Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. B. (J. B.) prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal atsakovų J. B. ir R. J. F. (R. J. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4372-580/2017 pagal ieškovo Nordea Bank, AB,Lietuvoje veikiančio per Nordea, AB Lietuvos skyrių (teisių perėmėjas Luminor Bank, AB), ieškinį atsakovams J. B. ir R. J. F. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VM investicija“ ir M. J. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gruodžio 5 d. gauta civilinė byla su atsakovų J. B. ir R. J. F. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4372-580/2017, pagal ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (teisių perėmėjas Luminor Bank AB), ieškinį atsakovams J. B. ir R. J. F. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VM investicija“ ir M. J. R. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VM investicija“ ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gruodžio 14 d. gautas atsakovo J. B. prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytas ir 2017 m. birželio 12 d. patikslintas laikinąsias apsaugos priemones – jam priklausančio nekilnojamojo turto areštą pakeisti įrašu viešame registre dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo, leidžiant nekilnojamąjį turtą išnuomoti tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymas priimtas ir nustatytas terminas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti prieštaravimus (atsiliepimus) į prašymą. Per nustatytą terminą gauti ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimai, todėl jie priimtini.Prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamos paskirties pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Teismui pritaikius turto areštą – absoliutų disponavimo nekilnojamuoju turtu draudimą, jis negali pastatų atlygintinai išnuomoti gamybine ar sandėliavimo veikla užsiimantiems subjektams, todėl patiria žalą. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. su UAB „Dreamfront“ yra sudaryta nurodytų pastatų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Dreamfront“ įsipareigojo kas mėnesį jam mokėti 2 784,19 Eur nuomos mokestį, išskaičiuojant 417,62 Eur gyventojų pajamų mokestį. Nuomos sutartis sudaryta iki 2028 m. sausio 31 d., tačiau dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės jos faktiškai vykdyti, todėl kas mėnesį patiriama 2 366,57 Eur žala. Teismo taikytas absoliutus nekilnojamojo turto disponavimo suvaržymas yra neproporcingas laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, kadangi priešingoms ginčo šalims palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakanka tik įrašo viešajame registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimo draudimo.Ieškovo teisių perėmėjas Luminor Bank , AB atsiliepime į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo jį atmesti. Nurodo, jog pats principas, kad iš areštuoto turto būtų gaunamos pajamos, kurios būtų skiriamos galimiems reikalavimams užtikrinti, yra teisingas, tačiau šiuo atveju yra matyti, kad prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būdas pažeis laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, kadangi turtas bus nepagrįstai teisiškai apsunkinamas dešimties metų nuomos teise, nepriklausomai nuo savininko pasikeitimo. Nuomos mokesčio lėšos nebus skiriamos teismo sprendimui įvykdyti ir nebus užtikrinamas teismo sprendimo priteisti žalos atlyginimą įvykdymas, be to, nuomos mokesčio dydis yra nepagrįstas ir galbūt per mažas. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti atsakovo prašymą, tokiu atveju būtina išspręsti nuomos mokesčio mokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą klausimą.Trečiasis asmuo BUAB „VM investicija“ atsiliepime neprieštarauja pateikto prašymo tenkinimui ir nurodo, kad draudimas perleisti nekilnojamą turtą išlieką, o pajamų gavimas iš nuomos objekto nepažeidžia trečiojo asmens, kaip kreditoriaus, interesų.Kitų byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimai (atsiliepimai), iki Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatyto termino (2017 m. gruodžio 20 d. 16 val.), negauti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Byloje nustatyta, kad atsakovai J. B. ir R. J. F. apeliacine tvarka ginčija Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą, kuriuo patenkintas trečiojo asmens BUAB „VM investicija“ ieškinys dėl žalos atlyginimo. Apeliacine tvarka ginčijamu sprendimu iš atsakovų solidariai priteistas 1 240 000,00 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „VM investicija, taip pat bylinėjimosi išlaidos valstybei.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams J. B. ir R. J. F. priklausantį 609 599,91 Eur vertės kilnojamą ar nekilnojamą turtą, o jo nesant – nurodyto dydžio pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patikslino 2017 m. gegužės 23 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos areštuojant solidarių skolininkų J. B. ir R. J. F. bendrą 609 599,91 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – nurodyto dydžio pinigines lėšas. Procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas priėmė įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas fiziniams asmenis, nesant duomenų apie jų turtinę padėtį, laikytinas dideliu, todėl vien šių aplinkybių pakanka taikyti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų, areštą.Atsakovas J. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės yra per daug varžančios – apriboja sudarytos nuomos sutarties faktinį vykdymą, todėl Vilniaus apygardos teismo taikytas nekilnojamojo turto areštas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turėtų būti pakeistas įrašu viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to turtas ir toliau išliks jo nuosavybe ir, esant poreikiui, iš jo bus galimas išieškojimas – priešingoms šalims palankaus teismo sprendimo įvykdymas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 ir 2 dalis, prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas priklausomai nuo to, kurio teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Taigi, atsakovui yra suteikiama procesinė teisė prašyti pakeisti jau taikytas priemones, pateikiant adekvačią kitą ieškinio užtikrinimo priemonę, kuri atitiks savo funkciją, tačiau bus mažiau nepalanki atsakovui.Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė V. M., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį, kuri vėliau buvo pakeista 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi, aprašė atsakovų turtą ir 2017 m. gegužės 29 d. įregistravo turto arešto akto pakeitimą. Iš byloje esančio 2017 m. birželio 13 d. pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą matyti, kad teismo nutarties pagrindu buvo areštuotas atsakovui J. B. priklausantis turtas: 1,7616 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0.0900 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis 2,5400 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkio paskirties statiniais, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1,3000 ha žemės sklypo su gamybos (1345,01 kv. m.) ir sandėliavimo (584,14 kv. m.) paskirties pastatais, esančių (duomenys neskelbtini); dvi transporto priemonės ir kredito įstaigose esančios piniginės lėšos, nustatant 447090,91 Eur apribojimo sumą.Iš 2017 m. gruodžio 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, grindžiamo pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas, galiojant jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto – ½ dalies 584,87 kv. m. sandėliavimo ir ½ dalies 1345,01,57 kv. m. gamybos paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), areštui, 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė šiuose pastatuose esančių patalpų nuomos sutartį. Atsakovas kartu su sutuoktine L. B., kuri yra nurodyto turto bendraturtė, 2017 m. lapkričio 21 d. patalpų nuomos sutartimi įsipareigojo iki 2028 m. sausio 31 d. UAB „Dreamfront“ išnuomoti minėtas patalpas už 2 784,19 Eur mokestį per mėnesį. Nuomos sutartyje nurodyta, kad atsiskaitymai turi būti atliekami į L. B. banko sąskaitą.Teismui patikrinus duomenis viešuosiuose registruose (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovui J. B. ir jo sutuoktinei L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. liepos 25 d. yra įkeisti hipotekos kreditoriui AB Šiaulių bankui. Hipotekos lakšte nurodyta bendra pastatų vertė, kuri įkeitimo metu nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 371 292,86 Eur. Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 211 422,61 Eur, jos vykdymo terminas iki 2023 m. birželio 30 d. Maksimalios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir nuostolių patirtų dėl užtikrinamos prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atlyginimas, yra 63 426,78 Eur. Hipotekos sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. punkte numatyta, kad įkeičiamus daiktus draudžiama apsunkint vėlesne hipoteka, juos bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į daiktus be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo.Pažymėtina, kad byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsakovo prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad pagal atsakovo prašymą pakeitus byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir įregistravus 2017 m. lapkričio 21 d. patalpų nuomos sutartį viešajame registre, dar labiau būtų apsunkintas jau hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto realizavimas, vykdant iš šio turto išieškojimą pagal ieškovui ar trečiajam asmeniui galbūt palankų teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje hipotekos sutartyje yra nuostata, kuri įkaito davėjams draudžia tretiesiems asmenims nuomoti įkeistą turtą (žemės sklypą ir pastatus) be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad hipotekos kreditorius AB Šiaulių bankas būtų pritaręs nuomos sutarties su UAB „Dreamfront sudarymui ar bent buvo apie ją informuotas (tokios informacijos nėra ir pateiktoje nuomos sutartyje). Prašyme nurodytas atsakovo teiginys, kad jis, faktiškai negalėdamas vykdyti nuomos sutarties, kas mėnesį patiria žalą, laikytinas nepagrįstu. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, žinojo, kad pastatai yra areštuoti, todėl sudarydamas juose esančių patalpų nuomos sutartį, esant neišspręstam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo, pats prisiėmė riziką dėl sutarties (ne)vykdymo. Nors ieškovo teisių perėmėjas Luminor Bank , AB atsiliepime į prašymą nurodė, kad atsakovo tikslas – iš areštuoto turto gauti pajamas, kurios galėtų būti skiriamos ieškinio reikalavimams įvykdyti, iš esmės yra teisingas, tačiau teismas pažymi, kad pagal 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytos nuomos sutarties sąlygas visos pajamos gautos iš nuomos būtų pervedamos į bendraturtės – atsakovo sutuoktinės L. B. banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. nėra šioje byloje dalyvaujantys asmuo, teismas negali spręsti klausimo dėl jos teisių bei pareigų ir nustatyti, kad į šio asmens banko sąskaita pervedamos lėšos būtų skiriamos atsakovo J. B. prievolėms vykdyti.Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir pakeisti byloje taikytų apsaugos priemonių rūšį (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti atsakovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2A-1362-370/2017.