esantį namą, stovi keturios paletės su statybinėmis medžiagomis." Taigi, antstolis aiškiai nurodo, kad statybinės medžiagos yra gatvėje (kitoje kelio pusėje), tai patvirtina ir kartu su protokolu pateiktos nuotraukos, iš to seka, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme minimos medžiagos buvo pristatytos į statybvietę (objektą). Antstolis minėtame protokole nurodo, kad „Statybinės medžiagos supakuotos į maišus, ant kurių yra įvairūs užrašai, taip pat užrašas ALPOL AZ 121 Klinkier". tai yra statybines medžiagas identifikuojantis užrašas. Tai patvirtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje yra kitos statybinės medžiagos, nei nurodyta UAB „Dasfa ir Ko" 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme, šiuo buvo siūlomi ALPOL nano-mūro mišiniai AZ121 Szary. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimą atliko (duomenys neskelbtini). UAB „Menažas" tokiu adresu neatlieka jokių darbų, neturi jokios statybų aikštelės (statybos objekto ar statybvietės). Visa tai liudija, kad ieškovas nepagrįstai, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) V. Č. 2012-10-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo tai, kad UAB „Dasfa ir Ko" 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme minėtos prekės yra pristatytos į atsakovo objektą (statybvietę). Nepaisant to, kad ALPOL nano-mūro mišinius AZ121 Szary yra specifinis produktas, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šis produktas buvo parduotas kaip pagalbinė priemonės įsigytų plytų Zero Quartis mūrijimui, jau minėta, kad ieškovo komercinis pasiūlymas nebuvo patvirtintas, užsakymas nepateiktas, jokių atskirų susitarimų, pirkimų bendrais pirkimo-pardavimo pagrindais, patvirtinimų žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais nebuvo. Ieškovo minima pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris. Sudarant dvišalį sandorį išreiškiama dviejų šalių priešpriešinė suderinta valia. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju, pagal ofertos į sąlygas, akceptas nebuvo pateiktas, apskritai, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie liudytų jo valią, įsigyti ieškovo 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme nurodytas statybines medžiagas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja LR CK 6.162–6.187 str. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos LR CK normos: LR CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 str. Iš LR CK 6.154 ir 6.159 str. pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. LR CK 6.162 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Pagal LR CK 6.162 str. 2 d., sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Todėl, vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. LR CK 6.159 str. prasme sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo. Susitarimo forma turi reikšmės tik įsakmiai šalių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pateiktas prekes. Prašomą priteisti įsiskolinimą ieškovas grindžia 2012-08-09 komerciniu pasiūlymu (b.l. 5), 2012-09-11 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), 2012-09-11 transporto važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), (duomenys neskelbtini) V. Č. 2012-10-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 11-21). Bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytos aplinkybės dėl 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme, 2012-09-11 PVM sąskaita-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų prekių (ALPOL nano-mūro mišinio Szary) pirkimo buvo prieštaringi. Ieškovo atstovas laikėsi pozicijos, kad pagal 2012-08-09 komercinį pasiūlymą pateikė ir pristatė į atsakovo objektą prekes, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. Tuo tarpu atsakovas ginčijo paties sandorio buvimo faktą, bei paaiškino, kad jokių prekių nurodytų komerciniame pasiūlyme, bei ginčijamoje sąskaitoje-faktūroje iš ieškovo nėra gavęs, apie išrašytą PVM sąskaitą faktūrą sužinojo tik 2012-09-21 kartu su reikalavimu dėl įsiskolinimo padengimo gera valia (b.l. 8, 9).
Pagal civiliniame procese esančias įrodymų vertinimo taisykles sandorio buvimo faktą turi įrodyti ieškovas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 12 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.
Vertinant ieškovo paaiškinimus dėl prekių pardavimo atsakovui aplinkybių pastebėtina, kad vienas įrodymų, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą yra 2012-09-11 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra yra reglamentuojama LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Šis įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų prikimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „ Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Nagrinėjamu atveju matyti, kad PVM sąskaita-faktūra pasirašyta tik ieškovo direktorės, joje nėra atsakovo atstovo parašo, patvirtinančio, kad prekes/paslaugas gavo, joje nenurodytas atsiskaitymo terminas. Be to, matyti, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekių kiekis ir kaina neatitinka 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme nurodyto prekių kiekio ir kainos. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas priėmė 2012-08-09 komercinį pasiūlymą ir užsakė jame nurodytas prekes. Minėtame komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad užsakymo diena laikoma 50 procentų avanso sumokėjimo diena, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo 50 procentų avansą ir tuo pačiu užsakė prekes. Ieškovas reikalavimą taip pat grindžia ir 2012-09-11 transporto važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiame važtaraštyje nenurodytas vežėjas, o krovinio aprašymas (Alpol mūro mišinys grafitas AZ120) neatitinka ieškovo pateikto 2012-08-09 komercinio pasiūlymo prekių duomenų, todėl jis negali būti vertinamas, kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovo reikalavimą. Taip pat pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktoje transporto važtaraščio kopijoje esančių duomenų neįmanoma identifikuoti, koks asmuo yra pasirašęs, kaip gavęs prekes. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokiu adresu turėjo būti pristatomos prekės, o atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad ,,antstolis faktinių aplinkybių konstatavimą atliko (duomenys neskelbtini). UAB „Menažas" tokiu adresu neatlieka jokių darbų, neturi jokios statybų aikštelės (statybos objekto ar statybvietės)“, todėl darytina išvada, kad ieškovo teiginys, kad antstolis 2012-10-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo tai, kad UAB „Dasfa ir Ko" 2012-08-09 komerciniame pasiūlyme minėtos prekės yra pristatytos į atsakovo objektą (statybvietę), yra nepagrįstas.
Pagal suformuotą teismų praktiką, vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v R. Š. ir UAB ,,Brolių Tomkų leidyba“, Nr. 3K-3-294/2003).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei įvertinus aukščiau nurodytus šalių bei rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovui perdavė komerciniame pasiūlyme bei sąskaitoje-faktūroje nurodytą prekių kiekį; kad tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai (prievoliniai prekių užsakymo, pirkimo-pardavimo), kurių pagrindu atsakovui atsirado prievolė mokėti ieškovui skolą (LR CPK 178 str.). Todėl nesant tarp šalių prievolinių santykių, nėra nei įstatyminio nei kitokio pagrindo ieškovui reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo, o atsakovas neturi prievolės atsakovui atsiskaityti už prekes. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 12,47 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.), bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui už teisines paslaugas (b.l. 43-44) (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 183, 185, 186, 189, 191, 259, 263-270 str.,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Dasfa ir Ko“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui UAB ,,Menažas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Dasfa ir Ko“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 12,47 Lt (dvylika litų 47 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.