- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-43-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13118-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Bronius Varsackis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Š. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-180 netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. A. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta dalinio sudėjimo būdu subendrinta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. vasario 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. lapkričio 13 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 5 dienos.
3. Komisija 2020 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. LK-180, kuriuo nutarė A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika artima aukštai, nėra nustatytas mažėjimas, taip pat aukšta smurtinio elgesio rizika. Nuteistasis nevykdo visų socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. Š. skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-180 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Teismas konstatavo, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie jo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.
II. Skundo ir atsiliepimo esmė
5. Nuteistasis A. Š. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis negali vykdyti visų socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių dėl šalyje paskelbto karantino ir įvestų apribojimų. Taip pat jam vyr. specialistė žodžiu pasakė, kad jis yra baigęs pradinį išsilavinimą ir turi įgijęs specialybę, todėl jam nereikia jokių mokslų. Tai patvirtina nuteistojo rašytinis prašymas, užregistruotas pataisos namų administracijos žurnale bei kiti rašymai dėl programų vykdymo.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistojo nusikalstamos rizikos 93 balai (vidutinė rizika) buvo nustatyti 2020 m. liepos 9 d., o pakartotinio vertinimo 2020 m. lapkričio 10 d. niekas nedarė. Nuteistasis nurodo, kad jo elgesys yra vertinamas teigiamai, jis palaiko gerus socialinius ryšius su savo mama, kuri jam atleido ir tai patvirtina jos pateiktas prašymas. Nuteistasis jau atliko pusę jam paskirtos bausmės, o paleistas lygtinai būtų kontroliuojamas ir prižiūrimas. Taip pat nuteistasis laisvėje turės pastovų pajamų šaltinį ir per 6 mėnesius praeis resocializacijos programą (reabilituosis į visuomenę). Skunde prašoma nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ir paskirti jam kokius tik galima apribojimus, intensyvią priežiūrą.
6. Kauno apygardos teisme 2021 m. sausio 14 d. buvo gautas nuteistojo A. Š. prašymas su priedais papildyti jo skundą (reg. Nr. DOK-1113) dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties.
7. Kauno apygardos teisme 2021 m. sausio 21 d. buvo gautas nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Broniaus Varsackio 2021 m. sausio 20 d. prašymas tenkinti A. Š. skundą.
7.1. Nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-58-191 advokatas paskirtas teikti teisinę pagalbą A. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-658/2021, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Advokatas nuteistajam teisinę pagalbą teikė ir Komisijoje svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Gynėjo nuomone, Marijampolės pataisos namų pareigūnai elgėsi nesąžiningai, skambino jam, kad įtikintų nuteistąjį dalyvauti Komisijos posėdyje. Advokatas 2020 m. spalio 20 d. buvo nuvykęs į Marijampolės pataisos namus. 2020 m. spalio 22 d. raštu Marijampolės pataisos namų prašė jį informuoti apie A. Š. svarstymo Komisijoje datą, sudaryti sąlygas susipažinti su Komisijai teikiama medžiaga bei dalyvauti Komisijos posėdyje. Gynėjas gavo tik informaciją, kad gali dalyvauti Komisijoje, bet dėl užimtumo teismuose, dalyvauti negalėjo.
7.2. Nuteistasis jam yra nurodęs, kad Komisijai pateikta A. Š. asmens medžiaga neobjektyvi, nėra (duomenys neskelbtini) pažymos dėl adaptacijos programos, mamos prašymo, (duomenys neskelbtini) pažymos dėl įdarbinimo bei nėra teisingo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo pagal „OASys“ metodiką. Į Marijampolės pataisos namus A. Š. atvyko 2020 m. kovo 13 d., todėl jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką turėjo būti atliktas iki 2020 m. balandžio 13 d. (per mėnesį laiko), tačiau tai atlikta nebuvo. „OASys“ vertinimas A. Š. atliktas tik 2020 m. liepos 9 d.
Šalies argumentai
7.3. Prašyme teigiama, jog A. Š. informavus, kad Komisijos sprendimo negavo, gynėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namus Komisijos sprendimo pateikimo. Gynėjas nutarimą gavo 2020 m. lapkričio 17 d. Kadangi jis buvo nekokybiškas, nepilnas, prašė atsiųsti kokybišką nutarimą, tačiau jo nepavyko gauti. Dėl to skundą apylinkės teismui rašė pagal atsiųstą nutarimą, derino motyvus su A. Š. telefonu, 2020 m. lapkričio 20 d. vyko į Marijampolės pataisos namus susitikti su nuteistuoju.
7.4. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti objektyvus ir teisingas, nes teismui pateikta ta pati neteisingai įvertinta nuteistojo asmens byla. Be to, A. Š. pageidavo, kad advokatas padėtų apeliaciniame procese, todėl jis patarė kreiptis į VGTPT, bet formalumai užsitęsė. Gynėjo nuomone, nuteistasis atitinka visas sąlygas, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio nuostatas apeliantai gali tik atšaukti paduotus skundus ir po to, esant tam tikroms sąlygoms, pateikti naują apeliacinį skundą, tačiau neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų. Todėl, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, bei tai, kad nuteistojo skundo papildymas pateiktas pasibaigus terminui skundui paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 4 dalis), apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. Š. skundo papildymą (reg. Nr. DOK-1113), paduotą dėl tos pačios teismo nutarties, palieka nenagrinėtu.
9. Pasisakant dėl nuteistojo A. Š. gynėjo advokato B. Varsackio 2021 m. sausio 21 d. prašymo, pirmiausia pažymėtina, kad nors Komisijos nutarime nebuvo įvertinti (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 3 d. pažyma apie nuteistojo įdarbinimą, (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 30 d. pažyma dėl adaptacijos programos, nuteistojo mamos 2020 m. lapkričio 20 d. prašymas, tačiau visi šie dokumentai buvo įvertinti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje (5.3 punktas), nes apylinkės teismui buvo pateikta visa nuteistojo A. Š. asmens byla, o jo mamos prašymą 2020 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė pats advokatas. Taip pat aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad gynėjui el. paštu siųstas skenuotas Komisijos nutarimo variantas nėra prastos kokybės ir jį galima lengvai įskaityti, tačiau jame nesimato 2 ir 3 lapų paskutinių eilučių. Vis dėlto skundo nagrinėjimui pateiktoje bylos medžiagoje yra pilna Komisijos nutarimo kopija, iš kurios matyti visi Komisijos argumentai, kodėl nuteistajam nebuvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, kurie buvo pakartotinai įvertinti apylinkės teismo. Pažymėtina, kad pats gynėjas nurodo, jog 2020 m. lapkričio 20 d. buvo nuvykęs į Marijampolės pataisos namus, todėl turėjo galimybę pasiimti geros kokybės Komisijos nutarimo kopiją. Tuo tarpu laiku neatliktas nuteistojo vertinimas pagal „OASys“ metodiką nėra esminė kliūtis nesvarstyti klausimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, kadangi atitinkami balai nelemia lygtinio paleidimo (ne)taikymo bei yra vertinamas visas nuteistojo resocializacijos procesas. Be to, aukštesnio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pakartotinai įvertina visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.
10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta 2020 m. gruodžio 14 d., o skunde nuteistasis nurodė, kad likusią skundo dalį surašys jo gynėjas. Nors gynėjas prašyme teigia, kad jo paskyrimas užtruko dėl tam tikrų formalumų, tačiau iš jo paties pateiktų dokumentų matyti, jog su prašymu dėl gynėjo paskyrimo į VGTPT buvo kreiptasi tik 2021 m. sausio 8 d., kartu pateikiant 2021 m. sausio 5 d. pajamų ir turto deklaraciją už 2020 metus, o sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas per dvi dienas, t. y. 2021 m. sausio 11 d. (VGTPT Kauno skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-21-T-58-191). Taigi, pats nuteistasis delsė kreiptis dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, o advokatas turėjo galybę po jo paskyrimo ir anksčiau kreiptis į teismą dėl papildomų duomenų pateikimo.
11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. Š. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2020 m. liepos 9 d. atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. Š. nustatoma vidutinė – 93 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo skunde pagrįstai teigiama, kad joks pakartotinis jo nusikalstamos rizikos vertinimas 2020 m. lapkričio 10 d. nebuvo atliktas ir Socialinio tyrimo išvadoje balai nurodyti tokie, kokie buvo nustatyti 2020 m. liepos 9 d. Tai patvirtina ir 2021 m. sausio 7 d. apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gautas pataisos namų atsakymas apie nuteistajam atliktą vertinimą ir nustatytus balus. Iš esmės pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik septyni balai, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (53 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos nurodydamas šį balų skaičių, nes jis toks pats nurodomas ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gautame pataisos namų atsakyme. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti A. Š. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
14. Bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, lanko anoniminių alkoholikų (AA) grupę, pateikė prašymą įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos pataisos įstaigoje. Nors nuteistasis šiuo metu nesimoko, tačiau buvo pateikęs dėl to prašymą, todėl nepagrįstais laikytini apylinkės teismo ir Komisijos argumentai, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atsisakęs jam pataisos įstaigos administracijos siūlyto mokslo.
15. Teigiamai A. Š. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra du kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas į adaptacijos centrą į 6 mėnesių adaptacijos programą, laisvėje yra įgijęs kelias specialybes. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį bent iš dalies koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. Š. yra devintas, vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu A. Š. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo sąlygas ir padarė naujus nusikaltimus, todėl jo atžvilgiu visus kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Vien tik šis faktas, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą A. Š. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, nuteistajam 1 kartą už padarytą drausminį pažeidimą buvo skirta nuobauda. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos A. Š. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos laisvės atėmimo bausmės nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. Š. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Š. nusikalstamo elgesio istorija ir modelis yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Nagrinėjamu atveju, buvo įvertintas A. Š. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
17. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu A. Š. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo nuostata į darbą bei finansinis nestabilumas, kurie priskirtini nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nors lygtinio paleidimo metu nuteistasis butų įdarbintas, tačiau iki šiol jo darbinė patirtis yra labai nedidelė – apie 0,5 metų dirbo apsaugos įmonėje, kurį laiką vykdė individualią veiklą statybų sektoriuje, o iki laisvės atėmimo bausmės pradžios buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo gaunama valstybinė pašalpa ir finansinė parama iš motinos. Vis dėlto nuteistasis stokoja lėšų paskirstymo kompetencijų, nes gaunamas lėšas skiria žalingiems įpročiams – alkoholio, kurio įsigijimui pinigų gauna ir iš draugų, vartojimui. Taigi, nuteistasis nesugeba tinkamai paskirstyti savo pajamų, jas skiria netinkamam gyvenimo būdui.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis nurodo, kad laisvėje turės gyvenamąją vietą, tačiau jis ketina gyventi pas savo motiną, kurios atžvilgiu ne kartą vartojo smurtą ir už tai yra nuteistas paskutiniu nuosprendžiu. Nors byloje yra pateiktas nuteistojo motinos prašymas, kad ji atleido sūnui ir sutinka jį priimti, tačiau gyvenamoji vieta yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo nusikalstama veika ir gali vėl paskatinti jį nusikalsti.
19. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad A. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu; savikontrolės problemos; didelė smurtinio elgesio rizika; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savikritiškumo, empatijos stoka; savo elgesio pasekmių minimizavimas; mąstymo lankstumo stoka; nepakankama motyvacija savo elgesio keitimui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuolat užsiima veikla, skatinančia jo nusikalstamumą, – alkoholio vartojimu. Nors suvokia tokio gyvenimo būdo pasekmes, tačiau menkina savo nusikaltimą elgesį, perkeldamas jį aplinkai, pateikdamas save kaip auką. Nuteistasis teigia, jog ne kartą gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau gydymas buvo neefektyvus, būdamas laisvėje jis nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, pats negeba ir nesistengia spręsti jo vartojimo problemų. Nuteistasis save pateikia labiau iš gerosios pusės, jis stokoja impulsų kontrolės, apsvaigęs nuo alkoholio būna agresyvus ir praranda savitvardą, todėl kartoja tas pačias klaidas ir vėl nusikalsta. A. Š. stokoja savivokos, empatijos, lankstumo sprendimų priėmime, supranta, identifikuoja kai kurias problemines sritis, tačiau tik paviršutiniškai suvokia, kokias pasekmes tai gali sukelti, neieško ir nepritaiko sau prevencinių priemonių, taip pat jo gyvenimo tikslai yra abstraktūs, trūksta jų planavimo. Nuteistajam sunkiau sekasi pripažinti, kad buvimas visuomenės nariu reiškia tam tikrų taisyklių, normų, priimtų vertybių laikymąsi ir sunkiai sekasi suvaržyti savo elgesį. Be to, pagal smurtinio elgesio rizikos vertinimo metodiką HCR-20 nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra didelė.
20. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus A. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
21. Taigi, įvertinus A. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo mama. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. Š. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Tuo labiau, kaip jau minėta, nuteistasis ne kartą vartojo smurtą prieš savo motiną, grasino ją nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo motina gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
22. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių A. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.