Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui (ei) G. N. ir jos atstovei adv. G. Striaukienei, atsakovui A. J. ir jo atstovui adv. D. Vaičiuliui, neatvykus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų, ieškovo (ės) pusėje I. Š., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) G. N. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo (ės) pusėje I. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas (ė) savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Trečiasis asmuo I. Š. nepateikė teismui į bylą atsiliepimo dėl ieškovo (ės) ieškinio reikalavimų atsakovui, į teismo posėdį neatvyko. Teismas nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2d.).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovė nurodė, kad sudarius taiko sutartį byloje mažintų ieškinio reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo dydžio iki 100 Eur ir pakartojo ieškovo (ės) ieškinio motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovas kol kas neturi galimybių dirbti, nes tam įtakos turi ir jo sveikatos būklė. Mano, kad atsakovas turi galimybes teikti vyriausiam sūnui daug didesnį išlaikymą nei siūlo, kadangi yra sveikas, gali dirbti ir gauti daug didesnes pajamas nei gauna šiandien. Mano, kad ir atsakovo žmona turi teikti išlaikymą jų bendriems vaikams, o tai, jog ji nedirba laikytina, kad šeima neturi finansinių problemų. Laiko, jog atsakovas savo neatsakingu elgesiu mažina gaunamas pajamas, kadangi yra priverstas mokėti ATPK pagrindu paskirtas administracines baudas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas A. J. yra (duomenys neskelbtini) gimusio G. N. tėvas (4 b.l.). Iš Šiaulių ,,S.“ gimnazijos pažymų apie ieškovo mokymąsi matyti, kad jis (ji) ieškinio pateikimo momentu mokosi 3 klasėje ir mokslo programos studijas baigs 2017-07-14 (5-6, 72 b.l.). Ieškovo (ės) pateiktas ieškinio reikalavimas patvirtina, kad jam (jai) per mėnesį pragyvenimui reikia ne mažiau kaip 360,00 Eur (1-2 b.l.). Pusę šios sumos jam (jai) skiria motina, tačiau ji nėra finansiškai pajėgi viena išlaikyti gimnazijoje dar besimokančio sūnaus (1-2 b.l.). Iš VĮ Registrų centro 2015-10-07 pažymos seka, kad ieškovas (ė) neturi jokio jam (jai) nuosavybės teise priklausančio turto ir negauna jokių pajamų (7, 98-99 b.l.). Ieškovas (ė) (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis (ė), tačiau jis (ji) ir toliau mokosi Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje. Dėl to įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė ir vykdo tėvo pareigas bei neprisidėjo ir neprisideda prie materialinės pagalbos pilnamečiam vyriausiam sūnui teikimo, kuomet jis (ji) toliau tęsė mokymąsi minėtoje gimnazijoje (47 b.l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007-06-07 nutarimu (įsigaliojo 2007-06-12) pripažino, kad LR CK 3. 194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau šis KT nutarimas nepaneigia teismo teisės nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimą atsakovui, jį nagrinėti remiantis LR Konstitucijos nuostatomis (CK 1.3 str.), bendraisiais teisės principais bei suteiktais įgaliojimais (Konstitucijos 109 str.) ir tokiu būdu išspręsti šalių ginčą. Minėtų teisės normų taikymas atitinka ir CK 1.8 straipsnio nuostatas. Be to įstatymo leidėjas CK trečiąją knygą papildė 3. 192¹ straipsniu, kuris įsigaliojo nuo 2013-07-09, apie tėvų pareigą išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės. Tokia įstatymo leidėjo nuostata remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga ne tik išlaikyti nepilnamečius vaikus iki 18 metų, bet ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl to ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti tėvų pareigą remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokia pareiga bus pagrįsta kitomis Konstitucijos nuostatomis, bet ir kaip jau minėta, tokia pat teisė suteikta teismui, sprendžiant individualų ginčą konkrečioje byloje. Kadangi pavyzdžiui, Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), dėl to pripažintina, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką (vaikus) tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga galėjo būti kildinama ne tik iš įstatymų (pvz. anksčiau galiojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos), bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos ir pakeisto įstatyminio reguliavimo nuostatomis (CK 192¹ str.) atsiranda tėvų pareiga teikti būtiną paramą ir pilnamečiam vaikui, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.

Kaip teismas jau yra nurodęs ieškovas (ė) (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės toliau tęsia mokymąsi minėtoje gimnazijoje ir jam (jai) skirtą mokslo programą jis (ji) baigs 2017-07-14 (12 b.l.).

Kadangi ieškovui (ei), jau būnant pilnamečiu, tačiau vis dar besimokant vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), tėvas irgi neteikė jam (jai) reikalingos paramos, darytina išvada, kad jo (jos) reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris atsisakė realiai padėti vyriausiajam sūnui materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka ne tik Konstitucijoje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, o taip pat įstatymo nuostatas (CK 192¹ str.). Ieškovas (ė) iš pradžių nurodė, kad norėtų, jog tėvas jam (jai) mokėtų 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki mokysis minėtos gimnazijos dieniniame skyriuje iki jis (ji) sulauks 24 metų. Nurodė, kad jo (jos) poreikių patenkinimui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 360 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas (ė) pareiškė, kad mažintų savo reikalavimą atsakovui iki 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tik taikos sutarties sudarymo atveju, o atsakovas šį ieškovo pasiūlymą atmetė ir siūlė pastarajam sudaryti taikos sutartį tėvui mokant tik po 70 Eur.

Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovas (ė) G. N., nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau tebesimoko gimnazijoje, akivaizdu, kad jam (jai) buvo anksčiau ir šiuo metu yra reikalinga tėvo parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos, medikamentų įsigijimui ir pan.). Taip pat ieškovui (ei) mokantis minėtos gimnazijos dieniniame skyriuje, irgi reikalinga susimokėti už paslaugas, kurias jis (ji) gauna gyvenamojoje vietoje, kas tuo pačiu taip pat turi įtakos ir jo (jos) reikalavimo patenkinimui. Nors byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovas irgi mokėjo sūnui reikalingo dydžio išlaikymą, tačiau pripažintina, jog atsakovas esant ieškovo ir jo motinos sutikimui mokėjo pastarajam tik nedideles pinigų sumas, tačiau kaip nurodė pastarais šie pinigai buvo pervesti į ieškovo (ės) motinos sąskaitą. Tokiu atveju pripažintina, kad atsakovas iš vis nuo sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini) įskaitytinai) jam (jai) neteikė išlaikymo, nors toks poreikis vaikui išliko ir sulaukus pilnametystės, kadangi jis (ji) kol kas mokosi Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovas turi teikti išlaikymą ir kitiems nepilnamečiams vaikams, tačiau iš jo turimo turto ir nurodytų pajamų seka, jog jis būtų pajėgus mokėti sūnaus išlaikymui ir po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki jis mokysis Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje. Nors atsakovas teigė, kad sutinka teikti išlaikymą sūnui, tačiau tik periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kurių dydis būtų 50 Eur, tačiau toks jo atsikirtimas į ieškovo (ės) ieškinio reikalavimą laikytinas nepagrįstu. Pirmiausia, teismas pripažįsta, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam vyriausiajam sūnui, o jo nurodytas išlaikymo dydis laikytinas neatitinkančiu tokio amžiaus jaunuoliui reikalingos paramos. Nors kaip jau minėta nors atsakovas teikia išlaikymą kitiems išlaikytiniams, tačiau jiems reikalingą parama privalo teikti ir jų motina V. J. (30-33 b.l.). Todėl atsakovo atsikirtimai, kad kiti jo nepilnamečiai vaikai bus aprūpinami mažiau nei jo vyriausiasis sūnus atmestini. Antra, atsakovas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių sudarančių pagrindą atleisti jį iš dalies ar visiškai nuo ieškovo (ės) ieškinio reikalavimo. Pastebėtina, kad nors atsakovui nuosavybės teise priklauso tik dalis nekilnojamųjų daiktų LR, tačiau jis verčiasi individualia veikla, iš to gauna pajamas, ir savo vardu turi įregistravęs dvi transporto priemones, nors su viena dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (44 b.l.). Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo VMI pateikta metinė pajamų deklaracija už 2015 metus (87-90 b.l.). Trečia, atsakovas būdamas brandaus amžiaus asmeniu, neturi ir jokių sveikatos problemų, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Todėl laikytina, kad atsakovas gali dirbti ne tik visą darbo dieną, bet ir papildomai įsidarbinti. Be to jo šeimai yra mokomos išmokos už nepilnamečius vaikus (39 b.l.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis ar jo šeima būtų laikytina socialiai remtina. Todėl teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas kol kas negali atsisakyti materialiai neremti ir dabar jau pilnametystės sulaukusio vyriausiojo sūnaus, kuris šiuo metu mokosi gimnazijoje ir kuriam tokia parama yra reikalinga (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad paramos sūnui negali teikti dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, neįgalumo ar pan.). Ketvirta, ieškovui dėl bendro susirgimo reikalinga nuolat naudoti gydytojų išrašytus vaistus, kadangi jis serga kol kas nepagydoma liga (8-13 b.l.). Penkta, ieškovo pažangumas ginčo atveju irgi neturi įtakos jo reikalavimo dydžiui, kadangi nors jis mokosi ir patenkinamai, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtų paliktas kartoti mokslo kursą dėl objektyvių priežasčių.

Todėl teismas tenkina ieškovo ieškinį atsakovui atsižvelgdamas į pastarojo amžių, sveikatą ir turtinę padėtį, kuri kaip jau minėta nėra jau tokia bloga. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti jam išlaikymą iš tėvo pagrįstas ir teisėtas bei atitinkantis minėtus Konstitucinius principus ir įstatymo nuostatas. Atskirai pastebėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas expressis verbis dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo yra konstatavęs (2007-01-23 nutartis civ. byla Nr. 3K-7-130/2007 ir 2007-03-14 nutartis civ. byla Nr. 3K-104/2007), kad žemesnės instancijos teismas turi ,,diskrecijos teisę“ priteisti išlaikymą asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje ar kuomet jis pradeda dienines studijas aukštojoje mokykloje.

Todėl dabartiniu momentu iš atsakovo ieškovui priteistinas 130,00 Eur dydžio kiekvieno mėnesio išlaikymas periodinėmis išmokomis, nes tai yra mažiau, nei pusė dabar nustatytos minimalios 350, 00 Eur mėnesinės algos (toliau – MMA) nuo 2016-01-01 ( LRV 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240, įsigaliojo nuo 2016-01-01). Toks išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus galimas atsakovo pajamas ir aplinkybę, kad kito asmens galinčio teikti išlaikymą sūnui be vaiko motinos I. Š., šiuo metu nėra. Tai, kad ieškovui paramą teikia motinos tėvas, tai yra vaiko senelis, nelaikytina ta aplinkybe, jog atsakovo teikiamas išlaikymo dydis turėtų būti dar mažesnis. Tokia išvada seka, kadangi vaiko senelis nėra teisiškai įpareigotas remti savo vaikaitį (CK 3. 237 str.). Pastebėtina, kad ir pats atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pripažino, jog jo vaikams paramą pagal išgales teikia ne tik jo, bet ir žmonos motina, tai yra vaikaičių senelės. O byloje duomenų, kad atsakovo motina teiktų paramą vyriausiam vaikaičiui nėra. Be to ir trečiasis asmuo I. Š. savo vardu nėra įregistravusi LR jokio nekilnojamojo daikto ar transporto priemonių (100-101 b.l.). Pažymėtina, kad tik MMA gali užtikrinti minimalius nedirbančio suaugusio asmens poreikius, o ieškovas šiuo metu mokosi gimnazijoje ir kol kas dirbti negali. Be to ieškovas galbūt ateityje mokysis ir aukštojoje mokykloje, o norint į ją įstoti, reikia tam ir tinkamai pasiruošti. Būtent tokias lėšas atitinkančias MMA, jam turi užtikrinti ne tik motina, bet ir tėvas. Pripažintina, kad ir ieškovas nurodė, jog jam reikia mažesnės nei MMA dydžio lėšų sumos, nes jis kol kas sugebės būti apsirūpinęs ir gaudamas iš tėvo tik tokio dydžio išlaikymą. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo nurodytais faktais dėl jo noro mokytis ir tai, jog tam reikalingos papildomos išlaidos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas jau yra pilnametis, suaugęs žmogus, todėl jis privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti. Atitinkamai teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, jis turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to ieškovui esant pilnamečiam, tik jis pats turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti jam priteistą išlaikymą.

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti išlaikymą ne tik iki kuomet jis mokysis Šiaulių ,,S.“ gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ir iki jis sulauks 24 metų. Tokį reikalavimą ieškovas atsakovui irgi galės pareikšti teisme ateityje, kuomet jis pateiks tai patvirtinančius įrodymus ir jis bus pripažintas teisėtu bei pagrįstu, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms (pvz., baigęs gimnaziją jis negalės dirbti arba nebus priimtas į darbą dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o tuo pačiu toliau tęs mokslą aukštojoje mokykloje, įskaitant ir kolegiją bei pan.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas yra ne vyresnis nei 24 metų amžiaus ir jis kol kas mokosi tik gimnazijos dieniniame skyriuje, kur vidurinio mokslo studijas baigs 2017 m. liepos mėnesio viduryje. Todėl teismas šioje byloje tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui, priteisia jam reikalingą išlaikymą tik už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2017-07-14 įskaitytinai (104 b.l.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo atveju egzistuoja ne tik konstitucinis, bet ir įstatyminis teisinis pagrindas priteisti ieškovui išlaikymą, todėl atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau nurodytą išlaikymas jam priteistinas tik iki kol ieškovas baigs vidurinio mokslo programą gimnazijoje (104 b.l.). Atskirai pastebėtina, kad teismui kol kas nežinoma ir negali būti žinoma ar baigęs vidurinės mokyklos programą ieškovas toliau mokysis aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui visiškai (CPK 267 str.). Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 11-12 p.).

Ginčo atveju ieškovui priteistinas iš atsakovo išlaikymas po 130,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-07-14 įskaitytinai, tai yra iki jis baigs Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje vidurinio mokslo programą (104 b.l.). (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3d.). Atskirai pastebėtina, kad jeigu ieškovas baigęs minėtą vidurinio mokslo programą per vasaros atostogas neįsidarbins, o nuo rudens įstos studijuoti į aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių, jam irgi išlieka teisė vėl kreiptis į teismą pateikiant atitinkamus įrodymus, su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą iš tėvo, kuris gali būti jai reikalingas nuo 2017 m. liepos mėnesio 14 d. ir iki 24 metų amžiaus, o atsakovas ir vėl atsisako jį teikti geranoriškai. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne teismas, o pats atsakovas ar ieškovas, o esant tarp jų nesutarimui ir antstolis, apskaičiuoja priteisto išlaikymo sumą per teismo nurodytą laikotarpį. Ieškovui papildomai iš atsakovo priteistinos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, kurias jis patyrė kreipdamasis į teismą (CPK 88 str. 1d. 9p.).

Patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 47,00 Eur žyminio mokesčio (130 Eur x 12 mėn) x 3 %), kadangi ieškovas nuo jų sumokėjimo pagal įstatymą yra atleistas. Už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 str. 6d.). Tačiau valstybei iš atsakovo priteistinos 144,75 Eur išlaidos už ieškovui pagal teisinės pagalbos sprendimą suteiktas advokato paslaugas.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto G. N. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, šios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi tik procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis, daromos ir tokios taisyklės išimtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Šiuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos „be kaltės“. Šioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, „kai yra šalies kaltė“. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovo reikalavimai konkretūs, bet jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovo kaltė dėl atsakovo išlaidų. Dėl to atsakovo bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovo kaltę dėl minėtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovo procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis atsakovo motyvu, kad jis neturi teikti ieškovui prašomo dydžio išlaikymo. Kuomet ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkinamas tik iš dalies, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Šioje byloje patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir jo reikalavimas valstybės vardu, esant teisinei pagalbai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios priteistinas iš atsakovo, o tuo pačių remiantis aukščiau nurodytu, šiuo atveju netaikytinas įskaitymas dėl šių išlaidų sumažinimo, nors ieškinys patenkintas iš dalies, įvertinus aukščiau paminėtus teisinius argumentus ir paties ieškovo statusą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) pilnamečiam sūnui G. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-07-14 įskaitytinai, tai yra iki G. N. baigs vidurinės mokyklos mokslo programą Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 75 euro ct) išlaidų atlyginimui už ieškovui suteikta antrinę teisinę pagalbą.

4. Sprendimą dėl išlaikymo G. N. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

5. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui netenkinti.

Šalys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.