- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2-12869-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21067-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Samantai Luganeckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2025 m. birželio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2604 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) 2025 m. birželio 20 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodo, kad jam su sutuoktine nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 20 d. inspekcija surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte aprašyta pažeidimų esmė, jog žemės sklypo visame 0,2433 ha plote „aptvertoje teritorijoje ganosi 2 arkliai, įrengta stoginė laikomiems gyvūnams, kuomet žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastato teritorijos. Laikomos krūvose sukrautos lentos, rąstai, paletės, tvoros segmentai ir kiti daiktai. Žemės sklype nėra gyvenamojo namo ar jo priklausinių ar kitokių pastatų. Patikrinime dalyvaujantis J. T. žodžiu paaiškino, kad įgijo žemės sklypą be statinių, kurio visą plotą užėmė pieva su pavieniais želdiniais, yra gavęs projektavimo sąlygas gyvenamojo namo projektavimui bei sudaręs sutartį su projekto rengėju, tačiau šių dokumentų patikrinimo metu nepateikė. Kadangi dar neturi statybos leidimo ir negali pradėti statybos darbų, žemės sklype laiko arklius“. Inspekcija Patikrinimo akte nurodė ir tai, jog žemės sklype nėra vienbučių ir dvibučių paskirties grupės pastatų ar įvairių socialinių grupių paskirties pastatų, todėl „faktiškai žemės sklype vykdoma gyvūnų auginimo ir laikymo veikla yra priskiriama žemės ūkio veiklai“. Kartu inspekcija Patikrinimo akte nurodė, kad pastaroji veikla yra galima tik žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Todėl inspekcija padarė išvadą, kad pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas „Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą“. 2025 m. birželio 25 d. inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas).
3. Ieškovas patikrinimo metu inspekcijai paaiškino, jog yra gavęs projektavimo sąlygas gyvenamojo namo projektavimui, o kitą dieną po patikrinimo nusiuntė 2025 m. sausio 14 d. Projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektavimo sutartis). Ieškovas nesutinka ir su kita inspekcijos išvada, jog jei žemės sklype aptvertoje teritorijoje laikomi 2 arkliai, tai žemės sklype faktiškai vykdoma gyvūnų auginimo ir laikymo veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktą yra priskiriama žemės ūkio veiklai.
4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Gyvūnų laikymo aprašas) nustatytos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai ir bendrieji gyvūnų laikymo reikalavimai. Tačiau nei Gyvūnų laikymo aprašas Trakų raj. sav., nei Gyvūnų laikymo aprašas nenustato draudimo laikyti arklius, kaip augintinius, ar įpareigojimo laikyti arklius tam tikros paskirties žemėje, pvz. žemė ūkio paskirties žemėje. Pažymėjo, kad ieškovo laikomi arkliai formaliai yra registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Inspekcijos Patikrinimo akte nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad minėti du arkliai yra ūkiniai gyvūnai laikomi ūkininkavimo tikslais. Ieškovas žemės ūkio veiklos nevykdo ir ūkininkavimo tikslo neturi, o arklius laiko estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Vien tai, kad žemės sklype laikomi arkliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra registruojami tik kaip ūkiniai gyvūnai, tačiau laikomi pagal teisės aktuose nustatytas jų laikymo sąlygas kaip gyvūnai augintiniai, neleidžia daryti išvados, kad yra pažeidžiama žemės savininko pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Dviejų arklių laikymas pats savaime negali būti vertinama kaip žemės ūkio veikla, kuri gali būti įgyvendinama žemės ūkio paskirties žemėje.
5. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas prašo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą. Pradinis ieškinys buvo pateiktas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, skundžiamame institucijos sprendime nebuvo tiksliai nuodytas teismas, kuriam turėtų būti teikiamas ieškinys. Dėl šios priežasties pradinis ieškinys buvo teikiamas pagal institucijos buveinės vietą. Be to, ieškovas, gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria nurodoma, jog ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, tą pačią dieną, siekdamas operatyvaus teisių gynimo, ieškinį pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Paaiškino, kad iš į bylą pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Dainiumi Kenstavičiumi atstovauti jo interesams nuo sutarties pasirašymo dienos. Šiuo atveju ieškovo interesams atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir kvalifikacijos standartai. Advokatui turėjo būti žinomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas vieno mėnesio nuo sprendimo gavimo dienos apskundimo terminas ir ieškinio teismingumas, todėl ieškovo įvardytos termino praleidimo aplinkybės nėra objektyviai pateisinamos ir tikrai nelaikytinos svarbiomis.
7. Ieškovas, įsigijęs žemės sklypą, nuo pat įsigijimo momento privalo žemės sklypą naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir negali jo naudoti kitai veiklai, kuri neapima nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Atkreiptinas dėmesys, kad inspekcija žemės sklype žemės naudojimo tvarkos pažeidimą nustatė ne už Apraše nurodytos veiklos nevykdymą, t. y. ne už tai, jog žemės sklype nepastatyti vienbučiai ar dvibučiai pastatai, o už tai, kad žemės sklype vykdoma aktyvi veikla, nesusijusi su Nekilnojamojo turto registre įregistruota nustatyta žemės sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu, t. y. kad aptvertoje teritorijoje ganosi arkliai, įrengta stoginė laikomiems gyvūnams, laikomos krūvose sukrautos lentos, rąstai, paletės, tvoros segmentai ir kiti daiktai. Tai, kad yra rengiami dokumentai dvibučių paskirties (vienbučių ir dvibučių paskirties grupės) pastato statybai, nereiškia, kad patikrinimo metu ir/ar šiuo metu ieškovas nevykdo žemės sklype žemės ūkio veiklos. Dokumentų rengimas tik įrodo faktą, kad ieškovas ketina statyti dvibučių paskirties gyvenamąjį namą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog patikrinimo metu ieškovas vykdė žemės ūkio veiklą. Ieškovas ieškinyje bando įrodinėti, kad arkliai nėra ūkiniai gyvūnai, tačiau pats patvirtina faktą, kad arkliai įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre, kas jau savaime reiškia, kad jie yra priskiriami ūkiniams gyvūnams. Ieškovui pabandžius pačiam registruoti arklius gyvūnų augintinių registre to padaryti nepavyko. Gyvūnų auginimo ir laikymo veikla šiuo atveju nusako Patikrinimo metu buvusią situaciją. Iš Patikrinimo akto ir prie jo pridėtų nuotraukų aiškiai matyti, kad žemės sklypą ieškovas šiuo metu naudoja / ruošia ne gyvenamajam namui statyti, o kitai veiklai – laiko jame du arklius, krūvose sukrautas lentas, rąstus, paletes, tvoros segmentus ir kitus daiktus, t. y. naudoja jį ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą. Duomenų patvirtinančių, kad gyvūnų auginimo ir laikymo veikla atitinka nustatytą žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, ieškovas nepateikė.
8. Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad gyvūnų veisimas, kaip žemės ūkio veikla, nėra tapatu gyvūnų auginimo ar laikymo veiklai. Ne žemės ūkio paskirties žemės sklypuose yra įsikūrę ir kiti žirgynai, o jeigu ten laikomi žirgai yra skirti rekreacijai (ne žemės ūkiui), negali būti laikoma, kad ten yra vykdoma žemės ūkio veikla. Tai patvirtina, kad praktikoje ne žemės ūkio paskirties sklypuose įvairūs asmenys užsiima žirgų jodinėjimo paslaugomis, kadangi tokiu atveju nevykdo jokios žemės ūkio veiklos ir tokie asmenų veiksmai yra tinkami bei teisėti. Ieškovas nelaiko dviejų arklių maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais. Ieškovas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negali įregistruoti dviejų žirgų Gyvūnų augintinių registre ir turi juos formaliai registruoti Ūkinių gyvūnų registre, todėl ieškovas negali būti laikomas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą.
Atsiliepimas
9. Triplike atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad nors Patikrinimo akte nebuvo įvardyta, kokiems gyvūnams (gyvūnams augintiniams ar ūkiniams gyvūnams) yra priskiriami Žemės sklype laikomi arkliai, tačiau akivaizdu, kad jie yra ūkiniai gyvūnai, nes yra įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre. Kadangi ieškovo laikomi arkliai yra registruoti Ūkinių gyvūnų registre, jie ūkiniais gyvūnais ir turi būti laikomi, nežiūrint į tai, kaip savo arklius vertina pats ieškovas. Be to, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. DĮ-266 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2.1 red.) patvirtinimo“, veikla „Arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimas patenka į sekciją „žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“, kad tik dar kartą įrodo, kad arklių auginimas yra žemės ūkio veikla.
Šalies argumentai
10. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės ūkio veikla sklype nebuvo vykdoma. Inspekcija neargumentavo, kodėl du žirgus priskiria žemės ūkio veiklai. Žirgai gali būti kelioms veikloms naudojami. Ieškovo žirgai skirti estetiniams poreikiams tenkinti. Ūkinio gyvūno pagalba gaunama kažkokia produkcija, o ieškovas žirgus laikė jodinėjimui. Gyvūnas augintinis atitinka ieškovo žirgų sąvoką. Jokios gamybos ieškovas nevykdo ir jokių produktų negauna. Inspekcija klaidingai priskiria prie žemės ūkio veiklos ieškovo veiklą. Nėra nustatyta, kad tokios paskirties žemės sklype negalima auginti žirgų. Inspekcija nenurodė, kokios paskirties žemės sklype galima auginti gyvūnus augintinius. Pateikė įrodymus, kad kiti asmenys ne žemės ūkio paskirties žemės sklypuose vykdo žirgyno veiklas. Kiti asmenys žirgus kaip gyvūnus augintinius augina ne žemės ūkio paskirties sklypuose. Nemato skirtumo tarp šuns ir žirgo kaip augintinio. Poįstatyminiais aktais nesukurta registruoti žirgų kaip augintinių. Įstatymai leidžia priskirti prie augintinių, bet sistemoje nėra galimybės registruoti. Ieškovui siūlė kreiptis į ministerijas, kad būtų nustatytas funkcionalumas. Inspekcija turėtų įvertinti aplinkybes, kodėl auginami žirgai. Jei inspekcija konstatuoja, kad vykdoma žemės ūkio veikla, tai turėjo įvertinti, kaip pasireiškė ta ūkinė veikla. Žirgynų veikla priskirta prie kitos pramoginės veiklos, o ne ūkinės. Kanopinių gyvūnų auginimas nėra jojamų žirgų veikla. Ekonominis klasifikatorius priskiria žirgus skirtingai.
11. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats gyvena šalia, jo dukra susidomėjusi žirgais. Juos prižiūri ir augina dukra. Anksčiau žirgus laikė žirgynuose. Pamatė, kad parduoda žemės sklypą šalia ir nusipirko tą sklypą. Kaimynai supyko, kad nebeleis jiems tame sklype auginti daržo. Veterinarijos tarnyba buvo atvykusi, davė rekomendacijų kaip pagerinti sąlygas žirgams. Patikrinimą darė ir aplinkos apsauga, surašė aktą, kad pažeidimų nėra. Kai inspekcija atvyko pateikė projektavimo sutartį ir kitus dokumentus. Terminų, kada pradėti namo statybas nėra įstatymuose nustatyta. Statybos leidimo dar neturi. Turi ūkininko pažymėjimą, bet tik ūkininko valdai formuoti. Ūkio veiklos nevykdo.
Atsiliepimas
12. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinimo metu inspekcijos atstovai nustatė, jog sklype laikomi arkliai. Inspekcija nustatė pažeidimą, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Inspekcija nesako, kad turi būti būtinai pastatas pastatytas tame sklype. Inspekcija nenustatinėjo, ar arklys ūkinis gyvūnas. Pagal teisės aktus arkliai registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Ekonominės veiklos klasifikatorius rodo, kad arklių auginimas priskiriamas žemės ūkio veiklai. Stoginė arkliams pastatyta, tai irgi neatitinka žemės sklypo paskirties. Negalėjo atsakyti, ar gali gyvūnus augintinius auginti tokios kaip ieškovo paskirties žemės sklype. Rąstai ir lentos turi būti pašalinti. Gyvūnų auginimo ir laikymo veiklą priskyrė žemės ūkio veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl senaties termino
13. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas prašo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą.
15. Liteko duomenimis, pradinį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas buvo pateikęs 2025 m. liepos 24 d. (įkėlęs į Liteko sistemą), ieškinys teisme užregistruotas 2025 m. liepos 25 d., taigi J. T. pradinį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė nepraleidęs nustatyto apskundimo termino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą ir ieškovui išaiškino teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. 2025 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Abu ieškovo ieškiniai iš esmės yra tapatūs (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pateiktas ieškinys papildytas prašymu atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad praleistas ABTĮ nustatytas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo išskirtinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020, 70 punktas ir jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika). Tačiau kartu teismų praktikoje pažymima, kad iš esmės sąžiningai veikęs asmuo neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021). Nuspręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismui, kuris turi šias aplinkybes įvertinti atsižvelgdamas į konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2024).
16. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas ieškinio pateikimo termino praleidimo priežastis, atsižvelgdamas į tai, jog terminą skundui paduoti ieškovas praleido nežymiai, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų, tą pačią dieną kreipėsi į teismą pagal Viliaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytą bylos teismingumą, sprendžia, kad ieškovas buvo pakankamai aktyvus ir operatyviai gynė savo teises, prašė atnaujinti terminą administracinio akto ginčijimui, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, siekiant užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, praleistą terminą ieškiniui paduoti teismas atnaujina.
17. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus pareigūnai 2025 m. birželio 19 d. 12:00-12:20 val. atliko J. T. su sutuoktine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį naudojimo patikrinimą vietoje. 2025 m. birželio 20 d. Inspekcija surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visame 0,2433 ha plote aptvertoje teritorijoje ganosi 2 arkliai, įrengta stoginė laikomiems gyvūnams, kuomet žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastato teritorijos. Laikomos krūvose sukrautos lentos, rastai, paletės, tvoros segmentai ir kiti daiktai. Žemės sklype nėra gyvenamojo namo ar jo priklausinių ar kitokių pastatų. Patikrinime dalyvaujantis J. T. žodžiu paaiškino, kad įgijo žemės sklypą be statinių, kurio visą plotą užėmė pieva su pavieniais želdiniais, yra gavęs projektavimo sąlygas gyvenamojo namo projektavimui bei sudaręs sutartį su projekto rengėju, tačiau šių dokumentų patikrinimo metu nepateikė. Kadangi dar neturi statybos leidimo ir negali pradėti statybos darbų, žemės sklype laiko arklius. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-199 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punkte nustatyta, kad kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypai skirti vienbučių ir dvibučių paskirties grupės pastatams ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatams, skirtiems socialinės globos ar socialinės priežiūros paslaugoms su apgyvendinimu ne daugiau kaip 10 paslaugos gavėjų, nurodytų prie konkrečios socialinės paslaugos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, teikti. Apraše nurodyta veikla žemės sklype nėra vykdoma. Faktiškai žemės sklype vykdoma gyvūnų auginimo ir laikymo veikla yra priskiriama žemės ūkio veiklai ir pagal Aprašo 5 punktą yra galima tik žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad žemės sklypo savininkai žemės sklypą naudoja ne pagal žemės valdos projekte – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, patvirtintame Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (parengtas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Projektas), nurodytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kita, ir naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Projekte nenumatyta žemės sklypo naudojimo kitai paskirčiai iki bus pastatyti vienbučiai ar dvibučiai pastatai naudojimo galimybė.
18. Atsakovė nurodė, kad faktiškai žemės sklype vykdoma gyvūnų auginimo ir laikymo veikla, kuri priskiriama žemės ūkio veiklai pagal Aprašo 5 punktą (žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, paslaugų žemės ūkiui teikimas, geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad žemės sklype žemės naudojimo tvarkos pažeidimą nustatė ne už Apraše nurodytos veiklos nevykdymą, t. y., ne už tai, kad žemės sklype nepastatyti vienbučiai ar dvibučiai pastatai, o už tai, kad žemės sklype vykdoma aktyvi veikla, nesusijusi su Nekilnojamojo turto registre įregistruota nustatyta žemės sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu, t. y. kad aptvertoje teritorijoje ganosi arkliai, įrengta stoginė laikomiems gyvūnams, laikomos krūvose sukrautos lentos, rąstai, paletės, tvoros segmentai ir kiti daiktai. Skundžiamame privalomajame nurodyme nėra paaiškinta, kaip buvo konstatuota žemės sklype vykdoma žemės ūkio veikla, apsiribota tik nustatymu, kad sklype ganosi du arkliai, jiems padaryta pastogė, yra kitų daiktų (lentų ir pan.). Inspekcija motyvuotai nepagrindė, kodėl žemės sklype esančių arklių buvimą priskyrė žemės ūkio veiklai ir atsižvelgiant į tai nustatė, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį.
19. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Žemės ūkio produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).
20. Skundžiamame privalomajame nurodyme inspekcija konstatavo, kad sklype vykdoma žemės ūkio veikla, nes jame auginami ir laikomi du arkliai. Pastebėtina, kad gyvūno laikymas tai taip pat ir gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas (Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakyme Nr. P2E-521 „Dėl gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pakeitimo“), todėl vien tai, kad sklype laikomi du arkliai, nėra pagrindas konstatuoti žemės ūkio veiklos vykdymo, nes laikymas yra ir gyvenimo sąlygų gyvūnui sudarymas. Pats arklių buvimo faktas sklype nesuponuoja išvados, kad iš arklių laikymo ir auginimo yra gaunamas kažkoks žemės ūkio produktas arba kad teikiamos paslaugos žemės ūkiui. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais (Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakyme Nr. P2E-521 „Dėl gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pakeitimo“). Aplinkybės, kad ieškovo žirgai būtų laikomi maistui ar kitai produkcijai gauti ar kitais ūkininkavimo tikslais į bylą nėra pateikta. Ieškovas teismo posėdžio metu, taip pat ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žirgus laiko jodinėjimui ir jokios su arkliais susijusios ūkinės veiklos nevykdo. Ūkininkų ūkio registro duomenimis (2025 m. rugsėjo 9 d. Ūkininkų ūkio registro objekto duomenų peržiūra), ieškovas nevykdo ekonominės veiklos rūšies „Arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimas“ (ekonominės veiklos kodas 01.43.00) ir jokios kitos su arkliais/žirgais susijusios ekonominės veiklos rūšies, nes nuo 2023 m. gegužės 22 d. ieškovas turi registruotą ekonominės veiklos rūšį: „Kitas daržovių ir melionų, šakniavaisių ir gumbavaisių auginimas“ (ekonominės veiklos kodas 01.13.90), kuri registruota kitu adresu. Taigi nors ieškovas ir yra ūkininkas, tačiau žemės ūkio veiklos, susijusios su arklių auginimu, nevykdo, registruotos žemės ūkio veiklos ginčo sklype nėra.
21. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. DĮ-266 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2.1 red.) patvirtinimo“ 01.43 punktą Arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimas, kuris patenka į sekciją „žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“, į šią klasę įeina: arklių, asilų, mulų ar arklėnų auginimas ir veisimas. Į šią klasę neįeina: lenktyninių ir jojamųjų žirgų žirgynų veikla. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš 2025 m. birželio 2 d. gauto skundo priedų matyti, kad ieškovas verčiasi jojimo paslaugomis ir tai skelbia internete (socialiniuose tiksluose). Minėto ekonominės veiklos klasifikatoriaus 77.21.20 punkte numatyta kategorija jojamųjų žirgų nuoma, kuri priklauso administracinei ir aptarnavimo veiklai. Taigi atsakovė pripažino, kad ieškovo veikla susijusi su jojimo paslaugų teikimu, kurios, kaip minėta aukščiau, prie žemės ūkio veiklos nėra priskiriamos.
22. Atsakovė taip pat savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo laikomi arkliai yra registruoti Ūkinių gyvūnų registre, todėl jie ūkiniais gyvūnais ir turi būti laikomi, nežiūrint į tai, kaip savo arklius vertina pats ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikė duomenis, jog kituose registruose įregistruoti žirgo nėra techninių galimybių: 2025 m. liepos 25 d. VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateikė atsakymą, kad šiuo metu nėra galimybės registruoti arklinių šeimos gyvūnus augintinių registre ir pasiūlė su pasiūlymais kreiptis į LR Žemės ūkio ministeriją ūkinių gyvūnu klausimais ir į LR Aplinkos ministeriją dėl augintinių klausimų, kadangi VĮ Žemės ūkio duomenų centras neformuoja gyvūnų ženklinimo politikos. Nagrinėjamu atveju net ir vertinant, kad arklys/žirgas yra ūkinis gyvūnas, vien šis faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad žemės sklype buvo vykdoma būtent žemės ūkio veikla. Inspekcija, surašydama skundžiamą privalomąjį nurodymą, nors ir neturėjo vertinti žemės ūkio veikos teisėtumo, tačiau turėjo aiškiai įvardyti, kokia konkreti žemės ūkio veikla buvo vykdoma, kaip ji pasireiškė, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, apsiribojant konstatavimu, kad žemės sklype ganosi du arkliai. Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklype esantys rąstai ir paletės, lentos taip pat turi būti pašalinti, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kuo šių daiktų buvimas sklype susijęs su žemės sklypo naudojimu ne pagal pagrindinę jo paskirtį ir su atsakovės nurodoma žemės sklype vykdoma žemės ūkio veikla.
23. Nagrinėjamu atveju išanalizavus bylos dokumentus bei atsižvelgiant į ginčui taikytinus aukščiau nurodytus teisės aktus, teismas vertina, kad inspekcija tinkamai neatliko pareigos išsamiai ištirti aplinkybes dėl žemės sklypo naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės bei prie jo pateiktos nuotraukos nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas sklype vykdo žemės ūkio veiklą, inspekcija nesiaiškino reikšmingų naudojimosi žemės sklypu aplinkybių. Skundžiamas Privalomojo nurodymo pagrindimas negali būti vertinamas kaip tinkamas viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti savo sprendimus įvykdymas. Vadovaudamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas ir skundžiamas Privalomasis nurodymas naikinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už teisines paslaugas dydžius.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 4 500 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas (ieškinio ir dubliko parengimas). Šių išlaidų suma nesiekia Rekomendacijose nurodytų priteistinų išlaidų už teisines paslaugas maksimalių dydžių. Bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma yra 4 614 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, nurodytos ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
26. Nagrinėjamoje byloje nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo ir priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 20 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 614,00 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.