Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. M. ieškinį T. R., J. R., dėl T. R. ir J. R. iškeldinimo iš gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo iškeldinti atsakovus iš jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų raj. 2016-01-12 antstolio L. J. turto perdavimo išieškotojui aktu, ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį ir tualetą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas siuntė atsakovams raginimus dėl ieškovui priklausančio gyvenamojo namo atlaisvinimo, tačiau atsakovai į ieškovo raginimus nereagavo ir iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu.

Atsakovas T. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2013-12-27 sudarius paskolos sutartį su ieškovu, taip pat buvo sudaryta žodinė gyvenamojo namo, priklausiusio atsakovei J. R., panaudos sutartis. Pagal šios sutarties sąlygas, ieškovas leido atsakovams neapibrėžtą laiką gyventi, ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, esan-čiame (duomenys neskelbtini). Norėdamas iškeldinti atsakovus, ieškovas turi suteikti atsakovams tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, bei įrodyti, kad jam dėl ypatingų aplinkybių, yra reikalingas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovė J. R. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu, ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Atsakovo T. R. atstovas adv. J. Bučinskas, su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus, ieškinį prašė atmesti.

Kaip matyti iš atsiliepimo turinio, atsakovas T. R., atsikirtimus į ieškinį grindžia tarp ieškovo ir atsakove J. R. sudarytą žodine, gyvenamojo namo priklausančio ieškovui, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartimi. Teismo posėdžio metu, ieškovas paneigė, kad su atsakove J. R. buvo sudaręs jam priklausančio gyvenamojo namo panaudos sutartį. Atsiliepime nurodyta, kad žodinė panaudos sutartis su ieškovu, buvo sudaryta paskolos sutarties sudarymo metu – 2013-12-27/b.l. 45/.

Byloje nustatyta, kad J. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Tokius šios atsakovės veiksmus, teismas vertina kaip ieškinio pripažinimą. Savo veiks-mais, J. R. iš esmės paneigė T. R. atsiliepimo motyvus ir argumentus.

Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduo-da kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (CK 6.632 str.).

Įstatymas nustato, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui gali tik to daikto savininkas. Kaip matyti iš turto perdavimo išieškotojui akto, iki gyvenamojo namo, žemės sklypo ir priklausinių perdavimo ieškovui, namo esančio (duomenys neskelbtini) savininkė buvo R. R. /b.l. 20/. Iš šios aplinkybės matyti, kad paskolos sutarties ir maksimalios hipotekos sudarymo metu, namo esančio (duomenys neskelbtini) savininkė buvo R. R., todėl tik ji ar jos įgalioti asmenys, galėjo sudaryti atsakovei J. R. priklausiusio namo panaudos sutartį. Atsakovei priklau-siusio namo, žemės sklypo ir priklausinių savininku, ieškovas tapo 2016-01-12 /b.l.23-24/. Nebū-damas namo esančio (duomenys neskelbtini) savininku, ieškovas negalėjo sudaryti šio namo panaudos sutarties su atsakove J. R..

Be to, byloje nėra kitų įrodymų patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovės J. R., po to, kai atsakovei priklausiusio namo savininku tapo ieškovas, buvo sudaryta ieškovui priklausančio gyvenamojo namo panaudos sutartis. T. R. atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu, taip pat nenurodė, kad gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkio pastatų priklausan-čių ieškovui panaudos sutartis, tarp ieškovo ir atsakovų, buvo sudaryta po 2016-01-12, tai yra po to, kai ieškovas tapo atsakovams priklausiusio nekilnojamojo turto savininku. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovo pateiktų raginimų atsakovams dėl jam priklausančių pastatų atlaisvinimo, ieškovas tuoj pat po to, kai 2016-01-12 tapo atsakovams bendrai priklausančių namo, žemės sklypo ir ūkio pastatų savininku, pareikalavo, kad atsakovai atlaisvintu ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą /b.l.26-27/. Šie faktai taip pat patvirtina, kad ieškovas nebuvo sudaręs su atsakovais jokių sandorių, susijusių su jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstaty-mų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Asmuo pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes : pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos /LAT 2011-04-26 nutartis civili-nėje byloje Nr. 3K-3-189/2011/.

Iš byloje esančio turto perdavimo išieškotojui akto matyti, kad 2016-01-12, ieškovui buvo perduotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, bendrai priklausę atsakovams /b.l.20/. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovas nuo 2016-01-21, yra nurodytas atsakovams bendrai priklausiusio nekilnojamojo turto savininku /b.l. 22-24/. Atsakovas T. R., atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad ieškovas yra atsakovams bendrai priklausiusio nekilnojamojo turto savininkas, kas reiškia, kad šią aplinkybę pripažino. Byloje įrodyta, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkas.

Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi teisėtai. J. S. M. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovai nepagrįstai, neišsikeldami iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, trukdo pilna apimtimi naudotis jam priklau-sančiu nekulniuojamuoju turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nepagrįstai neteisėtai, o iš esmės savavališkai, atsakovai naudodamiesi ieškovui priklausančiu gyvenamuoju na-mu ir kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieškovo teises naudotis jam priklausančiu turtu.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK

93 str. 1 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (b.l. 25, 26, 29-30, 31). Ieškovo patirtos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos ir protingos, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas T. R. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, priteistinos iš atsakovės J. R. (CPK 96 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini). iš J. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš T. R. ir J. R. solidariai, J. S. M. 243,71 Eur bylinėji-mosi išlaidų.

Priteisti iš J. R. 11,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.