- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 1-365-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01742-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- G.
- Kaltinamasis
- J.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Vaivai Paulauskaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Astai Chraminai,
gynėjui advokatui M. Š., R. M.,
nukentėjusiajai G. B.,
kaltinamiesiems J. Š., Ž. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, 75 proc. nedarbingas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d.,
Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Kaltinamasis J. Š. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir Ž. Š. naudai įgijo svetimą G. B. (buvusi pavardė Gurgždienė) 6200 Lt turtą, o būtent:
susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su Ž. Š., turėdamas tikslą apgaule savo ir Ž. Š. naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03 dirbdamas UAB „Karolita“, įm. kodas 300001361, reg. Kaunas, Raudondvario plentas 115A, direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB „Karolita“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „Karolita“ įstatų, 2004-02-03 įregistruotų juridinių asmenų registre, X skyriaus „Bendrovės vadovas“ 50 punktą turėdamas teisę vienasmeniškai sudaryti sandorius bendrovės vardu, 2008-07-04 žodiniu susitarimu sudarydamas sandorį su G. B. (buvusi pavardė Gurgždienė) ir V. B., kuriuo UAB „Karolita“ įsipareigojo už 21653 litų atlikti židinio pastatymo ir marmuro apdailos darbus Kauno rajone, Kulautuvoje, Demokratų g. 1, tuo tikslu 2008-07-04 iš banko Hansabankas (dabar Swedbank) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 08-074021-GV G. B. (buvusi pavardė Gurgždienė) paėmusi 20000 litų kreditą, 2008-07-04 UAB „Karolita“ salono patalpose, esančiose Kaune, Raudondvario pl. 115A, sumokėjo UAB „Karolita“ vadybininkei Ž. Š. 10000 litų, 2009-03-18 UAB „Karolita“ patalpose V. B. sumokėjo UAB „Karolita“ direktoriui J. Š. 11653 litų, tačiau UAB „Karolita“ neatliko 3000 litų vertės židinio marmuro apdailos darbų bei G. B. negrąžino 3200 litų už UAB „Karolita“ grąžintą brokuotą šilumokaitį, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – G. B. 6200 litus ir padarė G. B. 6200 litų turtinę žalą, tai J. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d.,182 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis J. Š. kaltinamas tuo, kad jis pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą:
- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, nustatantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, UAB „Karolita” buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2008-07-04 UAB „Karolita“ pinigų priėmimo kvito Nr. 0000199 5000 litų sumai, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Karolita“ turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „Karolita“ buhalterinę apskaitą, tai yra J. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis J. Š. kaltinamas tuo, kad jis pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą:
- pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka” 1 dalį, nustatančią, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalį, nustatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė grynų pinigų kvitų serija KRL Nr.0000110- 0000112, 0000115-0000121, 0000123, 0000125, 0000129, 0000131, 0000134-0000138, 0000149, 0000159, 0000170-0000171, 0000173-0000177, 0000179, 000180, 0000181, 0000183, 0000186, 0000188-0000189, 0000190- 0000192, 0000194, 0000195, 0000198 ir 0000199 bei PVM sąskaitų faktūrų, išrašytiems grynų pinigų kvitams serija KRL Nr. 0000113, 0000114, 0000122, 0000124, 0000127, 0000128, 0000130, 0000132, 0000133, 0000139-000014, 0000147, 0000150-0000169, 0000172, 0000178, 0000185, 0000187, 0000193, 0000196, 0000197, 0000200, kuriuose nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus, už gaminius, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Karolita“ turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB „Karolita“ buhalterinę apskaitą, tai yra J. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Kaltinamoji Ž. Š. kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo ir J. Š. naudai įgijo svetimą G. B. (buvusi pavardė Gurgždienė) 6200,00 Lt turtą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03 dirbdama UAB „Karolita“, įm. kodas 300001361, reg. Kaunas, Raudondvario plentas 115A, vadybininkės pareigose, veikdama kartu su įmonės direktoriumi J. Š., turėdama tikslą apgaule savo ir J. Š. naudai įgyti svetimą turtą, 2008-07-04 žodiniu susitarimu J. Š. sudarius sandorį su G. B. (buvusi Gurgždienė), kuriuo UAB „Karolita“ įsipareigojo už 21653 litų atlikti židinio pastatymo ir marmuro apdailos darbus, adresu Kauno rajonas, Kulautuva, Demokratų g. 1, po ko 2008-07-04 iš G. B. UAB „Karolita“ patalpose, esančiose Kaunas, Raudondvario plentas 115A, ji paėmė 10000 litų, užpildydama 2008-07-04 UAB „Karolita“ pinigų priėmimo kvitą Nr. 0000199 5000 litų sumai, tai yra įrašė žinomai neteisingus duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - UAB „Karolita“ pinigų priėmimo kvitą Nr.0000199, tai yra kaltinamna padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.;
taip pat Ž. Š. kaltinama tuo, kad ji, tęsdama šį nusikalstamą sumanymą, 2009-03-18 G. B. UAB „Karolita“ patalpose, esančiose Kaunas, Raudondvario plentas 115A, sumokėjus UAB „Karolita“ direktoriui J. Š. 11653 litų, tačiau pinigų priėmimo kvito neišrašius ir UAB „Karolita“ neatlikus 3000 litų vertės židinio marmuro apdailos darbų bei G. B. negrąžinus 3200 litų už UAB „Karolita“ grąžintą brokuotą šilumokaitį, tokiu būdu apgaule savo ir J. Š. naudai įgijo svetimą turtą – G. B. 6200 litus ir padarė G. B. 6200 litų turtinę žalą, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d.,182 str. 1 d.
Kaltinamasis J. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. kaime reikėjo padaryti geodezinius matavimus. Šakių architektas davė Butkaus telefoną. Butkus apžiūrėjo sklypus kaime, Kaune, sakė, kad didelė darbų apimtis, kad reikia daryti du projektus. Jis turėjo atlikti dviejų sklypų geodezinius matavimus. Sužinojęs, kad J. Š. užsiima židinių statyba, Butkus panoro įsigyti židinį. J. Š. pasakė, kad, jei tenkina suma, jie kaip du fiziniai asmenys įsipareigojo atlikti kiekvienas savo darbus. Su Butkuviene jokių santykių neturėjo. Vėliau pastačius židinį, Butkus sudegino šilumokaitį. J. Š. jį atremontavo. Jam nešildė šilumokaitis. Atvyko santechnikas. Jis pasakė, kad Butkaus tėvų namuose reikalingas buvo daug galingesnis pečius. Butkus pasakė, kad grąžintų jam pinigus už šilumokaitį. J. Š. pasakė žmonai, kad pervestų 600 Lt. Butkus paklausė, kada gaus kitus pinigus. Pasakė, kad, kol nebus pabaigti geodeziniai darbai, tai negaus už šilumokaitį pinigų. Butkus pasakė, kad jau nedirba toje firmoje. Po kiek laiko atvyko tyrėjas. Paaiškino, kad jų susitarimas su Butkum yra dviejų fizinių asmenų, o ne juridinių asmenų susitarimas. Tokių pinigus niekas neduoda be dokumentų. Sutartis tarp „Karolitos“ ir Butkienės nėra. Orderis yra tuščias, kadangi jis buvo pradėtas rašyti ne Butkienei, o žmogui, kuris norėjo įsigyti židinio kapsulę, bet neturėjo grynų pinigų. Kai pildė orderį, paaiškėjo, kad tas žmogus grynų pinigų neturi ir orderio rašymas buvo nutrauktas. Tas žmogus nuvyko į banką paimti pinigų. Mano, kad gal Butkienė kaip nors pasisavino tą orderį, kai buvo firmoje. Orderis - tuščias. Prie orderio turi būti sąskaita- faktūra. Jis su Butkiene jokių derybų neturėjo. Viskas buvo deramasi su Butkum. Jis labai prašė, kad neafišuotų susitarimo dėl geodezinių darbų. Norėjo neviešinti tų dalykų. Šiuo metu duodami parodymai yra teisingi. Nuvyko pas Butkų. Pasakė, kad ten kur yra kaminas, galima pastatyti židinį. Jų bendrovė užsiima židiniais. Su Butkum bendravo kaip fizinis asmuo. Butkui elektroniniu paštu išsiuntė iš bendrovės židinio apdailos sąmatą. Sąmata - tipinė. Į sąmatą neįtraukta kapsulė ir apdailos medžiagų kainos. Pagal kliento norą įrašoma kapsulė. Kapsulę į sąmatą įrašė žmona. Ji paskaičiavo sąmatą. Žmona dirbo „Karolitoj“. Butkui tiko tas variantas. Pats važiavo į Lenkiją ir nupirko kapsulę, ją atvežė. Buvusio darbuotojo paprašė, kad jis po darbo Butkui nuvežtų kapsulę. Ją su Bitinu pastatė prie kamino ir pajungė į kaminą, kad Butkus galėtų įsitikinti, kad kapsulė - galinga. Sakė, kad kaminas - senas, jį reikia patikrinti. Paklausė Butkus, ar nepažįsta tokio specialisto. Paprašė Varno, kad pažiūrėtų tą kaminą. Tada buvo panelė, Butkaus draugė. Paklausė, ar būtų galima pajungti centralinį šildymą nuo židinio. Ernestas tai padarė. Ernestas pradėjo daryti apdailą. Paskambino Butkus ir pasakė, kad „juos užliejo“. Nulėkė pažiūrėti. Visos tarpinės buvo sudegintos, nes užkūrė sausą kapsulę. Atvykęs pažįstamas santechnikas pasakė, kad pečiaus galingumas per mažas radiatorių kiekiui. Vytautas paprašė, kad tas santechnikas sutvarkytų šildymo sistemą. Santechnikas atsisakė tai daryti. Vytautas liepė pasiimti tą šilumokaitį. Jį turėjo realizuoti. Buvo nutraukta byla ir pasiūlyta kreiptis civiline tvarka. Buvo tyla, kol ši panelė neištekėjo už Butkaus. Atseit, po tiek laiko, jiems atnešė Butkienė 11000 Lt. Iš viso pinigų nebuvo mokama. Viskas buvo tik su Butkum tariamasi - vienas asmuo padaro savo darbą, kitas - savo. Ir viskas. Ernestas sumontavo šilumokaitį. Reikia žinoti, kur ką kuo sutepti, montuojant šilumokaitį. Tai yra įmonės paslaptis, kai reikia tai padaryti. Reikia specialisto ar informacijos, norint sumontuoti šilumokaitį. Pats žmogus iki galo tokio darbo nepadarys. Nebuvo atlikti židinio apdailos darbai. Jie neturi tokių staklių, kad atlikti marmuro apdailą. Buvo kaimynas, kuris supjovė marmurą. Jam žadėjo sumokėti pinigus iš savo asmeninių lėšų, nes tai nebuvo susiję su įmone. Buvo sutarta Bitinui sumokėti pinigus, bet nesumokėjo. Bitinas imdavo jo automobilį (autobusiuką) savo reikalams (statėsi namą). Tarėsi, kad mažesne kaina atlygins už židinio pastatymą. D. S. neseniai buvo priimtas į darbą bandomajam laikotarpiui. Jis buvo „juodadarbis“. Smailys turėjo problemų su alkoholiu. Jis yra išnešęs įmonės elektros įrangą. Tėvai sakė, kad jis išvykęs į užsienį. Nesikreipė į policiją dėl to, kad, kaip juristas paaiškino, neturi įrankių perdavimo akto.
Sąmatoje darbai nenurodomi. Ten tik nurodoma kapsulė, jos kaina, modelis. Paklausė, kokia kvadratūra. Po to pasiūlė kapsulę „Panorama“. Buvo paskaičiuota Butkaus prašymu, kiek tai kainuos. Po to jam išsiuntė sąmatą. Butkus po to pasakė, kad sutinka. Tik sakė, kad reikia rasti žmones, kurie važiuos į tą kaimą. Atsirado tie žmonės. Jie tik nepadarė savo darbo iki galo, pasakė, kad jis nedirba toje firmoje ir reikės mokėti apie 5000 Lt. Po to viskas ir prasidėjo. Smailys tik padėjo Ernestui. Smailys mokėsi dirbti ir dirbo pagalbinius darbus. Jo transportu buvo nuvežta ir kapsulė, ir šilumokaitis. Ernestas tuo transportu irgi naudojosi. „Jotulės“ dukterinė įmonė yra Lenkijoje. Tai, ko nėra kapsulėje, gaminama Lenkijoje. Aksesuarai gaminami Norvegijoje. Norvegai duoda garantiją. Sąmatoje nurodomos mažmeninės kainos. Buvo su Butkum sutarę viską atlikti kuo mažesnėmis kainomis. Su žmona vyko į Lenkiją. Ji produktų pirko.
Kaltinamoji Ž. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad vyras tvarko dokumentus, žemės reikalus. Ji šiuose reikaluose nedalyvavo. Žino, kad vyko geodeziniai matavimai. Prisimena, kad Butkus buvo jų sodyboje. Kartą ar du matė Butkų ir vyrą kalbančius. Jokių pinigų iš nukentėjusios negavo. Sąmatą tik persiuntė, jos nepasirašė. Rado sąskaitoje 600 Lt ir juos pervedė. Nespėjo dar su viskuo susipažinti, nes grįžo neseniai iš ligoninės. 2008 m. dirbo vadybininke UAB „Karolita“. Kai ateidavo žmonės, surašydavo dokumentą ir jį perduodavo buhalterei. Buvo vykdoma mažmeninė prekyba. Sutikdavo žmogų, jam paaiškindavo, parodydavo prekes, jei reikėdavo, pakviesdavo vyrą. Buvo į kasą mušama, kai vykdavo pirkimas. Jei objekte pinigus paduodavo, tai išrašydavo orderį, o po to buhalterei paduodavo pinigus. Sąmatas rašydavo. Vyras pasakė, kokią sąmatą reikia Vytautui nusiųsti. Ta sąmata buvo sudaryta kitam žmogui, tik viršuje parašė, kad „Ponui Vytautui“. Buvo surašyta, kiek maždaug gali kainuoti tie darbai. 2009-03-18 šie žmonės atėjo į jų įmonės patalpas. Patalpos nuo kovo 1 d. jau buvo išnuomotos latvių bendrovei. Patalpos buvo uždarytos. Jie tų pinigų nematė, jų neėmė. Kvito Butkienei nerašė. Byloje esantis kvitas parašytas žmogui, kuris turi atnešti avansą. Tas kvitas buvo paliktas šone ant stalo. Mato, kad liepos 4 d. buvo išrašytas kvitas. Nukentėjusius matė kelis kartus. Butkienę matė, kai ji buvo atėjusi su Butkum. Kalbėjosi apie šunį, katę. Butkienė sakė, kad ji dainuoja. Negali pasakyti, ar buvo nukentėjusių name. Daug kur su vyru yra važiavusi. Tuo metu įmonėje dirbo 5-6 žmonės. Gyvena name, kuriame yra komercinės patalpos pirmame aukšte. Jei nebūdavo, buhalterė parodydavo prekes lankytojams. Dirbdavo 8-17 val. „Jungčiai“ priduodavo uždarytas patalpas. Prie kiekvienos prekės buvo lentelė, kurioje buvo nurodyti prekės duomenys. Buhalterė tik ateidavo, surinkdavo dokumentus. Kvitukai atspausdinami kompiuteriu. Kvituką gali atspausdinti arba rašyti ranka. Formą atspausdini kompiuteriu, po to rašai ranka ir numeruoji kvitus. Žmogus parašo kvite, kad pinigus gavo. Pradėtame rašyti dokumente trūko jos ir kliento parašų.
Nukentėjusioji G. B. parodė, kad du metus gyveno kaip sugyventiniai. Dirbo Marijampolėje mokytoja. Važinėdavo iš Marijampolės į Kulautuvą. Vytas padėjo visus faktus surašyti. Nuo rugsėjo 1 d. dirbo. Sugalvojo tvarkyti vyro tėviškę. Norėjo bandyti kapsule apšildyti namą. Norėjo įsigyti židinį. Vyras turėjo vizitinę kortelę. Nuvyko į UAB „Karolita“. Apžiūrėjo židinius, išsirinko. Pati išsirinko dizainą. Buvo mintis imti kreditą. Jau su banku buvo susitarę. Liepos 4 d. paėmė 20000 kreditą. Bendravo kartu su vyru ir kaltinamaisiais. Daugiau žmonių ten nebuvo. Paskaičiavo Ž. Š., kad viskas kainuos apie 20000. Pirmą kartą kai atvyko, vyko paskaičiavimas. Ten buvo ne vieną kartą. Sakė, kad pirks. Dar buvo klausimas dėl šilumokaičio - J. Š. patarė jį pirkti. Pasakojo, kad galima šilumokaičio pagalba šildyti radiatorius. J. Š. atvyko apžiūrėti namą. Į ofisą buvo atvežę namo inventorizacinę knygą. Padarė santechniką taip, kaip liepė sutvarkyti J. Š.. Sutvarkė santechniką (net jos mama pirko radiatorius). Viską sutvarkė taip, kaip jis nurodė. Liepos 14 d. prasidėjo darbai. Vyko ir santechnikos darbai tuo metu. Santechniką tvarkė Kostas. Jį rekomendavo UAB „Karolita“. Nesigilino labai į visus tuos darbus. Važinėjo daug žmonių. Ernestas dirbo. Kiek matė, dirbant jis nebūdavo išgėręs. Pinigai buvo sumokėti ofise. Liepos 4 d. paėmė paskolą ir sumokėjo dalį pinigų. Žiedūna klausė ar reikia kvito ar daikto. Sumokėjo 10000 Lt. Su Vytautu buvo kalba, kad jiems geriau įforminti mažesnę sumą. Jau kapsulė buvo atvežta. Ją šokiravo, kad ne tą kvitą galėjo paimti nuo stalo. Buvo pasakyta, kad židinio statybai reikia tiek pinigų. Bendravo kaip su bendrove, ne kaip su fiziniais asmenimis. Vyras turėjo vizitinę kortelę, buvo pasitikėjimas tais žmonėmis, todėl nesurašė sutarties. Jau daiktas buvo. Daug kas buvo nepagalvota. Daug klaidų padarė. Žiedūna pasakė, kad bendrovei būtų geriau, jei kvite būtų mažesnė suma nurodyta. Davė kvitą. Nepažiūrėjo, kodėl nėra parašo kvite. Buvo su vyru dviese. Pasitikėjo vyrišku protu. Buvo pripažinę kaltę dėl darbų nekokybiškumo ir kad židinys buvo neefektyvus. Sakė Jonas, kad neužkelia temperatūros. Be reikalo pirko šilumokaitį. Po to židinys buvo išpjaustytas. Pats J. Š. išėmė šilumokaitį. Jis tai padarė su dar vienu žmogum. Buvo pasakyta, kad ofise surašys grąžinimo raštą ir siųs šilumokaitį atgal į Norvegiją. Atvyko į ofisą. Ofise Žiedūna surašė grąžinimo raštą. Pasakė, kad grąžins šilumokaitį į Norvegiją kaip brokuotą ir kad vėliau bus sumokėti pinigai. Sakė, kad tai įvyks per artimiausią mėnesį. Po to pradėjo slapstytis - nekelti ragelio. Sužinojo, kad firmos veikla jau buvo uždrausta, kai rašė grąžinimo raštą. Buvo atlikta dar daugiau darbų. Prieš šilumokaičio grąžinimą buvo sumokėti pinigai. Apdaila nebuvo padaryta. Važiavo su vyru. Jono ofise nebuvo. Ofise buvo marmuro pavyzdžiai. Vežė grindų plytelę. Žiedūna padėjo parinkti marmurą. Vėliau sakė, kad marmurą jau atveža. K. Ž. išėjo iš salės, Jonas sakė, kad nesuprato kodėl ji tą marmurą parinko. Tarp jų kilo konfliktas. Kovo 18 d. dar pinigus sumokėjo. Butkus su Vytautu konfliktavo. Jonas sakė, kad nėra kvito. Sakė ar reikia daikto, ar kvito. Buvo kartu su vyru, kai vyras sumokėjo 11000 Lt. Labai daug važinėjo, buvo daug diskusijų. Ji su Žiedūna bendraudavo, o vyrai - tarpusavyje. Vyras pradėjo rašyti elektroninius laiškus. Jis pagrasino paviešinti nelegalius darbus. Žiedūna telefonu pasakė, kad yra tik 610 Lt. Juos pervedė. Kitus pinigus pažadėjo grąžinti artimiausiu metu. Reiškis 6200 Lt civilinį ieškinį (už šilumokaitį - 3200 Lt ir marmuro apdaila). Ji labai sunkiai išmokėjo paskolą. Žiemą atvažiuodavo su vaikais, name –pilna dūmų, langai atidaryti. Važiuodavo atgal. Vyras nedirbo. Pati mokėjo paskolą. Palaiko civilinį ieškinį. Liepos 4 d. gavo paskolą. Liepos pradžioje pradėjo su kaltinamaisiais bendrauti. Liepos 4 d. sumokėjo 10000 Lt. 11000 Lt sumokėjo 2009 m. kovo 18 d. Reikia vyro klausti, kodėl po tokios sunkios žiemos dar mokėjo pinigus. Šilumokaitis visą žiemą buvo name. Šilumokaitį išėmė žiemos pabaigoje. Tas židinys buvo labai daug pjaustytas, draskytas. Vasarą pastatė židinį. Pradėjo darbus liepos 14 d. Kai pastatė židinį, įdėjo šilumokaitį. Viskas vyko vasarą. Rudenį šilumokaitis buvo. Name santechnika buvo tvarkoma vasarą.
Pasirašė, kai grąžino šilumokaitį. Darbai vyko visą laiką. Ypatingai daug kalbėjosi Vytautas ir Jonas. Kovo 18 d. susisiekė telefonais ir susitarė susitikti penktadienį 16.30 val. „Karolitos“ ofise. Ten pasirašė grąžinimo dokumentą. Matė tą dokumentą. Nepasakys, kokia valiuta buvo nurodyta jame židinio kaina. Pati yra labai neūkiškas žmogus. Mokykloje darbo diena - iki 13 val. Matė, kad yra vien tik problemos. Kai atvykdavo po darbo savaitės, vykdavo į ofisą. Marmuro apdailą padarė pernai Ernestas. Vyras su juo atsiskaitė kaip su fiziniu asmeniu. Reikia vyro klausti, kas atvežė marmurą. Tai Ernestas ir atvežė. Jie išsirinko tą marmurą kažkokioje firmoje. Vyras žino, kokioje gatvėje ta firma (ne Raudondvario plente). Pati yra ne kaunietė. Vyras minėjo, kad Ernestui sumokėjo 3000-4000 Lt už apdailą. Ji Ernesto neklausė, kur jis dirba. Vytautas tvarkė apdailą, čia jau vyro pinigai. Nežino apie kokią apdailą kalba. Buvo padaryta viena židinio apdaila. Šilumokaitis kainavo 3800 Lt. „Karolita“ marmuro apdailos nesudėjo. Buvo negrąžinti pinigai už šilumokaitį. Židinio apdailai patys pasisamdė žmogų. Nežino, ar Ernestas dar kur nors dirbo, kai darė jiems apdailą. Špižiniai radiatoriai buvo išpjauti ir išmesti. Jie buvo nuo senovės tame name. Jie buvo pajungti prie anglinio pečiaus. Vonioje buvo elektrinis boileris. Katilinė - ūkiniam pastate. Santechnikas pasakė, kad tie vamzdžiai jau atgyvenę, kad reikia juos keisti. Nepasakys, kiek liepė pasistatyti radiatorių. Vyro reikia klausti. Dabar jie tvarkė tą kapsulę. Važiavo meistrai, tvarkė. Ernestas tvarkė apdailą. Šilumokaitis buvo išimtas žiemos pabaigoje – kovo pradžioje. Marmuras yra dalinė židinio apdaila. Židinio apdaila buvo išpjaustyta- kur bakas. Laukė pinigų už šilumokaitį. Vytautas daug kartų skambino. Nepavyko susisiekti. Vytautas kreipėsi į bankroto administratorių. Vyras pasakė, kad jam liepė kreiptis į A. M., neva, direktorių, nes UAB „Norega“ perėmė „Karolitos“ įsipareigojimus. Kai padavė 11000 Lt, kai kovo 18 d. rašė grąžinimo raštą, nežinojo, kad įmonei - bankrotas.
Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiųjų - ne. Kaltinamieji - draugai. 2007 m. dirbo firmoje UAB „Trismet“, prekiaujančioje kompiuteriais. Įmonėje „Kadastro darbai“ niekada nedirbo. Remonto darbų niekada nedirbo. Jo darbo pobūdis- kompiuterinė technika. Su kaltinamaisiais susipažino prieš 6-7 metus. Pas jį jie pirko kompiuterį. Bendravo dėl kompiuterio. Iki židinio pirkimo buvo susitikę 10-12 kartų. Sužinojo, kad jie prekiauja židiniais. 2004 m. jis Salų g. 2-8 įsigijo butą. Reikėjo židinio kapsulę keisti ir perdaryti ortakį. Nuvyko pas Šiaučiūną pasitarti ir įsigyti kapsulės, kadangi žinojo, kad jie atstovauja „Jotul“ firmą. Nuvyko ir į „Senukus“, kitur pasidomėjo dėl kapsulių kainų. Patiko kapsulė. Žiedūna paprašė palikti 5000 Lt avanso. Nuvyko į bankomatą paimti pinigų, nes grynų neturėjo. Tai buvo 2007 m. Nuvyko prie bankomato. Paskambino pažįstamam. Pažįstamas pasiūlė 1500 Lt pigiau pirkti kapsulę. Tuomet jis grįžo pas Šiaučiūnus ir paklausė, ar 1500 Lt pigiau jie gali parduoti kapsulę. Šie paskaičiavo ir pasakė, kad nesutiko, sakė, kad jau buvo pradėję kasos pajamų orderį. Dokumentai buvo ant stalo.
Liudytojas V. B. parodė, kad architektas A. G. buvo užsakęs atlikti topografinius darbus Šiaučiūnui. Juos atliko. Tuo metu buvo UAB „Kadastro darbai“ direktorius. Architektui reikėjo Šiaučiūnų sklypo topografinės nuotraukos. Atliko darbus pagal Šiaučiūno užsakymą kaip UAB „Kadastro darbai“ darbuotojas. Jau po metų Šiaučiūnas prisiminė, kad reikia atlikti geodezinius matavimus. Oficialiai buvo kreiptasi į firmą dėl matavimų atlikimo. Buvo išrašyti kasos pajamų orderiai. Matavimus atliko Z. N. ir A. J.. Buvo atsiskaityta už matavimus. Buvo paliktos kaltinamųjų firmos vizitinės kortelės. Persikėlė gyventi į Kulautuvą. Nusprendė židinį statyti. Pasiskambino. Liepos 4 d. atvyko pas Šiaučiūnus į namus. Atsivežė namo inventorizacinę bylą. Preliminariai paskaičiavo, kad reikės 20000 Lt. Nuvyko į banką. Pasakė, kad židinio statybai reikės paskolos. Bankas davė paskolą. Pusę sumos sumokėjo Šiaučiūnams. Tą pačią dieną grįžo pas Šiaučiūnus, sumokėjo pusę sumos. Jie jau buvo paskaičiavę sąmatą. Židinys buvo pas juos parduotuvėje, jo nereikėjo užsakinėti. Žmona išsirinko kapsulę. Kitą dieną kapsulę Ernestas (UAB „Karolina“ darbuotojas) atvežė. 10000 Lt. sumokėjo Ž. Š.. Ji rašė kvitą. Vieną šaknelę jiems perdavė, o kitą sau pasiliko. Šaknelėje buvo apiforminta 5000 Lt suma. Paaiškino, kad prekę jau turim, o jiems geriau dėl mokesčių mažesnę sumą rašyti. Kapsulės kaina - apie 8000 Lt. Pirmą kartą sužinojo, kad statomas ir šilumokaitis. Jo statyti neplanavo, Šiaučiūnas pasiūlė. Paskaičiavo sąmatą. Sutarė, kad darbus pradės nuo liepos 14 d. Į sąmatą įėjo šilumokaičio pastatymas. Ernestas atvežė kapsulę. Po savaitės atvežė šilumokaitį (jį reikėjo užsakinėti). Prie kapsulės buvo turbina, jungtys, žaliuzės. 2008 m. liepos 14 d. apie 11 val. Ernestas su draugu Dariumi (UAB „Karolita“ darbuotoju) pradėjo darbus. Prieš tai buvo atvykę „kaministai“, įstatė kamino indėką. Buvo sumokėti už šį darbą pinigai Gediminui. Galvojo, kad jis - UAB „Karolita“ darbuotojas. Jis prisistatė, kad nuo Šiaučiūno. Darbai vyko 2 savaites. Nereguliariai dirbo (ne kasdien). Darbo laikas buvo įvairus. Ernestas ir kitas darbuotojas dieną atvykdavo. Pastatė kamino indėką. Nuo indėko paliko vamzdį, pastatė kapsulę. Pradėjo daryti apdailą. Apdailos nepabaigė daryti- liko marmuras neuždėtas, tik gipsą uždėjo. Žiedūna skambindavo ir sakydavo, kad kitą dieną bus marmuras. Marmurą pagal plytelę buvo išsirinkę. Ortakiai turėjo išeiti į kitą patalpą. Vieną ortakio skylę pats vėliau išpjovė. Šiaučiūnas sakė, kad Ernestas išvyko į užsienį, o jo kolega benzinu apsidegino koją. Vis aiškino, kad kai tik Ernestas grįš iš užsienio, darbai tęsis. Ernestas su Darium atliko bandomuosius kūrenimus. Lapkričio mėnesį pradėjo kūrenti. Paaiškėjo, kad šilumokaitis yra neefektyvus. 22 d. atvyko Kostas su kolega ir Šiaučiūno nurodymu padarė išvedimus. Po to buvo atlikti bandomieji kūrenimai. Tada nebuvo ten vandens. Tik sekančią dieną kvietė santechnikus, kad užbaigtų santechnikos darbus. Kai pradėjo kūrenti, pamatė, kad pro siūles skverbiasi vanduo. Dūmas patekdavo į turbiną, kuri jį po visas patalpas išnešiojo. Kitą dieną atvyko Gediminas su dviem vyrais ir dar atvyko Kostas su kolega. Jie nusprendė ardyti židinį. Šiaučiūnas bandė prapjauti šonus. Nusprendė iš kapsulės priekį išpjauti. Išpjovė. Atvyko Kostas su kolega. Šilumokaitis vis tiek nefunkcionavo efektyviai, nes jo sienelės buvo labai storos. Šiaučiūnas buvo pasiūlęs, kokius radiatorius reikia statyti. Radiatoriai liepos mėnesį buvo pastatyti. Po to Šiaučiūnas nusprendė vietoj šilumokaičio statyti „ežį“. Ernestas kovo 23 d. pradėjo jį statyti, baigė kovo 25 d. Šilumokaitis buvo įmontuotas iki to laiko, nes laukė, kol atvyks Ernestas. Žiemą šildėsi elektriniais prietaisais. Ernestas dirbo visą dieną. Kitą dieną pakeitė dureles, ežį įdėjo. Pasakė, kad šilumokaičio neišsivežtų. Kitą dieną Šiaučiūnas išsivežė šilumokaitį. Buvo pakeistas šilumokaitis į „ežį“. Po to reikėjo vėl apdailą daryti. Kovo 25 d. viskas buvo padaryta, liko tik marmuro apdaila. Buvo pastatytas ne šilumokaitis, o „ežys“. Kaina tarp jo iš šilumokaičio - virš 3000 Lt. Buvo atlikta daug daugiau darbų ir prekių, nei kad už 10000Lt. 2009-03-20 susitiko, aptarė, kokie pinigai bus padaryti ir už šilumokaitį grąžinti pinigai. Kovo 18 d. susitarė susitikti. Kovo 20 d. susitiko kaltinamųjų namuose. Jie pripažino, kad dėl jų darbuotojų kaltės movos buvo sudegintos. Žadėjo viską sutvarkyti. 11653 Lt perdavė Šiaučiūnienei. Ji pasakė, kad neturi dokumentų. Sakė, kad jie gauna prekę. Buvo likusi tik marmuro apdaila. Kai įdėjo „ežį“, tai židinys kaitindavo orą (su santechnika ryšio nebuvo). Nepabaigta marmuro apdaila, už šilumokaitį negrąžinti pinigai. Kovo 27 d. Giedrė rašė grąžinimo aktą. Šiaučiūnas sakė, kad reikia rašyti, kad šilumokaitis - defektinis. Šiaučiūnas akistatos metu pasakė: „tai dėl ko tavo žmona rašė, kad šilumokaitis buvo defektinis“. Kreipėsi į policiją. Nežinojo, kur reikia kreiptis. Turbina buvo pirkta Lenkijoje. Nėra kvitų, kur kokia suma buvo sumokėta. Židinio kapsulę su dokumentais pirko. Kapsulė - norvegiška. Kvite datos neatsimena, o suma - 5000 Lt. Automobiliu „(duomenys neskelbtini) atvyko tartis pas juos vyrai. Šiaučiūnienė į jo elektroninį paštą atsiuntė sąmatą. Joje buvo nurodyta UAB „Karolita“ prekės. Šiaučiūnienė telefonu sakydavo, kad ji - ne direktorius, kad reikia Šiaučiūnui skambinti. Šiaučiūnas sakė, kad su vadybininku reikia pakalbėti. Kreipė, kai neatsiliepinėjo telefonu. Sakė, Šiaučiūnienei, kad kreipsis į policiją. Žmona po to paskambino Šiaučiūnienei. Ji pasakė, kad dabar perves 600 Lt , o vėliau- likusius. Po to sužinojo, kad firma „Norega“ dabar atstovauja „Karolitą“. Bankroto administratorė paaiškino, kad „Karolita“ nuo 2009-03-09 negalėjo užsiimti veikla. Kai antrą kartą sumokėjo pinigus, Šiaučiūninė žadėjo surašyti vėliau darbų atlikimo-priėmimo aktą. Su J. Š. sutartis nebuvo pasirašyta. Buvo atlikti darbai. Buvo virš 1000 Lt sutarta už darbus sumokėti. Buvo du objektai, kurių matavimus atliko. Vėliau atsisakė geodezinių matavimų. Matavimų kaina buvo normali. Šiaučiūnas atsiskaitė pinigais. Juos perdavė buhalterei. Neprisimena, ar kvite pasirašė. Tikimybė yra, kad Šiaučiūno namuose buvo perduoti pinigai. Pinigų priėmimo kvite yra jo parašas. Niekas nepasakys, ar ši dokumentą padavė Šiaučiūnui, ar jis jį pasirašė. Šį dokumentą perdavė buhalterijai. E. B. mokėjo pinigus už marmurą ir jo montavimą. Gali spėti, kad iki 3000 Lt sumokėta. Nuo 2008 m. rugsėjo Ernestas pradėjo dirbti sau. 2900 Lt Varnui sumokėjo. Į sąmatą šie darbai neįėjo. Piniginės lėšos buvo uošvienės indėlis. Banke nurodė, kad pinigai bus skirti židinio statybai. Nežino, ar tai įrašyta paraiškoje. 10000 Lt Giedrė sumokėjo Šiaučiūnienei. Kitą kartą jis padavė pinigus. Ž. Š. pildė kvitą. Sau ji pasiliko pilnai užpildytą, o jiems davė nepilnai užpildytą. Niekas neplanavo, kad ateityje prireiks tų dokumentų. Antrą kartą Raudondvario pl. esančiose patalpose buvo sumokėta, kaip raštinėje. Lėšos buvo jų ir iš banko. Buvo nuimti iš banko pinigai. Giedrės sąskaitą reikia žiūrėti. Įmonės reikalas, kaip ji užpildo kvitą. Pats pasitraukė iš direktoriaus pareigų. Padaryta tik turtinė žala. Nusikaltimas buvo padarytas - neapiformino visų pinigų. Jie sakė, kad užpildys visus dokumentus, bus darbų priėmimo- perdavimo aktas, o tai - tik pirminis dokumentas. Sakė, kad aktą apiformins, užbaigus darbus. Čia tik apiformino pačią pradžią. Kompetentingi darbuotojai sprendžia, ar nusikaltimas padarytas. Ernestas išėmė šilumokaitį. Kovo 26 d. Šiaučiūnas jį išvežė. Buvo rašomas prašymas „Karolitos“ direktoriui grąžinti pinigus, kadangi šilumokaitis- defektinis. Akistatos metu Šiaučiūnas tai pripažino. Buvo tik prašymas, surašytas vienu egzemplioriu. Kostas prisistatė nuo Šiaučiūno. Darbus atliko su kolega atliko ne sąmatos apimtyje. Jam buvo sumokėta už darbą. Buvo rekomenduotas architekto Grigaičio. Buvo atlikti topografiniai matavimai. Geodezinių matavimų vėliau atsisakė. Sakė, kad ateityje juos padarys. Po metų laiko kreipėsi, kad atliktų geodezinius matavimus. Jau nedirbo tuo metu. Liepos mėnesį sužinojo, kad jau nedirba toje firmoje. Tik po metų pasakė, kad reikia tuos darbus užbaigti. Indėkas buvo įdėtas prieš pastatant kapsulę. Kapsulę atvežė Ernestas dar su vienu darbuotoju autobusiuku. Buvo pastatyta kapsulė. Buvo duoti tik turbinos dokumentai, pasas nebuvo duotas. Buvo šneka, kad 9 kW galingumo šilumokaitis. Minėjo, kad neefektyvus šilumokaitis gali būti, kadangi per storos jo sienos. Radiatoriai ne visame name buvo išvedžioti. Kambariuose buvo špižiniai radiatoriai. Iš pradžių gavo pinigus banke, po to gavo sąmatą. 4/5 darbuotojai padarė ortakių išvedžiojimo darbų. Pats vieną skylę pramušė. „Ežys“ - įskaitytas į sąmatą. Karšto oro kolektorius buvo virš židinio. Jis ir apdaila buvo pjaustomi. Sąmata yra byloje. Jokia suma iš sąmatos nebuvo išimta už „ežį“. Buvo tartasi statyti šilumokaitį. Sąmatą gavo į rankas. Paštu buvo atsiųsta, kaip turi atrodyti židinys (nuotrauka iš katalogo). Jie patys jau buvo skolingi, todėl sumokėjo pinigus. Marmurą žadėjo pastatyti. Pas juos yra marmuro pavyzdžiai. Liepė išsirinkti marmuro spalvą. Žadėjo atlikti visus darbus. Neįdomu, iš kur paims. Atėjo į „Noregos“ patalpas. Ten buvo Šiaučiūnas su žmona. Nebuvo užrašo, kad ten ne „Karolita“. Atrodo, kad jokio užrašo ant durų nebuvo. Turėjo sumokėti virš 1 000 Lt. Už kadastrinius matavimus nesakė, kiek reikės sumokėti, nes nebuvo direktorius. 700-800 Lt galėtų kainuoti. Per valandą laiko geodezinius matavimus galima atlikti. Dirbo keletą dienų, kol atliko matavimus. Gegužės 27 d. pateikė matavimo dokumentus. Per dieną atlieka visus darbus. Pirmą kartą G. Š. padavė pinigus, o antrą kartą – pats jai padavė pinigus. Liepos 1 d. išėjo iš darbo. Dokumentus derino Grigaitis. Nei vieno derinimo jie nedarė. Buvo špiliniai radiatoriai. Kai vyko židinio statymas, buvo statomi nauji radiatoriai. Jie buvo pastatyti iki židinio pastatymo. Buvo prijungtas židinys prie naujų radiatorių. Tarpinės galėjo išdegti dėl bandomųjų kūrenimų. Pečius turi dvi apsaugas. Reikia anglim kūrenti, kad jis sudegtų. Šiaučiūnai sukonfliktavo tarpusavyje, kadangi Šiaučiūnienė priskaičiavo marmurą. Kreipėsi į Kauno raj. PK ir į VMI. Kulautuvos policijos nėra. Atsakymo negavo. Ėjo pas tyrėją Pocių. Tyrėjas sakė, kad Šiaučiūnas jam pasakė, pasivedęs į šalį, jog 600 Lt jis sumokėjo už kadastrinius matavimus. Turi šio pokalbio garso įrašą. Po to atnaujino tyrimą.
Liudytojas E. B. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusiuosius. Buvo UAB „Karolita“ darbuotojas 2006-2008 m. Buvo židinių meistras. „Karolita“ užsiėmė židinių įrengimu. Direktorius buvo Šiaučiūnas, o Šiaučiūnienė - vadybininkė. Pas nukentėjusią montavo židinį Šiaučiūno nurodymu. Jonas pasakė, kad yra objektas geram pažįstamui. Davė užduotį. Gal pirmą kartą su Šiaučiūnu nuvyko. Neprisimena. Nuvyko su Smailiu. Turėjo Jonui ar Žiedūnai pateikti sąmatą, kiek medžiagų reikės. Padarė sąmatą knygutėje, pateikė ją Šiaučiūnui ar Žiedūnai. Po to pradėjo darbus. Jungė kapsulę. Kas ją atvežė, neprisimena. Medžiagos būdavo paruoštos. 2008 m. vasarą dirbo. Dirbo gal nuo 10-11 val. ten dar būdavo santechnikas, tai nebūdavo ką veikti. Dirbdavo, kol baigdavo tam tikrą etapą. Viską reguliuodavo J. Š.. Buvo darbas kaip pažįstamam. Firmoje susitikdavo 9 val. Dirbo pilną darbo dieną. Už šį židinį lyg žadėjo premiją. Iš bendrovės gaudavo fiksuotą atlyginimą. Su Butkiene susitarimo dėl atlygio nebuvo. Buvo vasara. Niekas to židinio nekūreno. Židinį bandė. Jis funkcionavo. Radiatoriai - ne jų sritis. Buvo išvesti ortakiai. Pilnai viso šildymo netikrino. Kiek girdėjo, paskui traukos nebuvo. Kai jie užkūrė, viskas buvo tvarkoje. Po to jau „Karolitoje“ nedirbo. Po kiek laiko teko išmontuoti vandens dalį. Tai padaryti prašė J. Š.. Teko tais metais išvykti į užsienį. Grįžo namo. Ten buvo montavęs. Sutiko be atlygio demontuoti. Išėmė šilumokaitį su Butkum ir įdėjo „ežį“. Už tai nesumokėjo. Buvo pažįstami, todėl ir padėjo. Žinojo, kaip viską padaryti. Atvažiuoji, pasižiūri, kiek reikia, tarkim, ortakių. Medžiagos būdavo parduotuvėje. Prieš važiuojant Žiedūna ar Jonas medžiagas išduodavo. Direktorius įvertina, kad židinį pastatyti užtrunka 1-2 savaites. Iš kaltinamųjų papildomo atlygio negavo, tik darbo užmokestį. Iki 2008-09-26 dirbo „Karolitoje“. Dėl marmuro į jį niekas nesikreipė. Butkus, jo žmona nemokėjo tame etape. Vėliau į jį kreipėsi Butkus. Jis sumokėjo už marmuro apdailą 1000-2000 Lt. Šiaučiūnas už židinį turėjo sumokėti iš savo pinigų. Butkus pats marmurą nusipirko. Butkus sumokėjo už darbą. Turi verslo liudijimą. Kai dirbo „Karolitoje“, nebuvo išvykęs į užsienį. Kai įmonėje nebūdavo darbo, siųsdavo pas Butkų dirbti. Žadėjo sumokėti premiją, bet nesumokėjo. Vasaros atostogų metu sunkiausai su darbais židinių meistrams. Buvo iš faneros jis ir D. S. padarę šabloną. Gal vienoje vietoje šilumokaičio dažai buvo atsilupę. Jis nebuvo sudegęs. Kartais atvažiuodavo dirbti 9 val., kartais- 12 val. Kai išėjo iš darbo, išsiėmė verslo liudijimą. Šablonas buvo nuvežtas arba į marmurų cechą, arba pas J. Š..
Liudytojas G. V. parodė, kad Šiaučiūnus pažįsta. Yra pirkęs krosnelę kelis kartus iš jų įmonės. Turi įmonę ir turi teisę dėti kaminus. Šiaučiūnas yra kreipęsis į jį, klausdamas, ar galima dėti kaminą, ar ne. Atvažiavus į vietą, apžiūri kaminą, jo diametrą. Nustato, ar galima statyti krosnelę. Kelis kartus vyko žiūrėti Šiaučiūno prašymu. Jam suteikdavo informaciją, o jis gaudavo kartais klientus. Būdavo, kad su tuo klientu nieko neišeidavo. Nukentėjusiosios neprisimena. Neįstrigo kažkoks įvykis Kulautuvoje. Šiaučiūną pažįsta 5-7 metus. Tarkim, atlieka stogo remontą. Galima kaip klientą savininką nuvežti Šiaučiūnui, kad įsigytų krosnelę. Šiaučiūnui darbų neatlikinėjo, galėjo tik jį konsultuoti. Gal 3-5 kartus konsultavo Šiaučiūną. Iš Butkaus negavo piniginio atlygio. Neatsimena visai tokio atvejo.
Liudytojas D. S. parodė, kad 2007-2009 m. dirbo UAB „Karolita“ meistru. Jo darbo specifika - darbas su židiniais. Kulautuvoje, Demokratų g. 1 statė židinį. Šiaučiūnai davė nurodymą vykti ten ir dirbti. Turėjo pastatyti židinio kapsulę ir padaryti apdailą. Vežėsi kapsulę. Pažįstamas V. B.. Nukentėjusiosios nepažįsta. V. B. buvo savininkas. Pastatė židinio kapsulę ir pilną apdailą iš gipso profilio ir metalo. Buvo dėtas struktūrinis tinkas. Padarė visus apdailos darbus. Pajungė ir visą sistemą. Dirbo gal savaitę. Neprisimena. Gavo atlyginimą už tuos darbus. Atlyginimą mokėjo direktorius. Gavo mėnesinę algą, papildomų išmokų už židinio statymą negavo. Dirbo darbo laiku- nuo 9- 10 val iki 17 val. Dirbo su E. B. Kulautuvoje (tik dviese). Židinį nusivežė kartu su Bitinu. Direktorius nurodė, kaip sumontuot židinį. Su J. Š. aptardavo darbus. Mokėjo pats dirbti. J. Š. - geras žmogus, gal ir šiaip padėtų. Atvykus į objektą, dirbo kartu su E. B., abu vadovavo darbams. Neatsimena, kada iš „Karolitos“ išėjo. Nepridavė įrankių. Nebuvo jokiam užsienyje. Pinigus gaudavo iš Šiaučiūnienės. G. G. šabloną pagamino. Neprisimena. Iš darbo išėjo ne dėl to, kad susipyko su darbdaviu. Nusidegino koją. Šalia „Karolitos“ buvo įmonė, kuri prekiavo marmuru. Jau buvo pabaigęs darbus, kai nusidegino koją. Šiaučiūnas, savininkai jokių pretenzijų dėl šio židinio neturėjo.
Liudytojas A. J. parodė, kad 2008 m. pas Šiaučiūną matavo žemę. Dirbo UAB „Kadastro darbai“ geodezininku. Atliko žemės matavimo darbus. Įmonės direktorius - Butkus. Direktorius siųsdavo dirbti. Sutartis sudarinėdavo direktorius. Nežinojo, ar yra sutartys, ar ne. Matavo Šakių rajone Šiaučiūno žemę. Savo funkcijas atliko pilnai. Tai buvo eilinis funkcijų atlikimas. Visus duomenis atiduoda braižytojai, ji juos susivesdavo į kompiuterį. Nežino, ar buvo nusiskundimų dėl šio darbo. Jam pretenzijų nebuvo. Už atliktus darbus atsiųsdavo sąskaitą. Kai ateina mėnesio galas, gaudavo atlyginimą priklausomai nuo atliktų darbų. Atlyginimas priklausė nuo darbo kiekio. Dviese atliko šiuos darbus. Patys žino, kokius darbus reikia atlikti. Ribų, kampų matavimo darbus atliko. Atlikta topo nuotrauka ir sklypų ribų matavimai.
Liudytoja A. B. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sūnaus žmona. Ankščiau Giedrė gyveno su sūnumi Marijampolėje, po to nutarė apsigyventi pas ją Kulautuvoje. Apsigyvenę jie nutarė pasistatyti židinį. Kokia buvo jo kaina nesidomėjo. Tiesiog matė kaip stato židinį. Matė kaip buvo atvažiavęs J. Š.. Apsižiūrėjęs namus, po kurio laiko jis atsivežė meistrą ir greitai pradėjo viską tvarkyti. Šiaučiūnas pasitaręs su sūnumi nusprendė, kad reikia pakeisti radiatorius. Jie pakeitė visus namuose esančius radiatorius. Du vyrukai pastatė židinį ir po kurio laiko pradėjo jį tvarkyti. Per dvi savaites ir pastatė tą židinį, tačiau kol jie darė židinį dar atvažiavo keturi vyrai, kurie statė kaminą. Jie taip minimaliai pabandymui pakūrė židinį ir tuo viskas pasibaigė. Atrodė viskas tvarkoje. Jie jį visą sutvarkė, tik liko nepadaryta marmuro apdaila, tik buvo trafaretas. Viską pagrinde tvarkė Šiaučiūnas, visus remonto darbus. Suprato, kad Šiaučiūnas kaip individualus asmuo viską apsiėmė ir tvarkė remonto darbus. Čia tiksliau reikia vaikų klausti, niekas neaiškino jis dirba individualiai ar kaip kažkokia įmonė. Šiaučiūnas atvažiuodavo į namus, vienas arba su žmona. Jis atvažiuodavo pažiūrėti ir pavadovauti savo darbininkams, kuriuos jis kartu atsiveždavo. Darbų jis jokių nedirbo, tik jo darbininkas. Nieko nežino dėl mokėjimo. Sūnus pasakė, kad reikia keisti radiatorius, nes Šiaučiūnas sakė. Radiatoriai neturi būti špižiniai, o būtent tokie ir buvo. Nežino iš kokių pinigų buvo vykdomi visi remonto darbai. Nesikiša į jų pinigus ir gyvenimą. Jis kai gyveno su marčia Marijampolėje, ten ir dirbo, tik atvažiavus atsisakė to darbo. Sakė, kad marti yra paėmusi paskolą. Nesidomėjo sūnaus ir marčios reikalais. Dirbo du jauni vyrukai, vienas Ernestas buvo, o kito vardo nežino. Jie abu dirbo namie. Kai atvežė židinį neatsimena ar buvo kartu ir Šiaučiūnai ar tik tie du darbininkai. Jie darbus pradėdavo iš ryto, o baigdavo pavakare apie 16.00 ar 17.00 valandą. Nesišnekėdavo su jais, tik pagirdavo, kad švariai ir tvarkingai dirba. Kai buvo statomas židinys namuose Giedrė dar nebuvo ištekėjusi už sūnaus. Jie abudu tvarkėsi ir tarėsi visus šiuos remonto reikalus, tad mano, kad jie abu tarėsi su Šiaučiūnu dėl remonto. Santechnikos darbus ir radiatorius keitė santechnikas, jis buvo jų pačių pasamdytas. Jis viską tvarkė visuose kambariuose. Nemokėjo darbų santechnikui, viską sumokėjo sūnus.
Specialistė L. B. parodė, kad 2011 metais atliko tyrimą pagal užduotus prokurorės klausimus. Tyrimui buvo pateikti dokumentai, kuriuos yra išvardinusi savo išvadoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp Jono ir Ž. Š. ir V. B., bei G. B. vyko bendradarbiavimas. Pagal apklausos protokolus matosi, kad Butkai matavo žemės sklypus, tokie sandoriai buvo. Taip pat liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad G. B. pasiėmė paskolą iš banko 20000 litų židiniui įrengti. Tyrimui buvo pateikta elektroniniu paštu, adresuotu V. B. sąmata dėl kapsulės 18 Panorama įrengimo. Jame nurodyta apdaila, pridėtas židinio paveiksliukas su sąmata 21653 litai. Šią sąmatą ponui Vytautui pateikė Ž. Š., tačiau ji nebuvo pasirašyta, data nebuvo įrašyta, tiktai nurodytas mobilaus telefono numeris. G. B. apklausose nurodė, kad pusę židinio statybai reikalingos sumos 10000 litų ji padavė įmonės savininkei ir buvo išrašytas 2008-07-04 dienos pinigų priėmimo kvitas Nr. KRL 0000199. Tačiau tyrimo metu buvo pateikta kvito kopija, išrašyta Ž. Š., išrašyta 2008-07-04 dienos, tačiau to paties kvito Nr. KRL 0000199 suma buvo 5000 litų. Šio kvito paskirtis buvo nurodyta kaip įmoka už kapsulę 18 Panorama dalimis, tačiau įmokėjusio asmens pavardė nebuvo įrašyta ir pati vadybininkė buvo nepasirašiusi. Kvitas yra išvadų 5 priede, 1 lapas. Šis dokumentas turėjo privalomai būti pasirašytas, be parašo negalima. Taip pat buvo pateikta UAB „Karolita“ išduotų pinigų priėmimo kvito žurnalas, kuriuo nustatė, kad šito numerio kvitas buvo išduotas vadybininkei Ž. Š., tačiau data buvo nenurodyta, tik žurnale įrašyti 2008 metai. Tačiau kvitas buhalterinėje apskaitoje, kasos knygoje nėra apskaitytas, ši suma į kasos knygą nebuvo įtraukta. Suvedė visus kasos kvitus, pagal kuriuos užpajamuoti pinigai 127267,97 litai. Papildomam tyrimui pateikė advokatai sąrašą, kuriame nurodyti kasos kvitai ir pinigų priėmimo kvitai, kurie buvo sugadinti ir nepanaudoti. Būtent kvitas NR. KRL 0000199 yra įrašytas tarp nepanaudotų pinigų priėmimo kvitų. Nesuprantu kaip jis gali būti nepanaudotas. Peržiūrėjus papildomą pateiktą sąrašą nustatė, kad tyrimui pateiktų, išvardintų nepanaudotų kvitų pirma pozicija ir antra pozicija. Tuo tarpu išvados antroje lentelėje nurodė, kad pagal grynųjų pinigų kvitą serija 0155, kuris nurodytas kaip nepanaudotas, V. G. 2008-01-24 dieną įnešė į kasą 4000 litų, nurodyta paskirtis avansas, pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 0000413. Pagal grynųjų pinigų kvitą Nr.0000156, kuris irgi nurodytas kaip nepanaudotas, N. B. įnešė 4000 litų. Išvados priede yra pinigų priėmimo kvitai. Vienas Nr. 0000159 perbrauktas kaip nepanaudotas, tačiau yra ir kitas kvitas, kuris nurodo, kad yra iš Bieliausko priimti pinigai, kuriame yra ir vadybininkės paršas. Pagal grynų pinigų kvitą Nr. 0000187 V. L., data nenurodyta, į kasą įnešą 2000 litų, paskirtis taip pat nenurodyta ant sąskaitos. Tie kvitai buvo panaudoti, nors ir buvo įrašyti į sąrašą kaip nepanaudoti. Kadangi, tie kvitai nebuvo pateikti tai teisingumo balanso negali nustatyti. Pagal apklausos protokolą nustatyti, kaip buvo aptariami darbai, kaip G. B. mokėjo pinigus, tačiau jie kasoje nėra pateikti ir kvitų toms sumoms nepateikta. Jeigu nėra pateikti registrai negali nustatyti teisingumo ir suvesti apskaitos. Įmonės buhalterinė apskaita susideda iš pirminių duomenų, pagrįstų dokumentais, o jų neturėjo. Iš pirminių dokumentų sudaromi registrai, o jų pagrindu registruojamos visos įvykusios operacijos, ūkinės operacijos ir sudaromas balansas. Yra taisyklės dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, panaudojimo ir sunaikinimo, kurių 13 punkte įrašyta, kad kvitai yra išrašomi, pildomi rašalu ar tušu dviems egzemplioriais. Abu kvito egzemplioriai turi būti vienodi. Pirmasis egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o antrasis atiduodamas klientui. O šitas kvitas Nr. 0000199 į apskaitą nėra įtrauktas. Kvitas susideda iš dviejų dalių, kurių viena paliekama įmonėje, o kita dalis atiduodama klientui. Jeigu jis būtų kaip sugadintas, tai turi būti dvi dalys jo sugadintos, o ne viena dalis sugadinta. Sugadinti kvitai priimami, tik tokiu atveju, kai yra pateikiami sugadinti abu kvitai. Atsakydama, kad vyko ūkiniai santykiai teigė, remdamasi pinigų priėmimo kvitu ir elektroniniu laišku. Ji yra ūkinės finansinės veiklos specialistė. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą šis kvitas, kuris buvo pateiktas ir jame nebuvo privalomi rekvizitai, nustatyti įstatyme, tai yra parašai, buvo su vadybininkės Žiedūnos pavarde. Kvite buvo įrašyti vadybininkės Ž. Š. inicialai, nors parašo ir nėra. Šio numerio kvitas buvo išduotas Ž. Š. vardu, ji prisiėmė atsakomybę už šį kvitą, buvo registruota žurnale, kad šiuos pinigus ji gavo. Buvo ir kitų asmenų, kurie gaudavo kvitus, tačiau šis kvitas išrašytas Ž. Š. vardu. Tuo laiku jau buvo spausdinami kvitai, kai jie buvo išrašyti. Nėra ant kvitų vandens ženklų, tai nėra tas blankas, kuris būtų negalimas antras egzempliorius. Tam yra registracijos žurnalas, kuris neleidžia sudaryti vienodų kelių kvitų. Parašas ant buhalterinių dokumentų reiškia, kad sandoris tikrai buvo. Net ir sąmata buvo teikta be parašų elektroniniu būdu. Parašas patvirtina ūkinę operaciją, jeigu jo nėra, negali teigti, kad įvyko ūkinė operacija ir kad būtent tas žmogus dalyvavo ūkinėje operacijoje. Faktas, kad tas kvitas nėra apskaitytas. Kvitas buvo paduotas tyrimui ir nagrinėjo visus kvitus ir teigė tik, kad jis neįtrauktas, bet neteigė, kad jis nėra apskaitytas. Lygiai taip pat yra ir kiti kvitai, kurie parašyta, kad nepanaudoti, tačiau įtraukti į apskaitą. Kvitas buvo pateiktas, tačiau be parašų ir jis nebuvo apskaitytas, tačiau buvo įrašyta gavėjo pavardė, tik buvo nepasirašytas. Toliau yra elektroninis susirašinėjimas, kad Šiaučiūnai grąžina pinigus Butkams ir perveda jiems tam tikrą sumą pinigų, tad jeigu jie nebūtų gavę pinigų, nebūtų jų ir grąžinę. Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų nuostatus turi teisę pareikalauti iš ikiteisminio tyrimo visų duomenų, kurių reikia išvadai pateikti. Buvo UAB „Karolita“ direktorius ir vadybininkas 2004 m. buvo paskirtas J. Š., dirbo nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03. Neturi tokių galių, kad galėtų prašyti direktoriaus ar vadybininkės apklausų. Įvykusių apklausų protokolus skaitė. Bendrovės steigėjo raštišku 2008-12-15 sprendimu buvo iškeltas klausimas dėl bankroto ir 2009-07-17 UAB „Karolita“ buvo pripažinta bankrutavusia. Šiuo metu visa buhalterija turi būti pas bankroto administratorių. Šiuos dokumentus turėjo pateikti bankroto administratorius, nes užduotis atlikti tyrimą buvo pateikta 2011 metais. Neturi sąrašo dokumentų, kurie buvo jam pateikti. Jai buvo pateikti kasos pajamų paėmimo kvitai. Jai buvo pateiktas balansas su visais priedais, tame tarpe buvo ir pažyma apie sugadintus kvitus, o registrai nebuvo pateikti. Atliko pagal tai, kas buvo pateikta, o jei būtų pateikta daugiau dokumentų, nežino ar skirtųsi išvada. Visus dokumentus gavo iš tyrėjos, o tyrėja reikalaudavo iš administratoriaus. Pati nesikreipė į administratorių, nes neturi teisės į jį kreiptis. Papildomai buvo pateikiami dokumentai, kurių trūko. Ne vieną kartą papildomai elektroniniu paštu reikalavo papildomų dokumentų ir jie buvo pateikiami, tačiau nežino ar tyrėja turi administratoriaus raštą ar bus daugiau teikiama dokumentų ar nebus. Rašė konkrečius kvitų numerius, kad buvo neužfiksuotas grąžinimas. Dabar pateikta, kad jie buvo nepanaudoti. Jeigu tie kvitai traktuojami kaip nepanaudojami, o apskaityti kasoje, būtent šių pateiktų kvitų numeriai yra, pavyzdžiui, Nr. 0000178 kvitas yra nepanaudotas pagal visus sąrašus. Šis kvitas yra apskaitytas pas ją, o čia jai pateikiamas kaip nepanaudotas kvitas. Negali teigti, kad šis sąrašas teisingas, nes yra kvitų, kurie sąraše yra kaip nepanaudoti, o jie yra apskaityti. Kvito Nr. 0000187 šitoje specialisto išvadoje nėra. Pateiktame papildome sąraše, serija Nr. KRL nuo Nr. 0000186 iki Nr. 0000192 parašyta, kad jie nepanaudoti, tačiau nerašė, kad jis nepanaudotas, nes pagal šituos kvitus buvo apskaityti kasoje pinigai. Kvitas Nr. 0000186 yra nenustatytas, kalba apie kvitą Nr. 0000187. Jeigu jis buvo apskaitytas, negali įrašyti, kad jis yra neapskaitytas, o vėliau jį pateikia kaip nepanaudotą, o kasos knygoje jis yra užpajamuotas. Kadangi jie buvo pateikti, jau straipsnis dėl dokumentų neišsaugojimo netaikomas. Tačiau tas nepanaudotų kvitų sąrašas tikrovės neatitinka. Kvitas neįrašytas, kadangi buvo apskaitytas. Kvitas Nr. 0000187 buvo įtrauktas į apskaitą kasoje, bet šitas kvitas išvadoje neminimas, nes jis buvo panaudotas, o nurodoma, kad jis buvo nepanaudotas. Kvitas Nr. 0000187 išvadoje neminimas, nes kasoje pagal šį kvitą buvo apskaityti pinigai. Buvo pateiktas UAB „Karolita“ sugadintų pinigų priėmimo kvitų sąrašas ir nepanaudotų pinigų priėmimo kvitų sąrašas. Šie kvitai nėra nurodyti specialisto išvadoje. Jie buvo apskaityti. Jie buvo išduoti pasirašant registratoriaus žurnale. Sugadintų ir nepanaudotų kvitų sąrašai buvo pas bankroto administratorių, tačiau ne visi pateikti iki Nr. 0000131 numerio ir neperduota administratoriui. Nebuvo pateikti kvitai Nr. 0000110, 0000111, 0000112, nuo 0000115 iki 000012, 0000123, 0000125, 0000129, 0000131. Nuo 0000134 yra pateikti visi kvitai. Nuo Nr. 0000134 yra, bet pasitaikė ir tokie atvejai, kad administratoriaus pateiktas kaip nepanaudotas, tačiau kasoje apskaitytas. Tai yra kvitai Nr. 0000187, 0000155, 0000156. Šių kvitų viena dalis yra pateikta kaip nepanaudota, o kita kaip ūkinė operacija. Ar buvo panaudoti ar nepanaudoti kvitai rėmėsi suvestine, buhalterinės apskaitos dokumentais, kvitais, kurie yra užpajamuoti kasoje. Matė pirminius dokumentus. Kiekvieną kvitą peržiūrėjo. Lygino kas įnešta į kasą, pagal pinigų priėmimo kvitą ir susivedė visą kasą, kadangi nebuvo kvitų traktavo kaip nepateiktus. Už kvito įrašų teisingumą atsako jį surašęs asmuo, tai nurodo Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. Už operacijų sumą atsako dokumentą surašęs ir pasirašęs asmuo. Atlikdama ūkinės finansinės veiklos aptikrinimą vadovavosi dokumentais. Atsakant į septintą klausimą savo specialisto išvadoje, mato, kad dalis dokumentų buvo nepateikta - kvitai Nr. nuo 0000110 iki 0000112, nuo 0000115 iki 0000121, 0000123, 0000125, 0000129, 000131, 0000149, 0000159, 00000183. Būna pateikti kvitai, kurį vieną sudaro dvi dalys ir tie kvitai turi būti įtraukiami į registro žurnalą. Viena dalis kvito turi būti UAB „Karolitai“, o kita atiuodama klientui. Buhalterinėje apskaitoje kvito nėra, o tyrėja pateikė kvitą, kurį jai pateikė klientė. Tturinys abiejų turi būti vienodas, buhalterinėje apskaitoje jis neužfiksuotas. Nėra antros dalies, to kvito, kurį pateikė nukentėjusioji. Ši kvito dalis turėjo būti UAB „Karolitoje“. Identišką kvitą turėjo pasilikti įmonė, tačiau įmonė nepateikė jo, tik klientė. Viena pusė UAB „Karolitoje“, kita pas klientą turi būti, tačiau tos dvi pusės vienodos, todėl gali būti, jog būtent ta pusė, kurią pateikė nukentėjusioji turėjo priklausyti įmonei. Specialisto išvados 11 lape nurodyta, kad Šiaučiūnienė gavo pagal kvitą Nr. 0000199 pinigus, nes jame buvo įrašyta jos pavardė. Nenustato ir nenagrinėja ar galėjo tą kvitą kas kitas išrašyti, kvite užrašyta pavardė, todėl tas žmogus ir yra atsakingas už šį kvitą. Žmogus mokėdamas pinigus turi pasirašyti vardą, pavardę ir parašą, tada kvitas galioja. Išrašantis žmogus, kuris rašo kvitą, turi paduoti žmogui įnešančiam pinigus pasirašyti ant kvito ir pasirašyti pats.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas liudytojo Z. N. apklausos protokolas, kuriame jis parodė, kad 2008 m. balandžio mėnesį kartu su kolega A. J. žemės sklypo esančio Šakiu r., Viliūšių kaime matavimo darbus pas J. Š. atliko tuometinio UAB „Kadastro darbai“ direktoriaus V. B. nurodymu. Už minėto sklypo atliktus matavimus atskirai sumokėta nebuvo, gavo tik atlyginimą kaip ir už kitus eilinius matavimus. Minėtus matavimus J. Š. sklype pavedė atlikti firmos direktorius V. B.. Užsakymas buvo kaip eilinio užsakymo, atskiro prašymo išmatuoti sklypą nėra gavęs, su pačiu J. Š. asmeniškai dėl sklypo matavimo nieko nėra taręsis ar derinęs. Už J. Š. sklypo matavimą gavo kaip eilinį mėnesinį atlyginimą, papildomo atlygio už minėto sklypo matavimą negavo, (1 t., 95 b. l.).
Iš 2009-10-09, 2009-10-13 pareiškimų, jų priedų kopijos matyti, kad G. G. pranešė apei galimai padarytą nusikalstamą veiką, (1 t., 1-2, 19-33 b. l.).
Iš 2008-07-04 vartojimo kredito sutarties kopijos, kitų dokumentų kopijų matyti, kad G. G. gavo 20000 Lt kreditą, (1 t., 3-17 b. l.).
Iš UAB „Karolita“ rašto matyti, kad p. Vytautui pateikta sąmata, bendros 21653 Lt sumos, (1 t., 9 b. l.).
Iš įmonių bankroto valdymo departamento informacijos matyti, kad 2009-09-23 UAB „Karolita“ iškelta bankroto byla, (1 t., 12 b. l.).
Iš nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad G. B. pripažinta nukentėjusiąja, kuriai nusikalstama veika padaryta turtinė žala, (1 t., 55 b. l.).
Iš nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad G. B. pripažinta civiliniu ieškovu, (1 t., 57 b. l.).
Iš 2008-07-04 pinigų priėmimo kvito KRL Nr. 0000199 kopijos matyti, kad sumokėta 5000 Lt, pinigus gavo vadybininkė Ž. Š., parašo nėra (1 t., 68 b. l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir garso pokalbio išklotinės matyti, kad vyksta pokalbis tarp dviejų moterų. Moteris 1 prisistatė Moteriai 2, pavadindama ją Žiedūna, ir pasakė, kad skambina nuo Vytauto. Moteris 2 pasakė, kad išsiuntė laišką Vytautui, reikia Vytauto sąskaitos numerio, kadangi neturi pinigų grynais, o nori jam išsiųsti į jo sąskaitą. Paklausė ar gali taip padaryti. Moteris 2 pasakė, kad dabar jos telefono numeris yra 8 672 07184. Dabar išsiųs Vytui penkis šimtus, kaip parašė, dar iš vaiko sąskaitos permetė šimtą, šešis šimtus litų pasiūs dabar ir paskui savaitės pabaigoje atsiųs likusią sumą. Moteris 1 atsakė, kad gerai, tvarkoje, jam perduos geras naujienas.
Iš 2011-10-04 pažymos Nr. AS-10578 matyti, kad likviduotos UAB „Kadastro darbai“ išlikę dokumentai perduoti Marijampolės savivaldybės administracijai, (1 t., 110 b. l.).
Iš 2008-05-10 pinigų priėmimo kvito TSA NR. 1268236 kopijos matyti, kad už žemės sklypo totpgrafinę nuotrauką J. Š. sumokėjo 1450 LT UAB „Kadastro darbai“, (1 t., 120 b. l.).
Iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-09-28 specialisto išvados matyti, kad tarp UAB „Karolita“ ir G. G. (dabartinė pavardė Butkienė) ir V. B. tikrinamuoju laikotarpiu vyko bendradarbiavimas. Pagal tyrimui pateiktus elektroninio pašto laiškus nustatyta, kad vyko susirašinėjimas tarp G. G. (Butkienės) ir V. B.. Tai patvirtina ir iš UAB „Karolita“ elektroninio pašto (info@karolita.lt) 2008-07-21 išsiųstas laiškas V. B. (adresu rambite@gmail.com). Laiško tema- apdaila, prie laiško pridėtas židinio paveiksliukas. Vytautui pateikta sąmata 21653,00 Lt sumai, kurią Ž. Š. nepasirašė, nenurodė jos sudarymo datos. Sutarties dėl židinio įrengimo G. B. adresu Demokratų g. 1, Kulautuva bendrovė „Karolita“ tyrimui nepateikė. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002-10-30 įsakymų Nr. 340 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių“ 13 punkte nurodyta, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi rašalu ar tušu dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys butų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Pirmasis kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau - atskaitingas asmuo), o antrasis atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui). Kvite turi būti nurodyta: 13.1. ūkio subjekto pavadinimas; 13.2. ūkio subjekto kodas arba, jeigu ūkio subjektas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, -pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos kodas; 13.3. parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina; 13.4. sumokėta (išmokėta) suma litais žodžiu ir centai skaičiais bei visa suma skaičiais; 13.5. kvitą išrašiusio prekių pardavėjo (supirkėjo) pareigos, parašas, vardas ir pavardė; 13.6. kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusią asmens) parašas, vardas ir pavardė, o klientui pageidaujant - kliento asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta“. UAB „Karolita“ 2008-07-04 surašė pinigų priėmimo kvitą KRL Nr.0000199, kuriame nurodė, kad vadybininkė Ž. Š. gavo 5000,00 Lt už „1-18 panoramą dalimis“. Kvite pinigus įmokėjusio asmens pavardės neįrašė, sąskaitos faktūros pagal kurią sumokėta ši suma tyrimui nepateikė (tyrimui pateikta kvito kopija). LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių peracijų ir ūkinių Įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.“ Tyrimo metu nustatyta, kad 2008-07-04 UAB „Karolita“ išrašytas pinigų priėmimo kvitas KRL Nr.0000199 į apskaitą neįtrauktas. Už įrašus grynų pinigų kvituose atsakomybė tenka juos surašiusiai bendrovės „Karolita“ vadybininkei Ž. Š..
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu Nr.IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 bendrovėje direktoriaus pareigas vykdė J. Š..
Pagal tyrimui pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „Karolita“ buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta, kad būtų atlikti G. G. (dabartinė pavardė Butkienė) kokie nors darbai, nes nepateiktos sutartys darbams atlikti, nėra surašytų darbų atlikimo priėmimo aktų. UAB „Karolita“ darbuotojas E. B. (a/k (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2008 m. vasara su D. S. montavo židinį JOTUL Panorama 118, adresu Demokratų g.1, Kulautuva, pagal vadybininkės Ž. Š. pateiktą nuotrauką sumontavo židinį, išvedžiojo šildymo sistemą ortakiais, ant paties židinio uždėjo šilumokaitį, skirta vandeniui šildyti ir sumontavo pirminę židinio gipsinę dailą. Sumontuotą šilumokaitį turėjo pajungti santechnikai. E. B. nurodė, kad du nepažįstami vyrai (UAB „Karolita“ minėti asmenys nedirbo) prie šilumokaičio prisuko du vamzdžius skirtus, vandeniui įeiti ir išeiti iš šilumokaičio. Po židinio montavimo darbų buvo užkurtas židinys, šildymo sistema ortakiais veikė.
Jokių darbų atlikimo aktų bendrovė „Karolita“ tyrimui nepateikė, darbus susijusius su židinio įrengimų bendrovė neapskaitė.
Tyrimui pateiktame 2008-07-04 UAB „Karolita“ išrašyto pinigų priėmimo kvite KRL Nr.0000199, nurodyta, kad vadybininkė Ž. Š. pagal priėmimo kvitą gavo 5000,00 Lt už „1-18 panoramą dalimis“. Kvitas į apskaitą neįtrauktas.
Pagal tyrimui pateiktus kasos pirminius dokumentus nustatyta, kad bendrovės vadybininkė Ž. Š. pagal išrašytus grynų pinigų kvitus į kasą įnešė 127367,97 Lt. Tyrimui išvardintos pinigų priėmimo kvituose sąskaitos faktūros nepateiktos, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti už ką turėjo būti įmokėti pinigai ir nurodyti ar asmenis pilnai atsikaitė.
Pagal grynų pinigų kvitą KLR Nr.0000139 išduotas L. G. apmokėjo už darbus Ž. Š. 2007-12-17 - 3150,00 Lt, o 2008-01-18 pagal grynų pinigų kvitą KLR Nr.0000142 (M. T. apmokėjo už darbus - 3100,00 Lt ir V. D. - 1200,00 Lt pagal kvitą KLR Nr.0000144, kai tuo tarpu išvardinti kvitų numeriai tik 2008-01-24 išduoti bendrijos vadybininkei Ž. Š..
Tyrimo metu nustatyta, kad pagal grynų pinigų kvitą KLR Nr.0000159 N. Š. apmokėjo už darbus 2230,00 Lt. Tačiau kvitas KLR Nr. 0000159 bendrovėje užfiksuotas kaip sugadintas, bei jame rašyta Z. V. pavardė.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu Nr. IX-574 20 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Tačiau tyrimo metu neužfiksuoti atskaitingam asmeniui grąžinamų nepanaudotus kvitų blanku atvejai ir grynų pinigų kvitų serija KRL Nr.0000110-000112, 0000115-0000121, 0000123, 0000125, 0000129, 0000131, 0000134-0000138, 0000149, 000159, 0000170-0000171, 0000173-0000177, 0000179-0000181, 0000183, 0000186, 0000188-000192,0000194-0000195, 0000198-0000199, jų panaudojimas nenustatytas.
Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai V. B. 2011-04-05 G. V. (UAB „Gedmita“ vykdo direktoriaus pareigas) paaiškino, kad J. Š. konsultuodavo dėl dūmtraukių ir statomu židinių be atlygio. Tačiau ar konkrečiai teikia konsultacijas objekte adresu Demokratų g.1, Kulautuva, neprisimena.
Tyrimui sudarytų darbų sutarčių bendrovė nepateikė. Tyrimo metu nustatyta, kad E. B. bendrovėje „Karolita“ dirbo nuo 2006-09-20 iki 2008-09-19, o D. S. nuo 2007-07-13 iki 2009-04-03. Pagal bendrovės „Karolita“ darbuotojo E. B. paaiškinimą židinį adresu Demokratų g. 1, Kulautuva montavo 2008 m. vasarą.
Bendrovė „Karolita“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimų ir operacijų taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, kuriose nurodyta, kad „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui“ ir taisyklių 16 punktu, kuriose nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderi bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai'“, nes bendrovės kasoje neapskaitė 5000,00 Lt, kuriuos pagal 2008-07-04 pinigų kvitą KRL Nr.0000199 vadybininkė Ž. Š. gavo iš neįvardinto asmens. Kvite nurodyta, kad pinigai sumokėti už „1-18 Panorama dalinis apmokėjimas“, tačiau sąskaitos faktūros Nr. pagal kuria sumokėti pinigai kvite nenurodė.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskynus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
Pinigai pagal 2008-07-04 bendrovės „Karolita“ pinigų kvitą KRL Nr.0000199 bendrovės kasoje neapskaityti. Pinigų kvitas KRL Nr.0000199 nepasirašytas, tačiau jame įrašyta, kad pinigus gavo bendrovės vadybininkė Ž. Š..
Tyrimo metu nustatyta, kad iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos 2009-08-10 pinigai V. B. nebuvo pervedami, nes jau 2009-03-01 likutis bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke „Svvedbankas“ sudarė 0,00 Lt, tolimesniu laikotarpiu pinigų judėjimas bendrijos sąskaitoje nebuvo užfiksuotas. Be to Kauno apygardos teismo 2009-07-17 nutartimi UAB „Karolita“ pripažinta bankrutavusi ir nutarta likviduoti dėl bankroto.
AB DNB NORD banko skyriuje a/s (duomenys neskelbtini) ir LT18401004250209517 disponuojamu bendrovės „Karolita“ sąskaitų išrašai tyrimui nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų judėjimą nurodytose sąskaitose. Pagal tyrimui pateikta AB SEB banko V. B. atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) banko išrašą nustatyta, kad J. Š. 2009-08-10 jam pervedė 600,00 Lt.
Nei bendrovė „Karolita“, nei G. G. (dabartinė pavardė Butkienė) ir V. B. tyrimui nepateikė sudarytos sutarties dėl židinio įrengimo adresu Demokratų g. 1, Kulautuva.
Kadangi bendrovės „Karolita“ pagrindinė veikla - mažmeninė prekyba šildymo sistemos įranga, židiniais, vykdomi apdailos ir montavimo darbai, tai UAB „Karolita“ galėjo prisiimti sutartinius įsipareigojimus G. G. (dabartinė pavardė Butkienė) ir V. B. įrengti židinį jų name adresu Demokratų g.1, Kulautuva. Tačiau surašyta darbų atlikimo sutartis tarp bendrovės „Karolita“ ir užsakovų G. G. (dabartinė pavardė Butkienė) ir V. B. tyrimui nepateikta.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu Nr. IX-574 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“
Bendrovės „Karolita“ apskaita nėra tiksli ir objektyvi, nes išvados 5-7 lape 2 lentelėje išvardinti pinigų priėmimo kvitai 127367,97 Lt sumai apskaityti bendrovės kasoje, tačiau apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, prekių užpajamavimo ir nurašymo dokumentus) tyrimui bendrovė nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti kur buvo panaudotos įsigytos medžiagos ir prekės, (2 t., 2-15 b. l.).
Iš UAB „Karolita“ rašto matyti, sugadintų pinigų priėmimo kvitų ir nepanaudotų kvitų sąrašas, (5 t., 11 b. l.).
Išanalizuotų kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad J. Š. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., Ž. Š. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas privalėjo teismui pateikti J. Š. ir Ž. Š. neginčijamus kaltumo įrodymus.
LR BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Pagal LR BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.
Pagal BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, o tikras suklastotas dokumentas - tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.
LR BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal LR BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp J. Š. ir V. B. buvo susiklostė abipusio bendradarbiavimo civiliniai teisiniai santykiai, t.y. jie, kaip fiziniai asmenys, žodžiu susitarė, kad V. B. atlikus J. Š. priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimo darbus, J. Š. savo ruožtu padės V. B. ir G. B. įsigyti židinio kapsulę.
Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios G. B. parodymus, kad dalį pinigų-10 000 Lt ji sumokėjo J. Š. ir Ž. Š. ofise, kad Ž. Š. davus kvitą, ji nepažiūrėjo, kodėl nėra parašo kvite, pastačius židinį ir sugedus šilumokaičiui, J. Š. jį išėmė, tačiau pinigų už jį negrąžino, tačiau po to pradėjo slapstytis, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.
Kaltinamieji J. Š. ir Ž. Š. kategoriškai paneigė, kad gavo kokius nors pinigus iš G. B., t.y. neigė, kad G. B. Ž. Š. 2008-07-04 sumokėjo 10 000 Lt, o 2009-07-04-likusius pinigus.
Nukentėjusiajai G. B. buvo žinomi ir Ž. Š., ir J. Š. buvimo vieta. Taigi kaltinamieji sąmoningais veiksmais nukentėjusiosios neklaidino.
Visiškai neįtikima nukentėjusiosios G. B. parodymai, kad 2008-07-04 ji sumokėjo J.ir Ž. Š. 10 000 Lt, o po to, nors tarp jų kilo konfliktas, J. Š. pradėjo slaspstytis, nes tačiau nežiūrint į tai, G. B. po aštuonių mėnesių vykusios konfliktinės situacijos, t.y. 2009-03-18 vėl, anot jos, sumokėjo J.ir Ž. Š. 11000 Lt.
Net ir pripažinus, kad J. Š. ir Ž. Š. negrąžino G. B. dalies pinigų už pastatytą šilumokaitį, jokių kliūčių G. B. atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis jai nesudarė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir G. B., ir J. Š. susitarė atlikti vienas kitam darbus žodžiu, nebuvo pasirašyti jokie teisinę galią turintys dokumentai. Todėl akivaizdu, kad kreipiantis į teismą civiline tvarka, būtų problematiška pagrįsti pareikštą civilinį ieškinį. Todėl, teismo nuomone, G. B. pasirinko lengviausią kelią-savo ir savo sutuoktinio civilinius teisinius santykius išspręsti valstybinių instutucijų-policijos ir prokuratūros pagalba, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kaip matyti iš Ž. Š. parodymų, G. B. pateiktą kvitą ji užpildė dalinai tuo metu, kai į jų ofisą buvo atvykęs galimas pirkėjas D. K., su kuriuo sutarė, kad jis pirks židinio kapsulę. Kadangi D. K. neturėjo pinigų, nuėjo jš išsiimmti į bankomatą, o sugrįžęs pasakė, kk rado, kur židinio kapsulę nusipirkti pigiau. Taip kvitas ir liko dalinai užpildytas, t.y. jame buvo nurodyta pinigų suma-5000 Lt, kuriuos kaip avansą turėjo sumokėti D. K..
Žemesnės instancijos teismas
Šiuos kaltinamosios Ž. Š. parodymus visiškai ir liudytojas D. K., nurodė, kad
2007 m. jis dirbo firmoje UAB „Trismet“, prekiaujančioje kompiuteriais ir su kaltinamaisiais susipažino prieš 6-7 metus, jiems pas jį pirkus kompiuterį. Kai sužinojo, kad jie prekiauja židiniais, 2007 m. nuvyko pas juos pasitarti ir įsigyti kapsulės. Patiko kapsulė ir jsi pasakė, kad pirks. Ž. Š. paprašė palikti 5000 Lt avanso. Jis nuvyko į bankomatą paimti pinigų, nes grynų neturėjo. Tuo metu jis askambino pažįstamam ir šis psiūlė 1500 Lt pigiau pirkti kapsulę. D. K. gįžo pas Šiaučiūnus ir paklausė, ar 1500 Lt pigiau jie gali parduoti kapsulę. Šie paskaičiavo ir pasakė, kad nesutiko, sakė, kad jau buvo pradėję kasos pajamų orderį. Todėl jis židinio kapsulės iš Šiaučiūnų nepirko.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. 12 str.1 d. teigiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 10 p. teigiama, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Kaip matyti, D. K. jokių pinigų Ž. Š. nesimokėjo,. t.y. nebuvo atlikta jokia ūkinė operacija.
Liudytojai E. B., D. S. patvirtino, kad jie pas G. B. statė židinio kapsulę, tačiau jokių dokumentų dėl darbų priėmimo ar perdavimo niekos nesurašinėjo. Buvo darbas kaip pažįstamam. Buvo pažįstami, todėl ir padėjo.
Liudytojas A. J. patvirtino, kad 2008 m. pas J. Š. Šakių raj. atliko žemės matavimo darbus. Šį darbą jam buvo pavedęs atlikti UAB „Kadastro darbai“, kur jis dirbo geodezininku, direktorius Butkus.
Kad savo darbuotojams buvo pavedęs atlikti J. Š. žemės sklpypo geodezinius matavimo darbus, neneigė ir pats V. B., nurodęs, kad šie darbai buvo atlikti pagal Šiaučiūno užsakymą
Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp J. Š., V. B. ir G. B. buvo susiklostę abipusio bendradarbiavimo civiliniai teisiniai santykiai, t.y. jie, kaip fiziniai asmenys, žodžiu susitarė, kad V. B. atlikus J. Š. priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimo darbus, J. Š. savo ruožtu padės V. B. ir G. B. įsigyti židinio kapsulę. Todėl šalims dėl netinkamų sutartinių teisių ir pareigų vykdymo gali kilti tik civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, o baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tada, kai tam tikrų gėrių apsaugos negalima užtikrinti kitomis teisės šakomis. Tam, kad dėl kiekvienos prievolės neįvykdymo nebūtų pradedamas baudžiamasis procesas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principus, būtina vadovautis tam tikrais kriterijais, kuriuos savo nutartyse yra apibrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose N. 2K–7–388/2007, 2K–7–198/2008). Taigi pagal teismų praktiką sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp sutarties dalyvių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.
Tik tada, kai kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, yra pagrindas konstatuoti, kad jo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atsirado baudžiamoji atsakomybė. Ir nukentėjusioji G. B., ir V. B. neišnaudojo galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis išsiieškoti galimos skolos, nors jokių objektyvių tai apsunkinančių aplinkybių (sukurtų sąmoningais neteisėtais veiksmais) nebuvo. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas neįvykdžiusiam prievolės skolininkui pirmiausia yra taikoma civilinė atsakomybė, o baudžiamasis procesas inicijuojamas tada, kai konstatuojama, kad sudarydamas sutartį su kitu asmeniu kaltininkas jau turėjo tyčią nevykdyti iš tos sutarties kylančios prievolės.
Iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų, tyrimo nustatytų aplinkybių matyti, kad kilę tarpusavio ginčai yra dirbtinai kriminalizuojami siekiant apkaltinti J. Š. ir Ž. Š. sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato draudimą piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).
Akivaizdu, kad civilinės sutarties nevykdymas negali būti laikomas nusikalstama veika. Tokiu būdu nukentėjusiosios G. B. teisių gynimas baudžiamosios teisenos tvarka yra akivaizdžiai perteklinis ir neteisėtas.
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007).
Remiantis išdėstytu, onas Šiaučiūnas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d ir Ž. Š. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisintini, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios G. B. civilinis 6200 Lt ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2012-08-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 0000199, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., 67 b. l.), 2012-01-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos dokumentų kopijos saugomas baudžiamojoje byloje (4 t., 21 b. l.), kompaktiniai diskai, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
JONĄ ŠIAUČIŪNĄ, kaltintą padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d.,222 str. 1 d., 223 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
ŽIEDŪNĄ ŠIAUČIŪNIENĘ kaltintą padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d.,300 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kardomąsias priemones-rašytinius pasižadėjimus neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepaksistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2012-08-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas pinigų priėmimo kvitą Nr. 0000199 (1 t., 67 b. l.), 2012-01-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas dokumentų kopijas (4 t., 21 b. l.), kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.