Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą bei dokumentus dėl Norvegijos Karalystės Hordaland apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto O. L. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Norvegijos Karalystės Hordaland apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu byloje Nr. 22-101653 MED-THOD-MEDS O. L. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio antrosios dalies pirmos bausmės alternatyvos pažeidimą, 232 straipsnio antros pastraipos pirmos bausmės alternatyvos pažeidimą ir jam skirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta į bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime praleistą laiką (424 paras), iš O. L. konfiskuoti mobilaus ryšio telefoną „Apple Iphone“ ir 4 000 000 NOK. 2024 m. gegužės 22 d. Imigracijos apeliacijų komiteto Norvegijoje sprendimu O. L., be kita ko, yra deportuojamas iš Norvegijos su draudimu visam laikui įvažiuoti į šalį, privalo išvykti iš Norvegijos, kai bus išleistas į laisvę arba perkeltas atlikti bausmės į tėvynę (1 t., b. l. 46–50)

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad O. L. Norvegijos Karalystės Hordaland apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėn. Bergene ir (ar) kitose vietose, veikdamas nelegalią narkotikų veiklą vykdžiusioje nusikalstamoje grupuotėje, įvežė, laikė ir (arba) perleido mažiausiai 6 kg kokaino arba bendrininkavo. Be to, O. L. 2021 m. vasario 9 d. Sandnes/Stavangerio rajone įsigijo 3 kg amfetamino arba bendrininkavo. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto liudijimo matyti, kad, kaip minėta O. L. buvo paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš kurios jis 2024 m. lapkričio 20 d. buvo atlikęs 1 041 dieną. O. L. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nesutiko būti perduotas Lietuvos Respublikai ir nurodė aplinkybes, kad Norvegijos Karalystėje dirba ir gyvena 8 metus, mokėjo mokesčius, turi sveikatos draudimą, šeima (tėvai, sesuo) taip pat gyvena Norvegijos Karalystėje (Bergeno mieste), tėvai Norvegijos Karalystėje yra įkūrę verslą (1 t., b. l. 52).

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nuteistasis turi teisę gyventi Norvegijoje, jo gyvenamoji vieta deklaruota Norvegijoje, gauti duomenys apie mokesčius ir jo šeimos narius, kurie taip pat gyvena Norvegijoje, todėl prašymas neturėtų būti tenkinimas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas nurodė, kad, jeigu nuteistasis būtų perduotas pagal prašymą bausmę atlikti Lietuvoje, būtų pažeista ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ar žmogaus teisių apsaugos garantijas tvirtinančios tarptautinės sutartys, Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei papildomi dokumentai. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad neformali kalinių hierarchija pamažu nyksta, tačiau lieka pagrindinių elementų – neteisėta prekyba narkotikais ir naudojimasis mobiliaisiais telefonais kalėjimuose, taip pat dedamos pastangos mažinti narkotikų patekimą į kalėjimus, naikinti subkultūros daromą įtaką. Pagal Europos Komiteto teikiamą išvadą bei tarptautinius teisės aktus, Lietuva neužtikrina net minimalių įkalinimo sąlygų, būtent toks neatitikimas turėtų būti pakankama priežastis atsisakyti priimti prašymą perkelti asmenį atlikti bausmę į Lietuvą. Be to, nuteistojo šeima turi nuolatinius darbus ir gyvenamąją vietą Norvegijos Karalystėje, juos sieja glaudus ryšis. Nuteistasis Norvegijos Karalystėje gauna geresnę medicininę pagalbą, nes jam atlikta širdies operacija. Nuteistasis informavo, kad nuo 2025 m. spalio mėn. jam bus reguliariai leidžiama po 4 val. į mėnesį išvykti iš įkalinimo įstaigos, o po 1 metų galės prašyti, kad būtų paleidžiamas 24 val. ar 48 val. Tai rodo, kad nuteistasis suprato netinkamai pasielgęs, padaręs nusikalstamas veikas. Atliekant bausmę Norvegijos Karalystėje, bus pasiekti bausmės tikslai, todėl prašymas turėtų būti netenkinamas.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublika pripažįsta Norvegijos Karalystės priimtus nuosprendžius baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės vyriausybių 2011 m. balandžio 5 d. sudarytu susitarimu „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Susitarimas) 7 straipsniu. Susitarimas įsigaliojo 2014 m. liepos 6 d.

Susitarime įtvirtintos nuostatos, pagal kurias susitariančios šalys (Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė), siekdamos palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę. Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kriterijai, o 7-8 straipsniuose – nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tvarka.

Nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą (Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis). Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, kada nuteistojo sutikimas nereikalingas.

Pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatytos Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, leidžiančios nuosprendį ir liudijimą perduoti vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti, negavus asmens sutikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. L. yra vykdančiosios valstybės (Lietuvos Respublikos) pilietis, tačiau Lietuvoje negyvena. Šią aplinkybę nurodė tiek nuteistasis savo paaiškinimuose dėl nesutikimo atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, tiek Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija 2025 m. kovo 27 d. rašte, nurodydama, kad nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog O. L. su seserimi ir motina registravo persikėlimą iš Lietuvos į Norvegiją (1 t., b. l. 150–151). Be to, iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad nuteistojo prašymu deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo panaikintas, nauja gyvenamoji vieta nedeklaruota (1 t., b. l. 84). Taip pat nenustatyta Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta sąlyga, kad nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, O. L. atžvilgiu buvo priimtas 2024 m. gegužės 22 d. Imigracijos apeliacijų komiteto Norvegijoje sprendimas, kuriuo jis yra deportuojamas iš Norvegijos su draudimu visam laikui įvažiuoti į šalį; privalo išvykti iš Norvegijos, kai bus išleistas į laisvę arba perkeltas atlikti bausmės į tėvynę; negali įvažiuoti į Norvegiją, kol galioja draudimas įvažiuoti; gali būti nubaustas, jeigu šį draudimą pažeis (1 t., b. l. 46–50). Paminėtas sprendimas nesudaro pagrindo manyti, kad O. L. bus atleistas nuo bausmės atlikimo. Taip pat nenustatyta ir trečioji išimties sąlyga, t. y. tai, kad nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, kai nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis nuosprendis kartu su liudijimu gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, be kita ko, esant asmens sutikimui.

Kaip minėta, priėmus sprendimą dėl O. L. deportacijos iš Norvegijos, asmuo nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų persiunčiami Lietuvos Respublikai tolesniam bausmės atlikimui Lietuvoje. O. L. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos adreso neturi, gyveno Norvegijos Karalystėje, Bergeno mieste, kartais sugrįždamas į Lietuvą. Norvegijos Karalystėje dirbo 8 metus, mokėjo mokesčius. Lietuvoje gyvenančių artimųjų neturi, nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. turi širdies stimuliatorių – defibriliatorių. Bergeno mieste taip pat gyvena šeimos nariai, kurių verslas (maisto prekių parduotuvė) Norvegijos Karalystėje (1 t., b. l. 51–52). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis nesutiko bausmės atlikti Lietuvos Respublikoje, nustatytas nuosprendžio nepripažinimo ir bausmės nevykdymo pagrindas, įtvirtintas Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte.

Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. L. prašymu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) buvo panaikintas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d., nauja gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nebuvo deklaruota (1 t., b. l . 85), jis 2016 m. balandžio 13 d. pranešė apie registruotą atsikraustymą į Norvegijos Karalystę iš Lietuvos Respublikos (2 t., b. l. 35), nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki sprendimo dėl deportacijos priėmimo turėjo teisę neterminuotai gyventi Norvegijos Karalystėje (1 t., b. l. 143). Byloje taip pat pateikta informacija apie O. L. pajamas, užimtumą nuo 2015 m. iki 2022 m. (2022 m. sausio 14 d. asmuo buvo sulaikytas), iš kurios matyti, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. jis reguliariai gavo pajamas, o 2022 m. pajamų negavo (2 t., b. l. 19–26), O. L. su O. L. 2020 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį (1 t., b. l. 157). Nuteistojo sesuo G. L. nuo 2018 m. kovo 15 d. turi teisę gyventi Norvegijoje (1 t., b. l. 146), motina R. L. 2019 m. gruodžio 23 d. pranešė apie registruotą atsikraustymą iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę (2 t. b. l. 53), jos Norvegijoje nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. gyveno nuomojame bute (2 t., b. l. 56). O. L. mama R. L. yra savininkė įmonės, kuri užsiima mažmenine prekyba plačiu prekių asortimentu, daugiausia – maistu ir gėrimais, Norvegijoje (2 t., b. l. 62). Nuteistojo sužadėtinė ir mama jį reguliariai lankė Ringerikės kalėjime (2 t., b. l. 69–70). Nurodytos aplinkybės pagrindžia O. L. argumentus, kad jo artimieji šeimos nariai gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje, nuteistasis šeimos narių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Atsižvelgiant į paminėta, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pripažinus nuosprendį ir juo paskirtą bausmę vykdant Lietuvos Respublikoje, bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Be to, išduodančioji valstybė nesilaikė Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų ir nuosprendį bei liudijimą vykdančiajai valstybei (Lietuvos Respublikai) perdavė nesant nuteistojo sutikimui ir Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a-c punktuose numatytoms sąlygoms.

Teismas, vadovaujantis 2011 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Hordaland apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį ir vykdyti juo O. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.