- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1-1327-270/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06719-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- Z. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Romualdo Blaževičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti gydytis nuo alkoholizmo per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (įtrauktas į aprobuojamųjų asmens duomenų registrą Vilniaus probacijos skyriuje nuo 2015-12-15),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2016-02-10, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,89 promilės), smurtaudamas artimoje aplinkoje, griebė lėkštę ir mėtė į savo sutuoktinę T. V., pataikęs jai į nugaros sritį, tokiu būdu sukėlė savo sutuoktinei T. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Z. V. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad T. V. yra jo žmona, su kuria gyvena oficialioje santuokoje 42 metus ir gyvena abiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jų santykiai su žmona paprastai yra geri. Konfliktai būna dažniausiai tada, kai jis būna neblaivus ir tokiu būdu tarp jų kyla konfliktai. Supranta, kad tai trukdo santykiams, todėl stengsis ateityje alkoholio vartoti mažiau, ir po truputi išvis nustoti gerti. Patvirtino, kad 2015-02-10, apie 15.00 val., jis atėjo namo neblaivus, žmona T. V., pamačiusi jį neblaivų, pradėjo jam priekaištauti, bartis. Jis prašė jos apsiraminti, bet ji nesiliovė, puolė prie jo ir nagais apdraskė jam veidą prie kairės akies. Tuomet jis supyko, jiedu pradėjo bartis, iš pykčio jis paėmė kambaryje nuo stalo lėkštę ir metė į žmoną, kur jai pataikė, nematė. Žmona, supykusi, išėjo į kitą kambarį. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padaryto jis labai gailisi, pažada, kad daugiau taip nesielgs ir nustos vartoti alkoholį (b. l. 30, 31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. V. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena kartu su savo sutuoktiniu Z. V.. 2016-02-10 vyras gavo pensiją ir namo grįžo neblaivus, parsinešė butelį vyno. Išgėręs, nuėjo prigulti. Apie 15 val. ji kalbėjosi telefonu su savo dukra. Tuomet vyras pabudo ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, šaukti, įžeidinėti ir, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais pradėjo daužyti namuose esančius daiktus - išlaužė spintos duris, išvartė baldus. Pagriebęs lėkštę sviedė į ją ir pataikė jai į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Panašūs atvejai kartojasi jau nebe pirmą kartą. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips, žala jos sveikatai nepadaryta, turtinės žalos nepatyrė. Ji ant vyro nepyksta, mano, kad išsiblaivėjęs, pamastys apie tai, kad vartodamas alkoholį daro blogai. Kai vyras yra blaivus, jis yra labai geras žmogus, ji su juo gerai sutaria, konfliktuoja tik tada, kai jis būna girtas. Vyras yra blogos sveikatos, juo reikia rūpintis (b. l. 17, 20, 21).
Bendrojo pagalbos centro įvykių ataskaitoje užfiksuota, jog 2016-02-10 apie 16.08 val. gautas pranešimas, kuriuo pranešėja pranešė dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodydama, kad pranešėją (T. V.) muša jos sutuoktinis (b.l. 8).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje bei pateiktose fotonuotraukose, darytose įvykio vietoje užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą iš VPK OVS, šie nustatė, kad Z. V. 2016-02-10, apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, mėtė į savo sutuoktinę T. V. lėkštę ir pataikęs jai į nugaros sritį sukėlė savo sutuoktinei T. V. fizinį skausmą (b.l. 10-14).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016-02-10 16.37 val. Z. V. nustatytas 2,89 promilių girtumas (b.l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Z. V., buitinio konflikto metu, smurtaudamas, t.y. tyčia griebęs lėkštę ir mesdamas ją į savo sutuoktinę T. V., bei lėkšte pataikydamas jai į nugaros sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo sutuoktinės – atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b.l. 65).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis smurtą panaudojo savo sutuoktinės atžvilgiu. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pensinio amžiaus, vedęs, už analogiško nusikaltimo padarymą teistas, šį nusikaltimą padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, bautas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 47-50), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2007-03-09 iki 2007-03-20, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 59), taip pat 2016-01-19 gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 58), tačiau specialisto išvada (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad Z. V. dėl alkopriklausos skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 62). Atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, motyvus ir tikslus, į asmenybę, teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, tačiau teismas mano, kad įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esantis kaltu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016-02-10 16.25 val. iki 2016-02-11 12.21 val. (1 para).
Kadangi Z. V. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė bendrintina su 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, paliekant nustatytą įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo.
Z. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
Z. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Z. V. per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; gydytis (tęsti gydymą) nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Z. V. per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; gydytis (tęsti gydymą) nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir Z. V. skirti galutinę subendrintą - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Z. V. per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; gydytis (tęsti gydymą) nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, kartu su bausme skirti Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įskaityti į bausmę Z. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-10 16.25 val. iki 2016-02-11 12.21 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Z. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Kaltinamajam Z. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.