Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

patikrinimo metu 2018 m. gruodžio 5 d. 12 val. 8 min. Alytuje, Naujoji g. 132 buvo nustatyta ir svėrimo akte Nr. K-052926 užfiksuota, kad 2018 m gruodžio 5 d. ūkininkės A. K. darbuotojas – vairuotojas G. D. transporto priemone „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (triašis sunkvežimis), važiavo vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vairuotojas G. D. vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. 2018 m. gruodžio 5 d. 12 val. 30 min. patikrinus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje „leidimai.eismoinfo.lt“ nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, sumatorius EC 100 Nr. 1674 su svėrimo plokščių Nr. 6289 ir Nr. 6290, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0802708, patikra galioja iki 2019 m. kovo 29 d.), buvo nustatyta, jog:

1. transporto priemonės „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), faktinė bendroji masė yra 30,75 t (leistina bendroji masė – 25 t, nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkte). Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t ), junginio bendroji masė buvo viršyta 5,15 t. Tuo vairuotojas G. D., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkte. Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 9, 10 punktų nuostatas, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, tačiau G. D. šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tokie G. D. veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

2. Transporto priemonės „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), varančiųjų ašių apkrova (atstumas tarp ašių – 1,41 m) buvo 24,20 t (leistina varančiųjų ašių apkrova – 18 t, nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 26.4 punkte). Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Del neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiųjų ašių apkrova buvo viršyta 5,8 t. Tuo vairuotojas G. D., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 26.4 punkte. Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 9, 10 punktų nuostatas, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, tačiau G. D. šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tokie G. D. veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotus kaltinimus bei paaiškino, jog nurodyti viršsvoriai buvo nustatyti pasvėrus G. D. vairuotą transporto priemonę. Pažymėjo, jog transporto priemonės (jų junginiai) su kroviniais neturi viršyti nustatytų maksimalių leistinų svorių, nes kitu atveju yra gadinami keliai bei keliamas pavojus ir kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonių vairuotojai privalo stebėti jų vairuojamų transporto priemonių pakrovimą bei nustatytų svorių reikalavimų laikymąsi. Atstovė prašė objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes. G. D. padaryti nusižengimai savo esme yra labai sunkūs, keliantys pavojų aplinkiniams asmenims. Administracinės nuobaudos skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, neprieštaravo, jog G. D. skiriamos baudos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais sutiko, savo kaltę pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi bei patvirtino visas administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. G. D. paaiškino, jog jis dirba pas ūkininkę vairuotoju. Jis vežioja mėšlą. Vežant pirmą tokį krovinį, pakrovus mėšlą, jie pasvėrė transporto priemonę ir tokį patį mėšlo tūrį pakraudavo ir kitus važiavimus. Prieš kiekvieną reisą, jis nesverdavo transporto priemonės. Visada jam pakraudavo mėšlo pagal tūrį ir transporto priemonė neviršydavo leistinų svorio reikalavimų, niekada dėl to neturėjo jokių problemų. Ir nagrinėjamu atveju jam buvo pakrautas toks pats mėšlo kiekis pagal tūrį, tačiau nustatytas svoris buvo didesnis nei įprastai. Galbūt tai lėmė, kad pasitaikė sunkesnio (šlapesnio) mėšlo. Nurodė, jog mėšlo pakrovimo vietoje nėra svarstyklių, jos yra už 15 km nuo pakrovimo vietos. G. D. prašė skirti kuo mažesnę baudą, nes šiuo metu jo finansinė padėtis yra sudėtinga, be to, jis neseniai palaidojo savo motiną.

G. D. gynėjas advokatas V. K. pažymėjo, jog G. D. nėra piktybinis teisės pažeidėjas. Gynėjas prašė esmingai atsižvelgti į G. D. turtinę padėtį ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skiriant jam kuo mažesnę baudą, kadangi tam yra visi pagrindai. Taip pat prašė G. D. skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per kuo ilgesnį laikotarpį.

Tai, jog G. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama bylos medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Liudytojas D. K. teisme parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog tai yra ekologinis ūkis ir jie vežasi mėšlą iš įmonės (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą veždami krovinį jie pasveria tą krovinį ir toliau kitus kartus vadovaujasi analogišku krovinio tūriu. Mėšlas yra labai specifinis krovinys, jo svoris dažnai gali skirtis. Kuo drėgnesnis mėšlas, tuo daugiau jis ir sveria.

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimų faktas bei visos jų padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 – 3).

Iš 2018 m. gruodžio 5 d. svėrimo akto Nr. K-052926 ir prie jo esančio kvito matyti, jog 2018 m. gruodžio 5 d. 11 val. 50 min. Alytuje, Naujoji g. 132 buvo pasverta vežėjui – ūkininkei A. K. priklausanti, G. D. vairuojama transporto priemonė „Man 27.414“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pasvėrus, nustatyta, jog bendras transporto priemonės junginys buvo perkrautas 5,15 t. Iš svėrimo akto bei kvito taip pat matyti ir kiekvienai transporto priemonių junginio ašiai tenkantis svoris, matyti, kad viena ašis buvo perkrauta 5,8 t (b. l. 4).

Iš dokumentų paėmimo pažymos Nr. K-052926 matyti, jog 2018 m. gruodžio 5 d. iš vairuotojo G. D. buvo laikinai paimtas transporto priemonės „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. H 203495 (b. l. 5).

Paaiškinime dėl krovinio vežimo G. D. nurodė, jog 2018 m. gruodžio 5 d. krovininiu automobiliu „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) jis vežė mėšlo krovinį (b. l. 6).

Iš 2018 m. gruodžio 5 d. šalutininių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių prdukto važtaraščio Nr. 166 ir krovinio važtaraščio Nr. 266 matyti, jog 2018 m. gruodžio 5 d. buvo išrašyti krovinio (kalakutų mėšlas) važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas – ūkininkas V. I., krovinio gavėjas – ūkininkė A. K. Krovinys gabenamas transporto priemone „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Krovinį gavo ir priėmė G. D. (b. l. 7, 8).

Iš registracijos liudijimo Nr. H 203495 matyti, jog transporto priemonės „Man 27.414“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. K. (b. l. 9, 19).

Fotonuotraukose užfiksuota transporto priemonė „Man 27.414“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Matyti, jog tai yra krovininis automobilis (b. l. 10 – 11).

Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo inspektoriaus R. T. paaiškinime nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 5 d. jis dirbo kartu su vyresniuoju inspektoriumi A. B. Apie 12.00 val. Alytaus mieste, Punsko gatvėje jie sustabdė krovininį automobilį „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežamas paukščių mėšlas. Minėtą krovininį automobilį jie palydėjo iki svėrimo vietos, esančios Alytuje, Naujoji g. 132. Svėrimo vietoje nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole (b. l. 12).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog G. D. padarė ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas <...> atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant asmeniui administracinės nuobaudos rūšį bei dydį būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju G. D. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). G. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. D. neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 13, 14 – 18). G. D. išsituokęs, dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai (b. l. 32 – 34, 35). Byloje nėra jokių kitų neigiamai G. D. charakterizuojančių duomenų. Todėl teismas, įvertinęs G. D. padarytų nusižengimų pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam mažesnes baudas, negu straipsnių sankcijose numatytos minimalios.

Galutinė subendrinta administracinė nuobauda G. D. skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.

G. D. gynėjas advokatas V. K. prašė jo ginamajam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per kuo ilgesnį laikotarpį. Teismui pateikti duomenys rodo, jog G. D. yra dirbantis, tačiau nuo 2019 m. sausio 2 d. jis yra neapmokamose atostogose, neseniai palaidojo savo šeimos narį (b. l. 32 – 34, 35, 36, 37). Akivaizdu, jog šiuo metu G. D. materialinė padėtis yra sudėtinga.

ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį <...>. Vertinant G. D. nurodytas aplinkybes apie jo finansinę padėtį bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas jam skiriamos baudos mokėjimą išdėsto dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, G. D. paskirtos 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudos mokėjimą išdėstyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, įpareigojant jį 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) sumokėti iki 2019 m. vasario 15 d. ir po to dar penkis iš eilės einančius mėnesius taip pat sumokėti po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) iki einamojo mėnesio 15 dienos, galutinai baudos mokėjimą užbaigiant iki 2019 m. liepos 15 d.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.