Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-476/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
1-78-476/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
M. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-476/2016(Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00131-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 balandžio 7 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, bet 2014-07-31 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72(2) str., paskirta 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L., kaltinamas tuo, kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tarp jo ir mažamečio sūnaus M. L., gim. 2005 m., kumščiu sudavė vieną kartą sūnui M. L. į galvos sritį, nuo smūgio M. L. nugriuvo ant lovos, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo artimam šeimos nariui – mažamečiui sūnui M. L..

Apklaustas įtariamuoju M. L. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sūnų M. L., gim. 2005 m. vasario 6 d., du kartus įspėjo, kad jis baigtų žaisti su kompiuteriu, bet jis neklausė, todėl būdamas girtas ir piktas, paėmė sūnui už kažkurios rankos ir jį tempė nuo kompiuterio ant lovos. Sūnus nugriuvo ant lovos. Neprisimena, ar sūnui sudavė kumščiu į galvą, to neprisimena, nes buvau girtas. Gali būti, kad sūnui M. L. ir sudavė kumščiu į galvą, nes buvo piktas ant jo, jog šis neklauso. Išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Kiek buvo išgėręs alkoholio, neprisimena, bet buvo girtas. Jis gailisi dėl netinkamo savo elgesio ir sūnui sukelto fizinio skausmo. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ( b. l. 39-40).

Kaltinamojo M. L. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:

Liudytojos L. L. parodymai, kad 2015 m., gruodžio mėnesį tikslios dienos pasakyti negali, prieš šventes likus savaitei laiko, buvo namuose. Namuose, buvo vyras M. L. ir du vaikai M. ir G. K.. Būdama virtuvėje išgirdo kaip vaikų kambaryje vyras M. L. konfliktavo su sūnumi M.. Ginčo esmės, pasakyti negali, nes šiuo metu neprisimena. Girdėdama, kaip vyras M. L. koneveikia sūnų atsisuko ir pamatė, kaip jis užsimojęs dešinės rankos delnu trenkė M. į kairės pusės galvos sritį ir jis nuo smūgio nukrito ant kambaryje esančios lovos. Tai pamačius iš karto įpuolė į kambarį ginti sūnaus, bei paėmusi už parankės išvedė iš vaikų kambario. Kiek dabar prisimena, įvykio metu M. L. buvo išgėręs. Sūnus M. L. po incidento nenustojo verkti buvo labai išsigandęs. Kitas sūnus G. K., šiame konflikte nedalyvavo, buvo kitame kambaryje. Sūnui M. L. po įvykio medicininės pagalbos nereikėjo. Apie šį įvykį policijai nepranešė, nes bijojo (b. l. 21-24).

Nukentėjusiojo M. L. parodymai, kad jo santykiai su tėčiu būna geri kai šis negeria, o kai girtas - blogi. Tėtis geria labai dažnai, todėl labai pykstasi. Buvo su tėčiu susipykęs dėl gėrimo, mamos sumušimo, tėtis ją muša. Kai jis atėjo į tėčio kambarį, laiko pasakyti negali, nes neprisimena, mamos kažko paklausė. Tėtis supyko, kodėl supyko, neprisimena. Jis nubėgo į savo kambarį, tėtis atėjęs rankos kumščiu trenkė jam į galvos dešinį smilkinį, jis atsitrenkė į lovos kraštą. Jam labai skaudėjo. Sukeltą skausmą vertina 9 balais. Kai nuvirto ir atsitrenkė į lovos kraštą savo patirtą skausmą vertina 1 balu, nes neskaudėjo. Didesnį skausmą patyrė kai tėtis sudavė. Atbėgo mama ir jį apsaugojo. Tėtis jam ne tik trenkė, bet ir keikė jį, tačiau šių žodžių neprisimena, bet tikrai keikė. Tai ne pirmas kartas, kai tėtis prieš jį smurtauja, kiek kartų pasakyti negali, tačiau labai daug, jis jų tiesiog neskaičiavo. Kiti kartai, kai jį mušdavo, būdavo irgi skaudžiai. Apie tėčio elgesį sakydavo mamai. Jis su mama nuo tėčio bėgdavo, nes bijodavo. Šiuo metu su savo tėčiu nebendrauja. Kartu su juo negyvena. Jam buvo suduotas vienas smūgis, tuo metu tėtis daugiau jo nemušė, nestumdė. Kai tėtis trenkė į medikus nesikreipė (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis M. L. 2015 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tarp jo ir mažamečio sūnaus M. L., gim. 2005 m., kumščiu sudavė vieną kartą sūnui M. L. į galvos sritį, nuo smūgio M. L. nugriuvo ant lovos, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo artimam šeimos nariui-mažamečiui sūnui M. L..

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo M. L. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, jis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 44-46), VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 48), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra.

Prokurorė siūlo M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3d., skirti 24 paras arešto (b. l. 54-58). Kaltinamasis M. L. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 54-58).

Kaltinamasis M. L. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 16 (šešiolika) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Narbutienė