- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- N-63-2209-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) patrulis surašė K. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. rugpjūčio 26 d., 17.00 val., Vilniuje, Pramonės gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,40 promilių girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu K. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Konstatavo, kad K. Š. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis. K. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
II.
K. Š., nesutikdamas su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylos nagrinėjimą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK 22 straipsnio ir 126 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. principui, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, o pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė remdamasis alkotesterio rodmenimis, kurie buvo užfiksuoti pažeidžiant galiojančios teisės aktus, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu jo nurodytas faktines aplinkybes: pūtė į du alkotesterius, kurie parodė skirtingus matavimų rezultatus, išlipęs iš savo automobilio svyravo, nes turi sveikatos problemų, neteisėtai buvo pristatytas į policijos komisariatą, neįžiūrėjo alkotesterio kvite nurodytų rodmenų ir jį pasirašė, tačiau protokole šiuos rodmenis įžiūrėjo, todėl nurodė, kad su jais nesutinka. Šie jo paaiškinimai niekur nebuvo užfiksuoti, nes nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas. Nurodo, kad policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra be registracijos numerių, kurie, kaip ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas bei pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, nebuvo užregistruoti, byloje esantys blankai „Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo“ yra anuliuoti, administracinio teisės pažeidimo protokole kaip liudytojas nenurodytas pareigūnas J. K., taip pat asmuo, pranešęs apie neblaivaus asmens vairuojamą jo automobilį. Mano, kad buvo pažeista jo sustabdymo ir neblaivumo nustatymo tvarka, abejoja, ar teisingai jo atžvilgiu buvo panaudotas alkotesteris. Dokumentai apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo jam buvo pateikti tik nuvežus jį į policijos komisariatą, kur jo laukė sutuoktinė, norėjusi paimti automobilį, tačiau jai buvo paaiškinta, kad automobilis jau yra nuvežtas į aikštelę. Mano, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas atsakomybės suvienodinimas už transporto priemonės vairavimą esant vidutiniam ir sunkiam girtumo laipsniui prieštarauja teisiniam proporcingumo principui, o sankcijoje numatyta bauda su specialios teisės atėmimu reiškia dvigubą nubaudimą už vieną veiką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai stabdant apelianto vairuotą automobilį buvo teisėti ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Nustačius K. Š. girtumą ir nušalinus jį nuo transporto priemonės vairavimo, jis tinkamam administracinio teisės pažeidimo medžiagos įforminimui, duomenų apie pažeidėją surinkimui, pažeidimo aplinkybių nustatymui bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo pristatytas į policijos komisariatą kartu su automobiliu, kad nebūtų sukeltas pavojus eismo saugumui. K. Š. buvo įspėtas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, dėl vykimo į policijos komisariatą neprieštaravo, su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu sutiko. Automobilis buvo pristatytas į aikštelę teisėtai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pačiam K. Š. nenurodžius jokio asmens, kuriam būtų galima perduoti automobilį. Girtumui nustatyti buvo naudotas sertifikuotas alkotesteris, su šio prietaiso rodmenimis jis sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo protokolo registracija ir nutarimų blankų anuliavimu, Institucija nurodo, kad protokolas buvo užregistruotas Administracinių teisės pažeidimų registre, o registracijos numeris yra pažymėtas ant paties administracinio teisės pažeidimo protokolo, tuo tarpu nutarimo blankai buvo anuliuoti, nes nutarimus tokio pobūdžio bylose priima ne Institucija, o teismas, kuris nutarimus rašo naudodamasis savo blankais ir formomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
K. Š. jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymą neigia iš esmės, apeliaciniame skunde kaip vieną iš ginčijamo nutarimo neteisėtumo pagrindų nurodydamas tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdžio protokolo nerašė, jo paaiškinimų nefiksavo, o priimtame nutarime šie paaiškinimai buvo neišnagrinėti ir neįvertinti, kas pažeidė jo teisę į teisingą teismą.
Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuota "Administracinė jurisprudencija" Nr. 12).
Šiuo atveju nei teismo posėdžio protokolo, nei detalių rašytinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų dėl administracinio teisės pažeidimo byloje (ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų) nėra. Pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytas aplinkybes K. Š. neigia, keldamas kardinaliai priešingą įvykio versiją, kuri nebuvo patikrinta, dėl šios versijos teisingumo, iki priimant ginčijamą nutarimą, nuomonės neišreiškė ir Institucija. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų trūkumų neturi galimybės patikrinti ir įvertinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisingumo ir pagrįstumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, byla yra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių skundo argumentų nepasisakoma, kaip šiai bylai nebeaktualių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
K. Š. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.