Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, spręsdamas ieškovo R. B. ieškinio atsakovei R. L., tretiesiems asmenims A. B., Kauno 18-ojo notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei dėl sandorio panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčijamos 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties 1.1. papunktyje yra pažymėta kad visi 1.1.2. pastatai su priklausiniu, tai yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovui R. B. ir trečiajam asmeniui A. B..

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-11496-375/2012). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi santuokos nutraukimo byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2012 m. spalio 9 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008 sukūrė precedentą dėl CK trečiosios knygos IV skyriaus ir CPK XXXV skyriaus teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo sąlygas ir tvarką, taikymo tais atvejais, kai yra ginčijamas sandoris, kuriuo yra perleistas turtas, esantis santuokinio turto dalybų objektu santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, prašydamas nutraukti santuoką, ieškinyje privalo nurodyti duomenis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti siūlomą klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų ir sutuoktinio išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių sprendimo būdą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimų nagrinėjimas skyriumi yra esminis proceso teisės normų pažeidimas.

Kaip minėta, ginčijama 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi buvo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui R. B. ir trečiajam asmeniui A. B. priklausę pastatai su priklausiniu. Jeigu šis sandoris būtų panaikintinas, šis turtas vėl taptų jų bendrąja jungtine nuosavybe, todėl šios bylos baigtis turi įtakos santuokos nutraukimo byloje sprendžiamiems sutuoktinių turtiniams klausimams.

Paaiškėjus, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama A. B. ir R. B. santuokos nutraukimo byla, ieškinys Kauno apygardos teismui yra neteismingas, todėl yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas ieškinį atsisakyti priimti, nurodant ieškovui, kad jis turi teisę reikalavimą dėl 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties panaikinimo pareikšti santuokos nutraukimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, matyti, kad ieškovas už paduotą ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, todėl ši suma ieškovui turi būti grąžinta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. L., tretiesiems asmenims A. B., Kauno 18-ojo notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei dėl sandorio panaikinimo atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 200 Lt (dviejų šimtų litų) žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas už paduotą ieškinį pagal 2012 m. liepos 2 d. nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (Swedbank AB 2012.07.02 Nemuno KAC). Šios nutarties dalies vykdymą pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šios nutarties patvirtintą kopiją nusiųsti ieškovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.