Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1276-605/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-19
Bylos Nr.
2A-1276-605/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Birutė Bobrel, Galina Blaževič
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
S. M., R. M., V. L.
Advokatai
Aušra Kargaudienė
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1276-605/2007

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorijos 30.9.1; (S) 121.15; 121.18; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Galinos Blaževič,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovų atstovei adv. Ingai Blaževičienei, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1275-475/2007 pagal ieškovų S. M., R. M. ir V. L. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu (b. l. 125-129) Kauno miesto apylinkės teismo prašė atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio A. M. g. 116, Kaune, unikalus Nr. 1994-9007-1015, pagal UAB „Geokadastras“ planą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą, nustatyti ieškovams nuosavybės teisę į tokias gyvenamojo namo patalpas: ieškovui R. M. patalpas (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui už 1/2 dalį ūkinių pastatų 6159,5 Lt piniginę kompensaciją, atsakovui A. K. nustatyti nuosavybės teisę į tokias gyvenamojo namo patalpas: (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovams 15637,6 Lt piniginę kompensaciją; nustatyti 0.938 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2007-05-23 UAB „Žemėtvarkos darbai" parengtą projektą, nustatant ieškovei S. M. naudotis žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „(duomenys neskelbtini)atsakovui A. K. žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „(duomenys neskelbtini)ir paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane: (duomenys neskelbtini)kiekvienai šaliai po 103 kv. m.; nustatyti, kad kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)škovai ir atsakovas naudosis tokia tvarka: tam, kurio sklypo dalyje jie yra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 159-164) ieškinį patenkino visiškai, atidalijo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Teismas sprendime nurodė, kad 1968-11-15 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovams S. M., R. M. ir V. L. atiteko po 1/6 gyvenamojo namo su priklausiniais bei statiniais, esančiais A. M. g. 116, Kaune, kas sudaro ½ dalį namų valdos. Kita ½ dalis namų valdos priklauso atsakovui A. K. (b. l. 6-9). Atsakovui A. K. ir ieškovei S. M. nuosavybės teise priklauso po 469/938 dalis žemės sklypo, esančio A. M. g. 116, Kaune (b. l. 10-12). Naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta. Ieškovai pateikė UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštą žemės sklypo planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (b. l. 130), kurį įvertinus, matyti, kad jame nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka atitinka faktinį žemės naudojimą bei ieškovės S. M. ir atsakovo turimas žemės sklypo dalis. VĮ „Registrų centras“ įregistruoti plotai ir aplinkinė riba nepakeisti, kiekvienam bendraturčiui numatyta galimybė netrukdomai patekti į jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Tarp šalių nusistovėjusi tokia tvarka, kad nei viena iš šalių nesinaudoja ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi kita šalis, ant atsakovo žemės sklypo dalies yra statomas priestatas. Pagal ieškovų pateiktą projektą bus patenkinti abiejų šalių poreikiai, projektas visiškai atitinka teisingumo ir protingumo, racionalumo principus, atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovų reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, nustatytina 0.938 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal pateiktą 2007-05-23 UAB „Žemėtvarkos darbai" parengtą projektą nustatant ieškovei S. M. naudotis žemės sklypo plotu pažymėtu plane: (duomenys neskelbtini)atsakovui A. K. žemės sklypo plotu pažymėtu plane: (duomenys neskelbtini)ir paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane: (duomenys neskelbtini)kiekvienai šaliai po 103 kv. m.; taip pat nustatyti, kad kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini)ieškovai ir atsakovas naudosis tokia tvarka: tam, kurio sklypo dalyje jie yra (CK 4.75 str.). Ieškovai pateikė teismui 2006-08-28 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo projektą (b. l. 6), iš kurio matyti, kad atsakovui A. K. tenka didesnė turto dalis. Tarp šalių iš esmės kilo ginčas būtent dėl šio fakto. Teismas laikė, kad ieškovų pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių. Kadangi ieškovai pastoviai naudojasi pastato - gyvenamojo namo antru aukštu bei ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), o atsakovas pastato - gyvenamojo namo pirmu aukštu bei statomu priestatu, todėl nepažeidžiant atsakovo teisių ir interesų ieškovai prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri atitinka faktines aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi atsakovui tenka didesnė turto dalis, būtina atidalinti priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (dviejų butų pastatai), kuriame yra 157,62 kv. m bendro ploto ir 114,91 kv. m gyvenamojo ploto, 38,19 kv. m pagalbinio naudingo ploto, 42,71 kv. m. rūsio patalpų bei ūkiniai pastatai 211b ir 411m; name nėra ieškovų paveldėtą 1/2 dalį namo atitinkančio dydžio atskiros patalpos, kuria jie galėtų naudotis, nepažeidžiant kito bendraturčio - atsakovo interesų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nėra techninės galimybės atlikti pertvarkymus abejoms šalims priimtinu būdu. Atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja ūkiniais pastatais, neturi raktų nuo ūkinių pastatų, kad galėtų į juos patekti. Ieškovai patys savo lėšomis rūpinosi ūkiniais pastatais, juos renovavo, jais naudojosi, o atsakovas šiais priklausiniais niekuomet nesinaudojo, nes jie yra ieškovo naudojamame žemės sklype. Siūlomas ieškovų atidalijimo būdas nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Paskirti ieškovams naudotis jų dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkančią patalpą gyvenamajame name nėra galimybės, nes tokios atskiros patalpos nėra; galimybės tokią patalpą įrengti be neproporcingos žalos namo paskirčiai taip pat nėra. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų pateiktu ieškiniu ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektu, galėjo pateikti savo projektą šiuo ginčytinu klausimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar prašymų atidalinti kitokiu būdu ar tvarka. Byloje nustatyta, jog faktinis patalpų atidalijimas natūra, nesukelia žalos tiesioginei daikto paskirčiai, todėl ieškovų patikslintas ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (LR CPK 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms prašymas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas ir atidalintinos turto dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą ieškovų UAB „Geokadastras“ planą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą (CK 4.80 str.). Kadangi atsakovui tenka didesnė turto dalis, o atidalinti pastato natūra negalima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taip pat atsakovui neginčijant ieškovų pasiūlytų sumų, ieškovams priteistina piniginė kompensacija iš atsakovo 15637,60 Lt, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija už 1/2 dalį ūkinių pastatų iš ieškovų 6159,50 Lt. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jų sumokėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui R. M. – 100 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt už advokato pagalbą, ieškovei S. M. – 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Valstybei iš atsakovo priteistina 47,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 167-171) prašo panaikinti 2007 m. liepos 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1275-475/2007 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo, kad atsakovo A. K. nuosavybės teisė į ūkinius pastatus 2I1b ir 4I1m Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu panaikinta neturint tam jokio teisinio pagrindo. Teismas vadovavosi tik ieškovų teikiamais žodiniais argumentais, kad ūkiniai pastatai yra pastatyti ir renovuoti Milevskių pastangomis ir atsakovas šiais statiniais niekuomet nesinaudojo, nes jie yra ieškovo (tačiau teismas nenurodė - kurio ieškovo) naudojamame žemės sklype. Šis Kauno miesto apylinkės teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja LR CPK 197 str. įtvirtintai nuostatai, kadangi žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Kauno miesto apylinkės teismas vadovavosi dokumentais, kurie patvirtina ne dabartinę, bet ankstesnę statinių faktinę būklę (2006 m. vasario 14 d. pažymoje Nr. 44-1039466 nurodyta, kad kadastro duomenų fiksavimo data 1989-04-21). Ieškinys parengtas ir pateiktas teismui neatlikus statinių inventorizacijos, kurioje būtų fiksuoti statinių rekonstrukcijos pasėkoje atlikti pakeitimai. Tokiu būdu, tinkamai parengtas atidalijimo projektas pagal teikiamą ieškinį teismui nebuvo pateiktas (buvo pateiktas tik dalių paskaičiavimo projektas), nebuvo pateikti statinių kadastriniai matavimai, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti atidalijimo sąlygas ir galimybes. Spręsdamas bendrosios nuosavybės teisės padalijimo klausimą, teismas be teisėto pagrindo įtraukė neregistruotą turtą - kalbėdamas apie žemės sklypo naudojimosi tvarką, teismas rėmėsi motyvu, kad žemės sklypas priskirtas statomam statiniui, nors šio statinio teisinė registracija nėra atlikta (LAT 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1492/2002). Taip pat ieškovai nepagrindė kokiu būdu ir kaip gali būti savarankiškai eksploatuojami statiniai bei pastato patalpos atidalijus juos iš bendros dalinės nuosavybės. Teismas nepagrindė kokias įrodymais rėmėsi teigdamas, kad nėra techninės galimybės atlikti pertvarkymus abejoms šalims priimtinu būdu. Kritikuotinas teismo argumentas, kad kadangi atsakovui tenka didesnė turto dalis, būtina atidalinti priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad atsakovui tenka tokia turto dalis, kuri yra registruota viešajame registre. Teismo vertinimas, kad atsakovas nepateikė savo iniciatyva rengtų projektų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prieštarauja teismų praktikai, kad pareiškus ieškinį teisme dėl turto atidalijimo, kitai šaliai atsiliepime pakanka siūlyti savo variantus, nepareiškiant priešieškinio, nes jis pareiškiamas tik numatytai bent vienai sąlygai (LAT 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1496/2002). Taip pat pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės valdoje A. M. g. 116, Kaune, yra negalimas, kadangi tai negali būti įgyvendinama praktiškai: statinių naudojimosi pobūdis sąlygoja, kad šiandien dienai bendraturčiai yra saistomi tiek bendra šildymo sistema, tiek kitomis statinio komunikacijomis, ir faktinis atidalijimas, tinkamai neparengus atidalijimo projekto, kuris atitiktų Statybos įstatymo reikalavimus, yra neįmanomas. Tokiu būdu priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, neišsiaiškinus faktinių galimybių bendraturčiams tapti savarankiškais savininkais valdoje A. M. g. 116, Kaune, pažeidžia atsakovo teises ir interesus (LAT 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006). Nustatant naudojimosi tvarką teismas negali pakeisti nei ieškovų, nei atsakovo nuosavybės teisės, nes reikšti reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos bendraturtis gali tik toje nuosavybės dalyje, kurios savininku jis yra. Esant šioms aplinkybėms, ir teismui priėmus sprendimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, liko neišspręstas galimybės nustatyti naudojimosi tvarką klausimas. Esminis ginčas kilęs šioje byloje yra ne tai, kad atsakovui tenka didesnė turto dalis, bet tai, kad ieškovai teikė projektą, kurio pagrindu atsakovas netenka savo nuosavybės dalies (1/2) statiniuose 2I1b ir 4Ilm. Todėl Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu nustatydamas nuosavybės teisės dalis savininkams (S. M., R. M., V. L.) į 211 b ir 4Ilm statinius iš esmės prieštarauja teikiamam ieškovų žemės naudojimosi tvarkos projektui. Klausimas dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti sprendžiamas tol, kol nėra išspręstas ginčas kilęs tarp bendrasavininkų dėl statinių, esančių šiame žemės sklype (2002 m. gruodžio 9 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1496/2002). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtinais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau tokio išimtinio kompensacijos nustatymo Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendime nepagrindė. Kompensacijos dydžio skaičiavimas, paremtas VĮ Registrų centro pažyma, yra kritikuotini remiantis motyvais, kad joje esantys duomenys neatspindi faktinės dabartinės pastato būklės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 189-192) ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1275-475/2007. Motyvuose nurodo, kad atmestinas apelianto argumentas, jog šalims tenka tokios dalys, kurios registruotos viešajame registre, kadangi ieškovai pastoviai naudojasi gyvenamojo namo antru aukštu, bei ūkiniais pastatais 2I1b ir 4I1m, o atsakovas gyvenamojo namo pirmu aukštu bei statomu priestatu, todėl turi būti nustatyta tokia naudojimosi tvarka, kuri atitinka faktines bylos aplinkybes. Atsakovas nepateikė pasiūlymų (projekto) dėl nuosavybės teisės atidalijimo. Ieškovai turi galimybę atlikti atsakovo ginčijamas rekonstrukcijas, įrengti šildymą, tačiau šiuo argumentu atsakovas teisme nesirėmė ir jį nurodė tik apeliaciniame skunde. Ieškovų pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ projektas nustato tikrovę atitinkančią žemės sklypu naudojimosi tvarką ir atsakovo interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija naikina bylą nagrinėjusio teismo procesinį sprendimą dėl nepakankamo bylos esmės atskleidimo, netaikymo materialinės teisės normų, kurios turėjo būti taikomos nagrinėjamo ginčo metu (CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p., 330 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas yra namų valdos, esančios A. M. g. 116, Kaune, bendrasavininkai: ieškovams S. M., R. M. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį, o atsakovui A. K. ½ dalis pastatų - gyvenamojo namo 1A1ž (unikalus Nr. 1994-9007-1015), ūkinių pastatų 2I1b (unikalus Nr. 1994-9007-1026) ir 4I1m (unikalus Nr. 1194-9007-1037), kiemo statinių (unikalus Nr. 1994-9007-1059), taip pat pažymėtina, kad ieškovei S. M. ir atsakovui A. M. priklauso po 469/938 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0657-7975).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai prašė atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio A. M. g. 116, Kaune, pagal UAB „Geokadastras“ sudarytą planą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą tenkino ir atidalijo ieškovų ir atsakovo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. nustato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovų ieškinį ir atidalindamas ieškovų ir atsakovo bendrosios nuosavybės dalis, pažeidė CK 4.80 straipsnį. Turtas gali būti dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Pagal šio įstatymo prasmę atidalijimas natūra iš bendro turto yra galimas tada, kai nelieka bendro naudojimo patalpų, pastato dalių, įrenginių ir kt. ir atsidalijęs bendrosios nuosavybės dalyvis gali laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam tekusia pastato dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta I. Zaksienė v. K. Velička civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, teismas atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalis palikdamas bendro naudojimo patalpas (pavyzdžiui patalpą Nr. 1-5 padalijo į keturias dalis, t. y. po ¼ dalį šalims), taip pat teismas į tris dalis tarp ieškovų padalijo tą pačią gyvenamąją patalpą (pavyzdžiui patalpą pažymėtą Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 ir kt.), tuo teismas apribojo šalių teisę įgyvendinti savininko teisę į atidalytą turtą, o tai atidalijant yra negalima ir neatitinka minėto CK 4.80 str. nuostatų. Pagrįstas apelianto argumentas, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės valdoje A. M. g. 116, Kaune, yra negalimas, kadangi tai negali būti įgyvendinama praktiškai: statinių naudojimosi pobūdis sąlygoja, kad šiandien dienai bendraturčiai yra saistomi tiek bendra šildymo sistema, tiek kitomis statinio komunikacijomis, ir faktinis atidalijimas, tinkamai neparengus atidalijimo projekto, kuris atitiktų Statybos įstatymo reikalavimus, yra neįmanomas. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyvį atidalijus iš bendrojo turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, o tas dalyvis tampa savininku jam paskirtos turto dalies, kurią jis gali savarankiškai valdyti ir ja disponuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių atidalijimo iš bendro turto, nes neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas pagrįstai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas vadovavosi dokumentais, kurie patvirtina ne dabartinę, bet ankstesnę statinių faktinę būklę (2006 m. vasario 14 d. pažymoje Nr. 44-1039466 nurodyta, kad kadastro duomenų fiksavimo data 1989-04-21). Ieškinys parengtas ir pateiktas teismui neatlikus statinių inventorizacijos, kurioje būtų fiksuoti statinių rekonstrukcijos pasėkoje atlikti pakeitimai. Tokiu būdu, tinkamai parengtas atidalijimo projektas pagal teikiamą ieškinį teismui nebuvo pateiktas, buvo pateiktas tik dalių paskaičiavimo projektas, nebuvo pateikti statinių kadastriniai matavimai, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti atidalijimo sąlygas ir galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. Šioje proceso stadijoje yra įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo teismui draudimas (CPK 314 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas bylos esmės neatskleidimą sieja su negalimumu išnagrinėti bylos remiantis pateiktais įrodymais. Taigi bylos esmės atskleidimas pirmiausiai sietinas su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniu aktyvumu ir bendradarbiavimu su teismu. Teismo pareiga yra užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, t. y. rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.), tuo tikslu, jeigu įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai apeliantas nurodė, kad ieškovai nepagrindė kokiu būdu ir kaip gali būti savarankiškai eksploatuojami statiniai bei pastato patalpos atidalijus juos iš bendros dalinės nuosavybės. Teismas nepagrindė kokias įrodymais rėmėsi teigdamas, kad nėra techninės galimybės atlikti pertvarkymus abejoms šalims priimtinu būdu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nenustatė visų faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, kurios yra būtinos nagrinėjant šalių reikalavimus dėl atidalijimo iš bendro turto.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė 6 159,50 Lt piniginę kompensaciją už 1/2 dalį ūkinių pastatų 211b unikalus Nr. 1994-9007-1026 ir 4I1m unikalus Nr. 1994-9007-1037 iš ieškovų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Toks CK 4.80 str. 2 d. teisės normos aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), taip pat su CK 4.93 str. įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Pagal CK 4.93 str. 2 d. 1 p. niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta B. M. Marma v. I. Marmienė byloje Nr. 3K-3-485/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovas neišreiškė sutikimo dėl piniginės kompensacijos jam sumokėjimo. Apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai nurodė, kad atsakovo nuosavybės teisė į ūkinius pastatus 2I1b ir 4I1m Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu panaikinta neturint tam jokio teisinio pagrindo. Teismas vadovavosi tik ieškovų teikiamais žodiniais argumentais, kad ūkiniai pastatai yra pastatyti ir renovuoti Milevskių pastangomis ir atsakovas šiais statiniais niekuomet nesinaudojo, nes jie yra ieškovo (tačiau teismas nenurodė - kurio ieškovo) naudojamame žemės sklype. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas kompensacijos pinigais priteisimo atsakovui klausimą nepanaudojo visų galimybių atidalyti minėtus ūkinius pastatus natūra, derinant tai su kitų bendraturčių (šiuo atveju atsakovo) teisėtais interesais. Piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui (atsakovui) be jo sutikimo neatitinka CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ko pasėkoje buvo pažeistos atsakovo nuosavybės teisės, t. y. jis neteko savo nuosavybės dalies (1/2) statiniuose 2I1b ir 4Ilm.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiemo statiniais, unikalus Nr. 1994-9007-1059, ieškovai S. M., R. M. ir V. L. ir atsakovas A. K. naudosis tokia tvarka: tam, kurio sklypo dalyje jie yra. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas, esantis A. M. g. 116, Kaune, nuosavybės teise priklauso tik ieškovei S. M. ir atsakovui A. K. (po 469/938 dalis), kitiems ieškovams minėto žemės sklypo nuosavybės teise jokia dalis nepriklauso, todėl teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog visoms bylos šalims dalimis priklauso žemės sklypas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad galėtų būti nustatytas servitutas ieškovų, kuriems nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas, atžvilgiu, suteikiant jiems teisę naudotis sklypo dalimi, kiek tai yra būtina jiems naudojantis kiemo statiniais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai prašė atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovų ieškinį ir atidalindamas ieškovų ir atsakovo bendrosios nuosavybės dalis, pažeidė CK 4.80 straipsnį. Turtas gali būti dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Pagal šio įstatymo prasmę atidalijimas natūra iš bendro turto yra galimas tada, kai nelieka bendro naudojimo patalpų, pastato dalių, įrenginių ir kt. ir atsidalijęs bendrosios nuosavybės dalyvis gali laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam tekusia pastato dalimi. Tokiu būdu, nagrinėdamas šią bylą, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo išsiaiškinti, kaip atidalinti bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, pastato dalių, įrenginių. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turinio. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neapsisprendęs dėl materialinės teisės normos turinio aiškinimo ir taikymo, bylos šiuo aspektu nenagrinėjo. Kolegija pripažįsta, kad ieškovai tinkamo reikalavimo tikslu atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepareiškė, tačiau teismas, matydamas kokie yra tikrieji ieškovų ketinimai, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu, turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Šiam principui įgyvendinti teismas turėjo galimybę pasinaudoti CPK 159 str. jam suteiktomis galiomis ir, pateikdamas klausimus patikslinti ir išsiaiškinti tikruosius ieškovų reikalavimus. Kolegija sprendžia, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6,7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai nepakankamai atskleista bylos esmė, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta B. G. p.l.c. v. I.Kalinin ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A.Petrauskas v. E.Šuliokas byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27).

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjos Birutė BobrelGalina Blaževič