- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-75-498/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Olegas Šibkovas, Arūno Paštuolio
- Nuteistasis
- A. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. N. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 11 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m. lapkričio 30 d., dieną).Komisija 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalie 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. N., konstatavęs, kad nuteistojo A. N. daroma pažanga, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. N. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde pažymima, kad apeliantas jau seniai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą ½ bausmės dalį, iki bausmės pabaigos, skundo surašymo dieną yra likę tik 1 metai 4 mėnesiais 9 dienos. Cituojamas Komisijos nutarimas ir pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad skundo autorius neturi galiojančių nuobaudų, mokosi, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, elgesį koreguoja pozityvia linkme, elgiasi taip, kaip privalo elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nutartyje prieštarauja savo paties teiginiams. Anot apelianto, teismas išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, grindė paskutinės nusikalstamos veikos pobūdžiu bei pavojingumu, ankstesniais teistumais, tačiau jis anksčiau neteistas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, o apelianto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą įvertino 2010 m. Kauno apylinkės teismas ir skyrė jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl tai neturi lemti lygtinio paleidimo. Tokios lygtinio paleidimo sąlygos nenumato ir BVK 157 straipsnis. Nesutinkant su teismo motyvu, kad skundo autorius elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, pažymima, kad toks motyvas prieštarauja logikai. Keliami klausimai, ar tai minusas, ar tai charakterizuoja apeliantą neigiamai ar teigiamai, ar tai prieštarauja BVK 157 straipsniui. Akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnį, teisėjas prisiekia vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas pripažino, jog apeliantas neturi galiojančių nuobaudų, bet pabrėžė, kad per visą bausmės laiką 10 kartų pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, o paskutinį kartą 2016 m. gruodžio 8 d. cituojama BVK 143 straipsnio 9 dalis ir teigiama, kad atsižvelgiant į nuobaudų galiojimo laiką, jų nereikia priminti ir dėl jų pastoviai priekaištauti. Priešingu atveju, darytina išvada, kad patys teismai pripažįsta, jog visos perauklėjimo (pataisos) priemonės yra neefektyvios. Vadovaujantis tokia logika, skundo autoriui ir po 1 metų 4 mėnesių dar nebus užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principas, nebus pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę, jis nenusikals ir laikysis įstatymų. Taip pat nesutinkant su teismo motyvu, jog socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, bet yra prieštaravimų tarp supratimo ir jų realizavimo, nurodoma, kad jei apeliantas neturi supratimo, kaip realizuoti šį supratimą, kaip spręsti problemas, tai tie, kurie rašė šią išvadą – psichologai, ir turi jį mokyti. Vadinasi jie neatlieka savo darbų, todėl bausmė ir nepasiekia savo tikslų. Kritikuojant teismo motyvą dėl kriminogeninių veiksnio – išsilavinimo, mokymosi, skunde keliamas klausimas, ar tai, kad apeliantas baigė 10 ir 11 klases, šiuo metu mokosi 12 klasėje, skatina nusikalsti. Dėl kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų, tvirtinama, kad jie neįrodyti. Iš anksto žinoma, kiek skundo autorius uždirbs, kaip tvarkys pajamas. Be to, keliamas klausimas, ką šiuo požiūriu padarė pataisos įstaiga, kad būtų galima kalbėti priešingai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nevertino Komisijos nustatytų aplinkybių, jog yra sutikimas dėl skundo autoriaus įdarbinimo, jis turi gyvenamąją vietą pas šeimą, finansinius įsipareigojimus dengia iš socialinių išmokų, vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su personalu ir kitais nuteistaisiais, turi konkrečius ateities tikslus, nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu. Tvirtinama, kad taikomos priemonės yra neefektyvios, nevaldo nusikalstamo elgesio rizikos, neatkuria teisingumo ir nemotyvuoja reabilituotis. Nėra rengiama lygtiniam paleidimui, jis nevykdomas, niekas neorientuota į individualią asmenybę, o psichologinės tarnybos ir socialinės reabilitacijos skyriai nepateikia efektyvių poveikio priemonių, kaip ir teismai, kurie tik reiškia priekaištus, bet nenurodo, ką konkrečiai reikia padaryti, kad įvykdytum reiškiamus priekaištus. Skundo autoriaus teigimu yra įstatyminis pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, yra atlikęs reikiamą ir didesnę bausmės dalį, yra likusi maža neatliktos bausmės dalis, jis yra motyvuotas dirbti ir atlyginti priteistą sumą, turi gyvenamąją vietą ir darbą, kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys yra gyvenimo sąlygos, teigiama darbinė reputacija ir motyvacija, artimi santykiai su šeima, tėvais, giminėmis, jų palaikymas, teigiamos nuostatos į priežiūrą, diskriminacinių nuostatų nebuvimas. Tvirtinama, kad apeliantas įsipareigoja elgtis teisėtai, nepažeidinėti įstatymų ir visuomenės moralės normų. Jis nori dirbti, doru elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisė. Anot skundo autoriaus, jis suprato savo kaltę, gailisi, jo nuomone, jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą, taikant apribojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje, BK IX skyriuje numatytas poveikio priemones.Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimąA. N. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (20 balų), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis A. N., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad A. N. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad A. N. nuo 2016 m. gruodžio 2 d. pakeitė savo elgesį – nepažeidinėjo bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 11), tačiau šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką 10 kartų, buvo baustas 8 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d., tačiau, A. N. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles 2015 m. sausio 7 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d., ir nors nuobaudos šiais atvejais jam nebuvo paskirtos, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Taigi, atsižvelgiant į A. N. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2016 m. gruodžio 2 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyta, kad vienas iš probacijos vykdymo principų yra probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra (4 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nebūtų proporcingas visuomenės saugumo interesui.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis mokosi, dalyvauja pataisos elgesio programose, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. N. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo A. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.