- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-77-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. K., A. K. Valstybinei
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55451-2016-2
2018 m. kovo 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2017 m. vasario 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios 2017 m. vasario 21 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir skirta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo dvejiems metams aštuoniems mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 29 dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2017 m. vasario 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 12,86 Eur V. Ž. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2016 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje – kavinės „Bildukas“ kieme, Plungėje, Senamiesčio aikštėje, ties pastatu Nr. 3, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį V. Ž., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai yra A. K. tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam V. Ž. į veidą, V. Ž. parkritus ant žemės, A. K. spyrė gulinčiam ant žemės V. Ž. į galvą, taip padarydamas V. Ž. dvi kaktos kairės pusės žaizdas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. K. įžūliai užpuldamas ir mušdamas V. Ž. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti dėl jo naują nuosprendį – išteisinamąjį. Argumentuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme jam nebuvo užtikrinta teisė turėti advokatą. Be to, viso proceso metu salėje buvo su antrankiais. Nesutinka padaręs jam inkriminuotą veiką ir mano, jog nukentėjusysis V. Ž. sužalojimus galėjo pasidaryti pats kitu laiku ir kitoje vietoje. Dėl bare sukelto triukšmo įžvelgia nebent administracinę savo atsakomybę, galimybę susitaikyti, tačiau jokiu būdu ne baudžiamąją. Nukentėjusiojo sužalojimai lengvi ir pastarasis apeliantui jokių pretenzijų neturi, yra sveikas, todėl turtinė žala priteista nepagrįstai.
Atsiliepimas
3. Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsiliepimu nesutinka su apelianto skundo dalimi dėl gydymo išlaidų nukentėjusiajam priteisimo. Paaiškina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina teismo priteistos nukentėjusiajam gydymo išlaidų sumos dydį.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, kaip pagrįstus vertina apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino byloje nuteistajam teisės į gynybą.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisė į gynybą yra visuotinai pripažinta ir deklaruojama tarptautiniuose dokumentuose.
7.1. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. To paties straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.
7.2. Taigi kaltinamojo teisė į gynybą bendriausia prasme reiškia galimybę jam pačiam ar su gynėjo pagalba ginčyti kaltinimą ir jo pagrindą, t. y. duomenų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, patikimumą, išsamumą, teisingumą ir pan. Teisė į gynybą susijusi su rungimosi principu, įtvirtintu BPK 7 straipsnyje, reiškiantį kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu.
7.3. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Šio straipsnio 3 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats kaltinamasis, teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad kaltinamajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. BPK 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusi teisėja išaiškino kaltinamajam A. K. jo procesines teises, iš jų ir teisę turėti gynėją, o pastarasis nurodė, jog gynėjo nepageidauja. Tačiau vien tokia kaltinamojo valia šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti pagrindu tęsti procesą, neišsprendus gynėjo paskyrimo kaltinamajam klausimo teismo iniciatyva ir neužtikrinus realaus gynėjo dalyvavimo procese (t. 1, b. l. 183).
9. Pažymėtina, jog kaltinamasis A. K. dalyvaudamas šioje byloje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, taigi buvo suimtas (t. 1, b. l. 157). Ši teisiškai reikšminga aplinkybė turėjo signalizuoti teismui apie tai, jog gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, todėl privalėjo pasirūpinti gynėjo iškvietimu.
9.1. Duomenų, jog apylinkės teismas į bylą kvietė gynėją, byloje nėra, ir 2017 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. spalio 17 d. bei 2017 m. lapkričio 15 d. teisiamųjų teismo posėdžių protokolai patvirtina, jog byla išnagrinėta nedalyvaujant gynėjui.
9.2. Beje apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme bei dabar ginčijo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ginčijo šios veikos padarymo aplinkybes, žalos dydį ir kt. Todėl gynėjo dalyvavimas šioje byloje, ginant suimtą kaltinamąjį, yra itin reikšminga jo procesinių teisių užtikrinimo garantija ir teisingo teismo sprendimo priėmimo sąlyga.
10. Nustatytas procesinis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme pažeidimas leidžia įžvelgti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.