Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. S. atmestas.

UAB „N.“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 159,92 Eur turtinę žalą, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, disponavo kito asmens dokumentu – nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ir realizavo galiojantį A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą galimybių pasą, atspausdintą ant popieriaus, kol 2021 m. lapkričio 8 d., apie 13.05 val., UAB ,,K.“ parduotuvėje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, minėtą dokumentą panaudojo pateikdamas apsaugos darbuotojui patikrinimui, kad patektų į minėtą parduotuvę, tada minėtą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo, toliau laikė prie savęs ir gabeno po minėtą parduotuvę, tačiau minėtoje parduotuvėje buvo sulaikytas dėl vagystės, o 2021 m. lapkričio 8 d., apie 14.00 val., minėtoje parduotuvėje policijos pareigūnai minėtą dokumentą rado tarp jo daiktų, po ko 2021 m. lapkričio 8 d. nuo apie 15.00 val. iki apie 15.05 val. jis minėtą dokumentą savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.

Be to, K. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, disponavo kito asmens dokumentu – nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ir realizavo galiojantį T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, atspausdintą ant popieriaus, kol 2021 m. lapkričio 26 d., apie 15.21 val., parduotuvėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, minėtą dokumentą panaudojo pateikdamas apsaugos darbuotojui patikrinimui, kad patektų į minėtą parduotuvę, tada minėtą dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo, toliau laikė prie savęs ir gabeno po minėtą parduotuvę, tačiau nuo apie 15.43 val. iki apie 15.47 val., bandant jį sulaikyti minėtoje parduotuvėje dėl vagystės, minėtą dokumentą pametė su asmeniniais daiktais, o 2021 m. gruodžio 8 d. nuo apie 16.11 val. iki apie 16.18 val. minėtą dokumentą parduotuvės „N.“ direktorė V. N. savanoriškai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštajam policijos komisariatui.

Be to, K. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – 2021 m. lapkričio 26 d. nuo apie 15.21 val. iki apie 15.43 val. UAB „N.“ parduotuvėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 8 butelius degtinės „Finlandia“, kurios butelio kaina 19,99 Eur, susidėjo minėtus butelius į kuprinę ir bandė išeiti pro kasas nepateikęs jų apmokėjimui, tačiau prie parduotuvės durų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, todėl numetė kuprinę su buteliais ant grindų, o jo pažįstamas T. B., kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, apie 15.44 val., kuprinę su buteliais paėmė ir pasišalino iš parduotuvės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis, neturėdamas teisėto pagrindo, disponavo kitų asmenų dokumentais – galiojančiu A. B. vardu išduotu galimybių pasu, atspausdintu ant popieriaus, bei galiojančiu T. B. vardu išduotu ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, atspausdintu ant popieriaus, kuriuos jis panaudojo pateikdamas parduotuvių apsaugos darbuotojams patikrinimui, kad patektų į kaltinime nurodytas parduotuves, tada minėtus dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo, toliau laikė prie savęs ir gabeno po kaltinime nurodytas parduotuves, kol buvo sulaikytas dėl šiose parduotuvėse įvykdytų vagysčių. Tačiau, apelianto teigimu, jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nuteistas nepagrįstai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reglamentuodama galimybių paso reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl prašo jį išteisinti.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos, už kurias K. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos 2021 m. lapkričio 8 d. (dėl A. B. dokumento) ir 2021 m. lapkričio 26 d. (dėl T. B. dokumento). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Šio nutarimo 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto ir kiti renginiai organizuojami užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus ir, kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šiame nutarime nurodytų kriterijų (išskyrus šio nutarimo 3¹ punkte nurodytas išimtis). Šio nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvo įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys galėjo naudotis kontaktiniu būdu teikiamomis paslaugomis ar būti aptarnaujami organizuojamuose renginiuose: tam asmuo turėjo būti pasiskiepijęs viena iš nurodytų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų (3.1.1.1 papunktis) ar persirgęs COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė turėjo būti nustatytąja tvarka patvirtinta (3.1.1.2 papunktis) arba asmuo turėjo turėti neigiamą testo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti rezultatą (3.1.1.3 papunktis). Šio nutarimo 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvo nurodytos ūkinės veiklos ir teikiamos paslaugos, kuriomis kontaktiniu būdu galėjo naudotis ar būti aptarnaujami asmenys, neatitikę nė vieno iš 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nurodytų kriterijų. Nutarimo 5.1 punktas numatė, jog asmenų atitiktis šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams patvirtinama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. V-891 „Dėl asmenų atitikties kriterijams patvirtinimo“ (2021 m. rugsėjo 10 d. redakcija) buvo nustatyta, kad asmenų atitiktį Nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams patvirtinantys dokumentai (kuriuos gali būti prašoma pateikti kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu) be kitų dokumentų yra Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenų pagrindu parengtas skaitmeninis pažymėjimas, patvirtinantis skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neigiamo tyrimų rezultato faktą, skirtas naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, kurį asmuo gali pateikti atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu, arba tiesiogiai prisijungęs naudojantis interneto svetaine www.gpasas.lt. (toliau – ir galimybių pasas) (1.1.1.4. papunktis) arba/ir pagal Europos Komisijos reikalavimus parengtas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas, patvirtinantis skiepijimo ar persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) faktą pagal Nutarime nurodytus kriterijus, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu (1.1.1.5. papunktis). Taigi, tiek galimybių pasas, tiek Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas buvo išduodami konkretiems fiziniams asmenims, atitinkantiems teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus šiems dokumentams gauti ir būtent šie asmenys, pateikę minėtus dokumentus, galėjo būti aptarnaujami ar naudotis kontaktinėmis paslaugomis (išskyrus Nutarimo 3¹ punkte nurodytus atvejus). Pagal A. B. vardu išduoto galimybių paso bei T. B. vardu išduoto Europos Sąjungos skaitmeninio COVID pažymėjimo turinį visiškai akivaizdu, jog apeliantas turėjo suprasti ir suprato, kad šiais dokumentais gali naudotis tik asmenys, kuriems jie išduoti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog K. S. neabejotinai suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo disponavo A. B. vardu išduotu galimybių pasu bei T. B. vardu išduotu Europos Sąjungos skaitmeninu COVID pažymėjimu ir norėjo taip veikti.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad K. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, jis buvo visuotinai privalomas ir visi asmenys, tarp jų ir apeliantas, privalėjo jo laikytis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šis nutarimas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė buvo kreipusis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydama ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas, 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. KT17-S17/2022 pradėta teisena nutraukta.

9. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KT99-S90/2022 sprendimu „Dėl pareiškėjo Kauno apygardos teismo prašymo ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį“ nuspręsta grąžinti pareiškėjui Kauno apygardos teismui prašymą Nr. 1B-13/2022 ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčio (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1– 3.1.1.3 papunkčių (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) tiek, kiek juose įtvirtintas reikalavimas asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus kaip sąlyga kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti, ūkinei veiklai vykdyti, komerciniams ir nekomerciniams kultūros, pramogų, sporto renginiams, švenčių mugėms, festivaliams ar kitiems tam tikrą laiką trunkantiems organizuotų žmonių susibūrimams viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizuoti ir 3¹ punkto (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmenys, neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytų kriterijų, kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3¹.1–3¹.25 papunkčiuose išvardytos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principams, taip pat šio nutarimo 3¹ punkto (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Kauno apygardos teismo prašymą Nr. 1B-13/2022 ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. V-1151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V-891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1.4 papunkčio tiek, kiek jame „reglamentuojamas „galimybių pasas““, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. S. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistajam savo kaltę visiškai pripažinus, dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nekylant abejonių ir proceso dalyviams dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neprieštaraujant, bylos įrodymai buvo ištirti BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, o iš nuosprendžio turinio, jame išdėstytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo motyvų matyti, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimo procesą, pažeistos nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, kad spręsdamas K. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas nepadarė, baudžiamąjį įstatymą K. S. taikė teisingai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

11. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė K. S. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį pakeisti ar naikinti apeliacinio skundo grumentais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

12. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 75,00 Eur už K. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę K. S. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo K. S. valios. Akcentuotina ir tai, kad K. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 75,00 Eur iš nuteistojo K. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.