Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. kaltinamas tuo, kad sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas:

jis 2012 m. lapkričio 11 d. apie 15.30 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam L. S. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam L. S. daugybinius veido nubrozdinimus, kraujosruvas bei kairės pusės kaktikaulio lūžį ir kaukolės pamato priekinės daubos lūžį. Dėl kairės pusės kaktikaulio lūžio, pereinančio į kaukolės pamato priekinę duobę, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Prašyme nurodoma, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. N., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė naujas aplinkybes, t. y., kad kaltinime nurodytą dieną mušėsi, tačiau mušė kitą asmenį, o ne nukentėjusįjį L. S.. Siekiant, kad visos aplinkybės dėl L. S. sužalojimo būtų ištirtos kuo objektyviau ir išsamiau, būtina papildyti ikiteisminį tyrimą – o būtent, nustatyti visus asmenis, buvusius ar dalyvavusius išgertuvėse kaltinime nurodytu laiku, juos apklausti dėl jiems žinomų aplinkybių, taip pat siekiant išsklaidyti abejones dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, galimai reikalinga patikslinti specialisto išvadą dėl sveikatos sutrikdymo mąsto.

Kaltinamasis ir jo gynėjas su prokurorės prašymu nesutiko. Gynėjas tokią poziciją argumentavo tuo, kad BPK nustatyta tvarka liudytojus ir ekspertą galima apklausti teisme. Pasak gynėjo, nukentėjusysis girdėjo jo ginamojo parodymus, todėl grąžinus bylą tyrimui papildyti būtų pažeista jo ginamojo teisė atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, gynėjo nuomone, grąžinus bylą tyrimui papildyti būtų pažeistos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu byla gali būti perduota prokurorui, esant jo prašymui, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai. Be to, kaltinamasis K. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sumušė ne nukentėjusįjį L. S., bet kitą asmenį. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad nėra nustatyti ir apklausti visi galimai padarytos veikos liudytojai, iškilo pagrįstos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos ir laiko. Šių asmenų ir aplinkybių nustatymas yra prokuroro funkcija, kadangi jis turi pareigą atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 2 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu galima atlikti tik dalį prokuroro prašyme nurodytų veiksmų – apklausti tik žinomus liudytojus, ekspertą, paskirti papildomą objektų tyrimą. Tačiau net ir atlikus šiuos veiksmus, bylos aplinkybės nebūtų išsamiai ištirtos. Tolesnis bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje tik užvilkintų nusikalstamos veikos atskleidimą (priešingai, nei teigia gynėjas), kadangi teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir nuspręsti dėl asmens kaltumo galima tik išsamiai nustačius faktines aplinkybes, o to padaryti teisiamajame posėdyje šiuo konkrečiu atveju neįmanoma.

Visiškai nepagrįstas kaltinamojo gynėjo argumentas, kad grąžinus bylą tyrimui papildyti būtų pažeista jo ginamojo teisė atsisakyti duoti parodymus. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodymus (tame tarpe apie naujas aplinkybes) davė savo noru, jam buvo išaiškintos visos procesinės teisės, taip pat ir BPK 272 straipsnyje numatyta teisė duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad kaltinamojo (įtariamojo) teisės grąžinus bylą ikiteisminio tyrimo papildymui, kaip nors būtų varžomos.

Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, reikalingumą tirti naujas aplinkybes, nustato trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2406-784/2013 perduoti prokurorui.

Nustatyti trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, šį terminą skaičiuojant nuo šios baudžiamosios bylos gavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje dienos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.