- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- P-556-24-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Č. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A248-44/2008 pagal pareiškėjo Č. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Č. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžinti jam visas socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. lapkričio mėnesio imtinai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti jam visas sumokėtas socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 1995 metų sausio 1 d. iki 1999 m. lapkričio imtinai, nes perskaičiavus ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją valstybinio socialinio draudimo stažas nebuvo papildytas minėtu laikotarpiu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog nėra teisinio pagrindo mokėti socialinio draudimo įmokas, jeigu asmeniui nebus įskaitomi darbo metai į socialinio draudimo stažą, o nenustačius Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme teisinio reguliavimo mechanizmo, kuris kompensuotų praradimus, patiriamus ištarnauto laiko pensijų gavėjų perskaičiuojant šias pensijas į senatvės pensijas, užkertamas kelias pasinaudoti užtarnautu stažu ir gauti didesnę pensiją, atmestinas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnyje nustatytas mechanizmas leidžia pareiškėjui kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jo pensija būtų perskaičiuota iš naujo. Perskaičiuojant pareiškėjui pensiją teisės aktų nustatyta tvarka būtų atsižvelgiama į visus jo stažo laikotarpius. Teismas nurodė, kad pareiškėjui valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuotos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato galimybės grąžinti asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokas, teisėtai sumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. lapkričio 15 d. ir nuo 1999 m. kovo 8 d. iki 1999 m. rugpjūčio 8 d. dirbo pagal darbo sutartį ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pareiškėjas pageidauja, kad šios įmokos jam būtų grąžintos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1994 m. lapkričio 29 d. įstatymo Nr. I-676 redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustatė, kad asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustatė, kad drausdamas asmenis, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tokios pačios nuostatos išliko ir vėlesnėse įstatymo redakcijose (1997 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. VIII-361, 1999 m. kovo 16 d. įstatymas Nr. VIII-1086, 1999 m. gegužės 18 d. įstatymas Nr. VIII-1188). Vadinasi, valstybinio socialinio draudimo įmokos pareiškėjo nurodomu laikotarpiu buvo skaičiuojamos pagrįstai ir teisėtai, todėl jas grąžinti nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo jam grąžinti visas sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tai yra, sumokėtas tiek jo paties, tiek ir darbdavio. Vyriausybės nutarimais (1994 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1319, 1995 gruodžio 28 nutarimas Nr. 1634) draudėjams buvo nustatytas 30 procentų valstybinio socialinio draudimo tarifas, o apdraustiesiems - 1 procentas. Be to, pensijų draudimui (pareiškėjas savo reikalavimus sieja su pensijos perskaičiavimu) buvo nustatytas 22,5 procento tarifas, kita įmokų dalis paskirstyta kitoms draudimo rūšims. Todėl dalis pareiškėjo skundo reikalavimų negali būti tenkinama ir dėl šių priežasčių. Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų grąžinimo ir nenagrinėjamas reikalavimas dėl tam tikrų darbo laikotarpių įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, pastarasis reikalavimas išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1902/2005 (2005 m. gruodžio 1 d. sprendimas, Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartis), todėl kolegija nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su galimybe perskaičiuojant pensiją papildyti darbo stažo duomenis. Dėl darbo stažo, įgyto po 1995 m. sausio 1 d., įtakos pensijos dydžiui taip pat pasisakyta administracinėje byloje Nr. I-1902/2005. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A6-987/2006, priimtoje šioje byloje, išaiškinta, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ištarnauto laiko pensijos gavėjo pageidavimu, jam sukakus šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba jį pripažinus nedarbingu arba iš dalies darbingu, senatvės ar netekto darbingumo pensija gali būti ne tik perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją, kai ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama pagal ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo ir uždarbio duomenis, bet ir paskirta pagal šio įstatymo nuostatas dėl naujai skiriamų pensijų, ir tokiu atveju būtų atsižvelgiama ir į stažą, įgytą po 1995 m. Todėl pareiškėjo argumentas, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos neturi įtakos pensijos dydžiui, pripažintas nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą ginčą (dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grąžinimo) netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimą į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, taigi, ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalis ir 54 straipsnis, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
IV.
Pareiškėjas 2008 m. vasario 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įteikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A248-44/2008. Pareiškėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsniu, prašo atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą ir perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui. Prašyme dėstomi šie argumentai:
1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2180 redakcija) reikalavimai, lyginant su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (1994 m. liepos 18 d. redakcija) reikalavimais, sugriežtinti. Dėl ko perskaičiuojant pareiškėjui ištarnauto laiko pensiją į socialinio draudimo senatvės pensiją nebuvo įskaitytas darbo stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. lapkričio 15 d. ir nuo 1999 m. kovo 8 d. iki 1999 m. rugpjūčio 8 d.
2. Pareiškėjo manymu, perskaičiuojant jam ištarnauto laiko pensiją į socialinio draudimo senatvės pensiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius neturėjo teisės taikyti jam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2180 redakcija), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A5-222/2004) 2004 m. kovo 2 d. nutartimi įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti jam ištarnauto laiko pensiją į socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (1994 m. liepos 18 d.) redakciją, kuri priimant nutartį buvo galiojanti. Tuo buvo pažeistos pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucinės teisės.
3. Atkreipia dėmesį į tai, kad šis klausimas du kartus buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir du kartus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, ir visuose teismuose buvo prašoma nukreipti bylą į Konstitucinį Teismą, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalis (2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2180 redakcija) neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (1994 m. liepos 18 d. Nr. I-549 redakcijos) nuostatoms ir Konstitucijos 23 straipsnio, 29 straipsnio, 52 straipsnio bei 94 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Procesas gali būti atnaujinamas, esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal ABTĮ 157 straipsnio 1 dalį, be kitų reikalavimų, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma proceso atnaujinimo pagrindas.
Šiuo atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytas konkretus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindas (konkretus punktas). Įvertinus pateiktame prašyme nurodytas proceso atnaujinimo pagrindu laikomas aplinkybes, taip pat negalima daryti išvados, kad jos pagrindžia kurį nors ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, kuriam esant procesas gali būti atnaujinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, jog pareiškėjo Č. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo Č. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A248-44/2008 pagal pareiškėjo Č. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.