Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-17 · Administracinė byla Nr. eI2-10228-342/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
eI2-10228-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02165-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10228-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02165-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 24S112079, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760256442 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Migracijos departamentas sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjui UAB „Bleiras logistics“ išmokėjo atlyginimą tik vieną kartą; asmuo neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje nes pareiškėjas negavo pajamų iš UAB „Bleiras logistic“.

Mano, kad šiuo atveju nėra faktinio pagrindo sutikti su sprendimu, kadangi pareiškėjui atlyginimo neišmokėjo ir darbo nesuteikė būtent darbdavys, kuris nesilaikė savo įsipareigojimų.

Pažymi, kad pareiškėjas jokios klaidinančios informacijos neteikė, nedirbo nelegalaus darbo, todėl nėra suprantama, kokie duomenys neatitinka tikrovės. Nurodo, kad pareiškėjas turi santaupų.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nedirbo pagal išduotą leidimą laikinai gyventi vieną mėnesį, tačiau teigia, kad 2023-07-12 iki 2023-08-04 pareiškėjas turėjo pragyvenimo šaltinį, nes pareiškėjui buvo sumokėtą už kompensaciją dėl darbo sutarties neįsigaliojimo dėl ne jo kaltės.

Nurodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį gavo atleidimo išmoką, todėl negavęs pažadėto darbo pasinaudojo savo teise pakeisti darbdavį, kas lemia, kad dėl darbdavio kaltės pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbo nuo 2023-07-13 iki 2024-04-02, ir asmeniui vieną kartą buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur, už 2023 m. liepos mėn. išmokėta 9,91 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 1328,11 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 1456,75 Eur, už 2023 m. spalio mėn.\išmokėta 67,92 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 8,49 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta 165,75 Eur, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 9,32 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta

498,96 Eur, už 2024 m. kovo mėn. išmokėta 32,62 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. išmokėta atleidimo įmoka, sudaranti 41,94 Eur. Pažymėjo, kad asmeniui teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentui taip pat nepateiktas bendrovės pranešimas apie darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimą. Kadangi darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi (lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad darbo sutartis nutraukta, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta). Taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad pareiškėjas nutraukęs darbo sutartį su bendrove neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, bei nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo. Pažymime, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

Nurodo, kad priimtas sprendimas yra nešališkas ir objektyvus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 24S112079, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760256442, galiojusį iki 2025 m. birželio 7 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. K. yra Uzbekistano Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Bleiras logistics“ 2023 m. gegužės 1 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2303-LLG-7449 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).

UAB „Bleiras logistics“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230329-056178, nurodydama, kad užsienietis ketina dirbti šioje bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotoju, jo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis yra 1386 Eur.

Migracijos departamentas prie?me? sprendima? is?duoti pareis?ke?jui leidima? laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2025 m. birželio 7 d.

Migracijos departamento teismui pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 29 d. duomenimis (duomenys neskelbtini), pareiškėjas bendrovėje dirbo nuo 2023-07-13 iki 2024-04-02, ir asmeniui vieną kartą buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur, už 2023 m. liepos mėn. išmokėta 9,91 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 1328,11 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 1456,75 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 67,92 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 8,49 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta 165,75 Eur, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 9,32 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 498,96 Eur, už 2024 m. kovo mėn. išmokėta 32,62 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. išmokėta atleidimo įmoka, sudaranti 41,94 Eur.

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė Sprendimą Nr. 23S226979, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760256442, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateike? nore?damas gauti leidima? laikinai gyventi, neatitinka tikrove?s, asmuo neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Bendrove?je i?darbintas nuo 2023 m. balandžio 26 d., tačiau tik viena? me?nesi? uz?sieniec?iui buvo is?moke?tas pras?yme de?l leidimo laikinai gyventi is?davimo ir tarpininkavimo ras?te nurodytas moke?tinas me?nesinis darbo uz?mokestis – 1386 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad uz?sieniec?iui visa? darbo Bendrove?je laikotarpi? buvo mokamas darbo uz?mokestis, kuris yra maz?esnis už sutartą atlyginimą ir net mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatyta MMA. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo, pripažino, bet mano, kad mokėti atlyginimą yra darbdavio pareiga.

Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad neatitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų, nei nurodyta pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad sprendimas pakeisti darbdavį dar nepriimtas.

Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstu, kad pareiškėjas ginčija jam išmokamą darbo užmokestį. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad darbdavys jam sumokėjo priklausantį atlygį, tačiau darbo sutartis nebuvo įvykdyta dėl darbdavio kaltės, bet nepateikia jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra panaikintas leidimas gyventi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pakankamai ilgai prabuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Vien dėl to, kad pareiškėjas nori pasilikti ir jam patinka gyvenimas Lietuvos Respublikoje, savaime nekyla prielaida, kad pareiškėjas turi glaudžius ryšius su Lietuva. Pažymėtina, kad pareiškėjo ryšiai su valstybe yra trumpalaikio pobūdžio, o tokių ryšių turėjimas nereiškia, kad asmuo atitinka sąlygas, numatytas leidimui laikinai gyventi gauti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog vien tai, kad pareiškėjas nepatvirtina turėjęs kitų pragyvenimo lėšų, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje tačiau, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, šių aplinkybių nenurodė, liudija, kad teikiant prašymą buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo pradžios nė karto negavo viso įsipareigoto jam mokėti darbo užmokesčio, neleidžia abejoti, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo minėtoje įmonėje.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau - teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kaip ir minėta, aplinkybių, kodėl nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis, nepateikė ir teismui pateiktame skunde.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teise?s aktu? normomis, pateiktos is?samios ir motyvuotos is?vados. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant UTPĮ nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos proporcingumo principas, valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei interesų pusiausvyra. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Šiuo atveju pareiškėjas nepaaiškina, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t.y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai. Be to, pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti proporcingumo, objektyvumo bei gero administravimo ir kiti principai, ar teisės aktų reikalavimai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. balandžio 30 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S112079, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr.760256442, galiojusį iki 2025 m. birželio 7 d.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 22,50 Eur, nepateikė duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas bei neprašo jų priteisti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra nepagrįstas, jo skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė