Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-337/2008

Teisėjas Ramyna Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-01-21 nuosprendžio, kuriuo:

N. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. ir 68 str., N. S. uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš N. S. priteista: 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų I. S. neturtinei žalai atlyginti, 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų G. V. ir A. V. neturtinei žalai atlyginti, 200 (du šimtai) litų – I. S. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, 200 (du šimtai) litų – G. V. ir A. V. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, 7641 (septyni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt vienas) litas - valstybei konvojavimo išlaidoms atlyginti ir 55 (penkiasdešimt penki) litai - valstybei pašto išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 1 d., apie 11 val. 30 min., Kėdainių rajone, Apytalaukio kaime, kelio Kėdainiai – Šventybrastis - Krekenava 5-me kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas Z. S. priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktų reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), atsižvelgdamas į kelio sąlygas, matomumą, pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, nukrito nuo skardžio ir apsivertė, dėl ko kartu važiavę keleiviai G. V. ir V. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, keleiviui M. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra prijungta jokių, jo kaltę patvirtinančių daiktinių įrodymų. Nei vieno asmens kraujas, nei pats automobilis, nei visų nukentėjusių drabužiai, mikrodalelės ar DNR pavyzdžiai nuo automobilio vairo ar panelės bei stiklo nuo vairuotojo pusės (po sutrenkimo ten lieka būtent vairuotojo seilių ir kraujo pavyzdžiai) nebuvo paimti ir prie bylos nėra saugomi. BPK 92 str. 3 d. įpareigoja, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir yra perduodami teismui kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Be to, BPK 93 str. įsakmiai reikalauja, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, būtų saugomi byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliantas teigia, kad šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo falsifikuojamas, nes atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, neištyrus visų galimų bylos aplinkybių.

Nukentėjusioji I. S. savo neturtinę žalą įvardino ir kaip susidedančią iš išlaidų kas dieną važinėti lankyti žuvusiojo sūnaus kapą ir jį puošti, bei tinkamai prižiūrėti, bei iš negautų žuvusiojo pajamų, nes jis dirbo kartu su nukentėjusiąja nelegaliai pas ūkininką K., algą parnešdavo motinai, rėmė savo pinigais bendrai su mama vedamą ūkį, fiziškai prisidėdavo prie mamos gerovės, ko dabar sūnui žuvus nukentėjusi neteko. Tai yra, 50 000 Lt nukentėjusioji prašė kaip atlygį už turtinę žalą. Nors teisme tai buvo akcentuota, teisėja vis vien šią reikalaujamą sumą paskaitė už neturtinę žalą ir didžiąją jos dalį priteisė, ir todėl tokia padėtis taisytina.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra ne turėtos išlaidos tvarkyti žuvusiųjų kapus ar negautos pačių žuvusiųjų pajamos, kurias nukentėję būtų gavę, jei nebūtų žuvę jų vaikai ir ne nuostolių dydžiai, kurie išreiškiami pinigais, kai teismui pateikiamos sąskaitos už kapų tvarkymą ar nuvažiavimą į kapus. Šis straipsnis numato, kad neturtinė žala susideda iš asmenų fizinio skausmo (civiliniams ieškovams jis tokio skausmo sukelti negalėjo), nepatogumų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų, bendravimo galimybių sumažėjimų ir kitko, ko jis irgi savo veiksmais civiliniams ieškovams nepadarė.

CK 6.250 str. 2 d. nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nei vienas iš šių kriterijų nuosprendyje taikytas nebuvo, nes iš byloje surinktų dokumentų matosi, kad jis ilgą laiką buvo bedarbis, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir santaupų neturi, tapo invalidu, nevaldo rankų ir gali dirbti tik sargo darbą už minimalų užmokestį, turi žmoną ir augina sūnų, todėl jam priteisti abu ieškiniai bendroje sumoje 80 000 Lt privers iki gyvenimo pabaigos jį ir jo vaiką vergauti, badauti ir gyventi nepilnavertį gyvenimą.

Išdėstyti teiginiai byloje įrodo, kad civiliniai ieškovai byloje buvo suinteresuoti asmeniškai uždirbti be pagrindo iš jo dideles sumas pinigų ir todėl teisme galėjo ir liudyti išsigalvojimus jo kaltei patvirtinti, tačiau teismas tokių asmenų liudijimus privalėjo vertinti kritiškai, ko nepadarė.

Teismo posėdyje nuteistasis N. S. atsisakė dalies apeliacinio skundo reikalavimų, prašė tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos ir konvojavimo išlaidų, prašė prisipažinimą, galėjimąsi ir dalinį žalos atlyginimą pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bei švelninti bausmę. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

N. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad N. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė 2006 m. sausio 1 d. eismo įvykį, kurio metu jo vairuojamo automobilio „BMW 318“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) keleiviai V. S., G. V. žuvo, o M. D. buvo sužalotas. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas, tirdamas ir vertindamas šioje byloje esančius įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausias N. S. kaltės įrodymas yra liudytojo M. D. parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas, nes BPK 301 straipsnio normos draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Be to, išvadą apie N. S. kaltę dėl BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo teismas padarė remdamasis ne vien tik M. D. parodymais, bet ištyręs bei įvertinęs ir kitų bylos duomenų visetą. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl minėto eismo įvykio ir jo kaltininko grindė objektyviais duomenimis, tarp jų – eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad šį eismo įvykį tiesiogiai sąlygojo N. S. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgus į kelio sąlygas, matomumą, pasirinkti saugų važiavimo greitį kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, N. S. pasirinko nesaugų greitį atsižvelgiant į buvusias kelio sąlygas (slidumą), tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužaloti G. V. ir V. S., o M. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. S. patvirtino pripažįstantis savo kaltę ir nors naujų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodė dėl jau pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytų priežasčių – tvirtina nieko neprisimenantis, jis atsisakė apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas nebeginčijo nuosprendyje išdėstyto jo kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo, paties nuosprendžio teisingumo bei pagrįstumo, todėl detalesnis teisėjų kolegijos pasisakymas dėl minėtų skunde ginčijamų aplinkybių nebetikslingas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka N. S. pateikė nukentėjusiųjų I. S., G. V. ir A. V. pareiškimus dėl dalinio neturtinės žalos atlyginimo, o gynėjas prašė prisipažinimą, gailėjimąsi ir dalinį žalos atlyginimą pripažinti N. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šis N. S. gynėjo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad N. S. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir dalinai atlygino nukentėjusiesiems žalą, atmestinas. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes ir tai daro savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Pats N. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tik susipažinęs su baudžiamąja byla bei priimtu nuosprendžiu jis supratęs padaręs šį nusikaltimą. Kolegija pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. N. S. veiksmai po įvykio bei kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad jo nuoširdus gailėjimasis yra tik deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad po įvykio pas ją į namus atvykęs N. S. jai pasirodė labai grubus bei jos neatsiprašė. Nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė tik po nuosprendžio priėmimo – tai atsispindi jo gynėjo pateiktuose I. S., G. V. ir A. V. pareiškimuose dėl dalinio neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. S. pripažino savo kaltę verčiamas objektyvių aplinkybių, todėl N. S. prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, baudžiamojo proceso įstatymai nenumato apeliantų teisės paduotus ape­liacinius skundus pakeisti ar papildyti, o N. S. pateiktame skunde nebuvo pateiktas reikalavimas dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo.

Atitinkamai vertintinas ir tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjo pareikštas prašymas pripažinti N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kuomet kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina visą nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką atsakomybę lengvinančia aplinkybe, priklausomai nuo bylos aplinkybių, gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį padarytos žalos. Šiuo atveju reikšmės turi ir žalos atlyginimo laikas. Iš N. S. gynėjo pateiktų I. S., G. V. ir A. V. pareiškimų matyti, kad nukentėjusiesiems atlyginta tik nežymi dalis priteistos neturtinės žalos. Tai padaryta praėjus daugiau nei dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo ir tik po to, kai N. S. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Visa tai leidžia konstatuoti, kad esamomis bylos aplinkybėmis mažos dalies padarytos žalos atlyginimas nėra tiek svari ir reikšminga N. S. asmenybės vertinimui aplinkybė, kad ją būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsisakęs apeliacinio skundo reikalavimų dėl savo kaltės, N. S. patvirtino savo nesutikimą su teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir konvojavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis bei jų priteisimo. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiosios G. V. ir I. S. 50 000 Lt prašė kaip atlygį už turtinę žalą, nes savo civilinius ieškinius teisme jos įvardino kaip reikalingus pinigus kapo tvarkymui, paminklo pastatymui ir važinėjimo į kapus išlaidas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji I. S., G. V. ir A. V. teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose nurodė, kad dėl savo sūnų netekties patyrė didžiulį sielvartą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus. Tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusieji netiksliai interpretavo neturtinės žalos turinį, esminės reikšmės sprendžiant ieškinių pagrįstumą neturi. Teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. V., A. V. ir I. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ar padarytos pažeidžiant įstatymą, nėra pagrindo. Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos teismas išsprendė neperžengdamas civilinių ieškinių ribų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius, ir į eismo įvykio priežastį, ir į aplinkybes, nurodytas nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš N. S. priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad įvertinęs visas reikšmingas civilinių ieškinių dėl padarytos neturtinės žalos išsprendimui bylos aplinkybes bei ieškovų pareikštų ieškinių pagrindimą pirmosios instancijos teismas pareikštus civilinius ieškinius tenkino tik iš dalies. Apelianto teiginys, jog pareikšdami civilinius ieškinius nukentėjusieji buvo suinteresuoti nepagrįstai uždirbti dideles pinigų sumas yra niekuo nepagrįstas ir net peržengia teisinių argumentų ribas.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys dėl iš jo priteistinų konvojavimo išlaidų nepagrįstumo. Skundu konvojavimo išlaidų pripažinimą proceso išlaidomis bei jų priteisimo iš N. S. nepagrįstumą apeliantas motyvuoja tuo, kad jam atvykus į teisėsaugos instituciją jam nebuvo pateiktas joks įtarimas, nepaskirta jokia kardomoji priemonė, draudžianti jam išvykti į užsienį, nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, todėl dėl prokurorų klaidos teko skelbti jo paiešką bei vėliau jį konvojuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios proceso išlaidos iš nuteistojo priteistos pagrįstai ir teisėtai.

Liudytojas V. B. parodė, kad N. S. atvykus į Kėdainių rajono PK, jis buvo informuotas, kad jam bus pareikštas įtarimas, buvo nurodyta data, kada jis turi atvykti į Kėdainių rajono PK. Liudytojo V. B. parodymus patvirtino pats N. S. parodydamas, kad 2006-05-11 jis lankėsi Kėdainių rajono PK ir tyrėjas jam nurodė atvykti 2006-05-24 įtarimo pareiškimui ir apklausai dėl įvykusio eismo įvykio. Tačiau N. S. nurodytą dieną neatvyko, nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, 2006-05-15 jis kirto Lietuvos Respublikos sieną ir išvyko į užsienį, todėl 2006-07-19 jam buvo paskelbta paieška, 2006-07-25 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. N. S. buvo sulaikytas ir 2006-12-29 pargabentas iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jo konvojavimo išlaidas – 7641,00 Lt apmokėjo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūno žodžiu perduotas kvietimas N. S. atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą įtarimo pareiškimui bei apklausai yra leidžiamas, nes BPK 182 str. 2 d. numato, kad asmuo į apklausą gali būti šaukiamas telefonu ir kitais būdais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis N. S. apklausai buvo iškviestas nepažeidžiant BPK reikalavimų. Atitinkamai nevykdymas pareigos šaukiamam į ikiteisminio tyrimo įstaigą atvykti apklausai ir išvykimas į užsienį sudarė pakankamą pagrindą skelbti N. S. paiešką bei paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai ir teisingai proceso išlaidomis pripažintas konvojavimo išlaidas - 7641,00 Lt priteisė iš nuteistojo N. S. valstybei.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepasisakė dėl jam paskirtos bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakęs dalies savo skunde suformuluotų prašymų N. S. pareiškė prašymą švelninti paskirtą bausmę. Kolegija konstatuoja, kad ir šis prašymas nepagrįstas.

Skirdamas bausmę N. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę ir BK 54 bei 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Padarytas neatsargus, tačiau itin sunkias pasekmes sukėlęs nusikaltimas. N. S. nusikalto būdamas labai girtas. Nusikalstamą veiką N. S. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, o taip pat būdamas baustas administracinėmis nuobaudomis už labai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat atsižvelgus į nuteistojo sveikatos būklę bei šeiminę padėtį darytina išvada, kad N. S. paskirtąją bausmę, kuri savo trukme net nesiekia BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra teisinio pagrindo.

Tokiu būdu keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.