Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-08 · Administracinė byla Nr. I-938-365/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-08
Bylos Nr.
I-938-365/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00116-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės Vyriausybės, Vilniaus apskrities VPK, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-938-365/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00116-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovės Lietuvos valstybės Vyriausybės įgaliotam atstovui Aleksandrai Rostovcevai, atsakovo Vilniaus apskrities VPK atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams: Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų 661,94 Lt darbo užmokesčio nepriemoką (b. l. 2-4), kuri susidarė per 2007 12 01 – 2008 12 31 laikotarpį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėjo pareigose. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad atsakovai, apskaičiuodami priedus bei priemokas, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, ribojančią mokamų priedų ir priemokų dydį. Todėl nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 jam buvo neišmokėta 661,24 Lt priemokų ir priedų. Pareiškėjas mano, kad Valstybės tarnybos įstatyme bei Vidaus tarnybos statute nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neišmokėti jam visų priklausančių priemokų už darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidžia valstybės garantuojamą kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), konstitucinį visų asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 straipsnis). Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir Konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi visi jam priklausantys priedai ir priemokos buvo neišmokami nepagrįstai, todėl atsakovai privalo išmokėti susidariusį atlyginimo skirtumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 14–16) nurodė, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius, buvo pagrįstai taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) nuostatos. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybės tarnybos VI skyrius (Darbo užmokestis), reglamentuojantis darbo užmokestį statutiniams valstybės tarnautojams, taikomas be išlygų. Nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamas šio akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Atsakovas teigė, kad nepažeidė nė vieno iš teisės akto, taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 70 procentų ribojimą priedams ir priemokoms, todėl nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės pagrindų ir skundas neturėtų būti tenkinamas.

Atsakovo Vilniaus apskrities VPK atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino atsiliepime teismui išdėstytas aplinkybes. Mano, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas. Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus apsk. VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui. Tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apsk. VPK, o Vyriausybės kompetencijai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, mano, kad vieninteliu tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto asmens.

Šalies argumentai

Valstybės atstovė su skundu nesutiko. Nurodė, kad skaičiuojant darbo užmokestį, buvo remiamasi galiojančiais norminiais aktais ir pažeidimai nebuvo padaryti. Valstybė už padarytą žalą atsako tik tuomet, kai valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl tenkinti skundo negalima.

Atsakovų atstovai su pateiktais pareiškėjo piniginiais paskaičiavimais sutinka.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dirba Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėju. Laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2008-12-01 jam buvo neišmokėta 661,24 Lt priemokų ir priedų dėl taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą (b. l. 5-7; 19-21).

Policijos pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų, darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos (VTĮ 4 str. 2 d.). Šis įstatymas numato, kad (25 str.1d.) mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ) įstatymas, kuriuo buvo pakeista bei papildyta VTĮ 23 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą ir šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Vidaus reikalų įstaigos vadovas pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurių kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatyme, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Toks KT sprendimas nedviprasmiškai kalba apie tai, jog aukščiau įvardintu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams, todėl skundas iš esmės pagrįstas. Pareiškėjo nurodomas periodas, kurio metu buvo sumažintos išmokos, neviršija 3 metų (Darbo kodekso 298 str.).

Už darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios jis solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjo darbo organizavimą. Lietuvos valstybė neturėjo pareigos inkriminuojamu nepriemokų laikotarpiu pareiškėjui priskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį. Todėl pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Todėl skundas tenkinamas dalinai, priteisiant prašomą nepriemokų sumą iš Vilniaus apsk. VPK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p. 4 p., 127 str., teismas

nusprendė:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti dalinai.

Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. P. naudai 661,94 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt vienas Lt 38 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis