- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 1-45-853/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48910-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- R. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ darbininku-staliumi Anglijoje, baustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį ir davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, o būtent 2017-09-21 apie 21.00 val. Mažeikių mieste, Algirdo gatvėje ties pastatu Nr. 44, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams K. M. ir T. A. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN. (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių, kuris Lietuvoje neregistruotas, iš savo automobilio sėdimos vietos pro langą pasiūlė ir davė 50 eurų kyšį siekdamas neteisėtos šių paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus – jo nepatraukimo administracinėn atsakomybėn, dėl transporto priemonės vairavimo be valstybinių numerių.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad važiavo iš meistro automobiliu, kuriam nebuvo numerių ir draudimo. Pripažįsta, kad pareigūnams davė kyšį už tai, kad galėtų greičiau važiuoti iki namų ir kad pareigūnai nerašytų protokolo. Žinojo, kad negalima vietoje susimokėti baudos, tačiau pinigus vis tiek davė pareigūnui. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir prašo pagal laidavimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį A. V. priežiūrai.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
2017-09-21 21.07 val. ROIK 0117000531907 pranešimu, kuriame užfiksuota, jog buvo sustabdytas automobilis „Toyota“ be valstybinių numerių, kurio vairuotojas R. B. davė 50 Eur kyšį, kad nebūtų surašomas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo be valstybinių numerių (13 b. l.);2017-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Algirdo gatvė ties pastatu Nr. 44, Mažeikiai. Pridėtos foto lentelės su jose užfiksuotais „(duomenys neskelbtini)“ ir policijos pareigūnų automobiliais bei 50 eurų banknotu padėtu policijos automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinio prietaisų skydelio (16, 19-23 b. l.);2017-09-27 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėta 50 eurų banknotas, kurio numeris S58024318039. Pridėta foto lentelė (31-32, 33 b. l.). 50 Eur banknotas pagal 2017-09-26 nutarimą perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (35 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo T. A. parodymai, kur jis parodė, kad 2017-09-21 d. apie 20.58 val., jis dirbo ekipaže „Lūšė-2025“ kartu su vyr. patruliu K. M.. Patruliuojant Mažeikių mieste, Žagarėlės gatvėje pastebėjo juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo be valstybinių numerių. Tada įsijungus tarnybinio automobilio švyturėlius ties Algirdo gatvėje esančiu 44 numeriu pažymėtu namu, jie minėtą automobilį sustabdė. Jis vienas išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje sėdinčio vairuotojo prisistatė. Tuo metu jo kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Nespėjus jam iš vairuotojo paprašyti automobilio dokumentų ir pasakyti, kokį pažeidimą pastarasis padarė, vairuotojas per atidarytą langą iškišo 50 eurų kupiūrą, sakydamas, kad labai skuba ir neturi laiko. Jis vairuotojo paklausė, ar jis bando jį papirkti ir ar jam duoda kyšį. Vairuotojas pasakė, kad taip, nes neturi laiko ir nori kuo greičiau važiuoti. Paėmus iš vairuotojo 50 eurų kupiūrą, vairuotojas jau įjungęs pirmą bėgį ruošėsi važiuoti, bet jis jam pasakė, kad niekur nevažiuotų ir palauktų. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį, kur sėdėjo kolega K. M. ir jam papasakojo visą situaciją ir kad vairuotojas davė jam 50 eurų kyšį. Kolega paėmęs kupiūrą ją padėjo ant tarnybinio automobilio panelės. Tada jie abu su kolega priėjo prie to vairuotojo ir paprašė jo ateiti į tarnybinį automobilį. Vairuotojui atsisėdus ant galinės sėdynės jie abu su kolega jam pasakė, kad jis bandė papirkti policijos pareigūną, tačiau vairuotojas su tokiu jų pasakymu nesutiko ir pasakė, kad norėjo vietoje susimokėti baudą, nors kai jis priėjo prie vairuotojo, net nebuvo pasakęs jam, kokį pažeidimą pastarasis padarė. Tada jam su kolega pažiūrėjus vairuotojo administracinius baustumus, jam pasakė, kad jis rugpjūčio mėnesį buvo padaręs administracinį nusižengimą ir sumokėjęs jau baudą, todėl turėjo žinoti, kokia yra mokėjimo tvarka už padarytą administracinį nusižengimą ir kad administracinių nusižengimų protokole yra pasirašoma už tai, kad asmeniui yra išaiškintos teisės ir pareigos. Jiems visa tai pasakius, vairuotojas jiems nieko nebesakė. Tada paprašė vairuotojo pasakyti asmens duomenis ir vairuotojas prisistatė kaip R. B. bei pasakė savo asmens kodą. Jie pagal jo asmens kodą nematė, kad jis turi lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Tada jie jo paklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą ir jis pasakė, kad turi. R. B. pateikė Anglijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentų R. B. nepateikė, nes neturėjo. Automobilis net nebuvo registruotas Lietuvoje ir neturėjo nei draudimo nei techninės apžiūros paso. Tada jie su kolega, R. B. pasakė, kad jis padarė administracinį nusižengimą, pagal LR ANK 415 str. 1 d., ir LR ANK 415 str. 3 d., o būtent vairavo automobilį neįregistruotą ir be draudimo. Sulaukus operatyvinės grupės pareigūnų, jie užfiksavo tarnybiniame automobilyje ant panelės padėtą 50 eurų kupiūrą ir visi nuvažiavo į policijos komisariatą dokumentų forminimui (28 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. M. parodymais, kur jis parodė, kad 2017-09-21 d. apie 20.58 val., jis dirbo ekipaže „Lūšė-2025“ kartu su vyr. patruliu T. A.. Patruliuojant Mažeikių mieste, Žagarėlės gatvėje pastebėjo juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo be valstybinių numerių. Tada įsijungus tarnybinio automobilio švyturėlius ties Algirdo gatvėje esančiu 44 numeriu pažymėtu namu, jie minėtą automobilį sustabdė. Kolega T. A., nuėjo prie automobilyje sėdinčio vairuotojo o jis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Maždaug už minutės, T. A. sugrįžo prie tarnybinio automobilio ir pasakė, kad sustabdytas vairuotojas už tai, kad jį paleistų davė jam 50 eurų kupiūrą. Jis paėmęs 50 eurų kupiūrą, ją padėjo tarnybiniame automobilyje ant panelės. Tada jis kolegai pasakė, kad reikia kviesti operatyvinę grupę. Jiems per raciją iškvietus operatyvinės grupės pareigūnus, jie su kolega priėjo prie vairuotojo automobilio ir paprašė jo eiti kartu su jais atsisėsti į tarnybinį automobilį. Vairuotojui atsisėdus ant galinės sėdynės, jie abu su kolega jam pasakė, kad jis bandė papirkti policijos pareigūnus, tačiau vairuotojas su tokiu pasakymu nesutiko ir pasakė, kad norėjo vietoje susimokėti baudą, nors priėjęs kolega net nebuvo pasakęs, kodėl vairuotojas yra sustabdytas ir už ką jis bus baudžiamas. Tada su kolega pažiūrėjus vairuotojo administracinius baustumus, pasakė, kad jis rugpjūčio mėnesį buvo padaręs administracinį nusižengimą ir sumokėjęs jau baudą, todėl turėjo žinoti, kokia yra mokėjimo tvarka už padarytą administracinį nusižengimą ir kad administracinių nusižengimų protokole yra pasirašoma už tai, kad asmeniui yra išaiškintos teisės ir pareigos. Tada vairuotojas pradėjo piktintis, kad užsienyje yra kitokia tvarka, kad galima baudą susimokėti vietoje, tiesiogiai pareigūnams. Tada jis pradėjo vairuotojo klausti, ar jis turi automobilio dokumentus, bet jis jokių lietuviškų automobilio dokumentų neturėjo ir tik pateikė, kažkokią automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurios kopiją pridėjo prie bylos. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė Anglijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kadangi vairuotojo vairuojamas automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje ir neturėjo nei draudimo nei techninės apžiūros paso, jie su kolega jam pasakė, kad jis padarė administracinį nusižengimą pagal LR ANK 415 str. 1 d., ir LR ANK 415 str. 3 d., o būtent vairavo automobilį neįregistruotą ir be draudimo. Už šį pažeidimą jam buvo taikytas administracinis nurodymas ir paskirta pusę minimalios baudos, tai yra 30 eurų. Kadangi vairuotojas metų bėgyje nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, tai jam buvo taikoma pusę minimalios baudos. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnams, jie užfiksavo tarnybiniame automobilyje ant panelės padėtą 50 eurų kupiūrą ir visi nuvažiavo į policijos komisariatą dokumentų forminimui. Daugiau pasakyti nieko neturi (30 b. l.);2017-10-16 administracinių nusižengimų registro duomenimis, kur užfiksuota, kad R. B. 2017-09-21 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis 2017-09-21 21.03 val. Mažeikiai, Algirdo g. 44, vairavo automobilį, kuris nėra priregistruotas, neturėjo valstybinio numerio bei nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pagal LR ANK 415 str. 1 d., 415 str. 3 d., paskirta 30 Eur bauda, kuri sumokėta 2017-09-25 (54-55 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, tiesiogiai davė jiems 1 MGL, tačiau mažesnį negu 250 MGL vertės kyšį, ir tuo padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje pateiktas A. V. prašymas perduoti kaltinamąjį R. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (91-93 b. l.).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Kaltinamasis R. B. anksčiau neteistas (57 b. l.), taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga yra.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas – kaltinamojo R. B. svainis A. V. pateikė prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Teismo posėdyje A. V. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo brolio giminaitis. Visada pataria R. B. elgtis teisingai. Teigiamai charakterizuoja R. B., tačiau niekaip nepateisina, pastarojo elgesio davus pareigūnams kyšį. Jis paaiškino R. B. apie susidariusią situaciją, jog tai iš tiesų pareigūnams buvo duodamas kyšis. Nurodė, jog jis gali daryti teigiamą įtaką R. B. elgesiui. Patvirtino, jog R. B. itin kritiškai vertina šį savo poelgį.
Žemesnės instancijos teismas
A. V. įmonės, kurioje dirba direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai (94 b. l.), yra vedęs (109 b. l.), neteistas (107 b. l.), administracine tvarka baustas 2016-12-30 už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (108 b. l.) bei neserga priklausomybės ligomis (106 b. l.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Kaltinamasis R. B. neteistas (57 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau visos paskirtos baudos yra sumokėtos (51-55 b. l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs (103 b. l.) ir teigiamai charakterizuojamas sutuoktinės (102 b. l.), turi du nepilnamečius vaikus (48-49, 104, 105 b. l.), dirbantis Anglijoje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (101 b. l.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nėra padaryta. Teismas daro išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas, kyšio davimas pareigūnams, buvo vienkartinis dėl lengvabūdiškumo padarytas poelgis ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Kaltinamasis R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį dviejų metų terminui laiduotojo A. V. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojo A. V. minėtas asmenines savybes, į tai, kad tarp jų yra susklostę pasitikėjimo verti santykiai, A. V. savo teigiamu pavyzdžiu daro teigiamą įtaką R. B., yra susiję svainystės ryšiais, abu charakterizuojami teigiamai, padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui, todėl skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmokos dydis skaičiuojamas pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, t. y. 37,66 Eur.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigai – 50 eurų, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, kuriuos priėmė aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė S. E. (35 b. l.), konfiskuotini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus R. B. panaikinti ikitesiminio tyrimo metu 2017-09-21 paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (70-71 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 (dviejų) metų terminui laiduotojo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią AB SEB banke Nr. LT70 7044 0600 0026 9468.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. B. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigus – 50 Eur (penkiasdešimt eurų), nominalo kupiūrą Nr. S58024318039, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, konfiskuoti.
Išaiškinti R. B., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. V., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.