Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui E. T. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo E. T. 1475 Eur žalos atlyginimą regreso teise (1, 2 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinami visiškai dokumentinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė kompensuoti E. L. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, išmokėti 1475 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3-5 b. l.). Sprendime konstatuota, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu atsakovas E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai E. L. priteista 1475 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. R. Pauzienės 2018 m. balandžio 4 d. pažymos duomenys patvirtina, kad teismo priteisto žalos atlyginimo iš E. T. išieškoti negalima. Iš Teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 29 d. pažymos dėl sprendimo įvykdymo matyti, kad nukentėjusiajai E. L. išmokėta sprendime nurodyta 1475 Eur kompensacija(6 b. l.).

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai konstatuoti teismo nuosprendžiu, o žalos dydį patvirtina ieškovės pateikti dokumentai apie išmokėtą smurtiniu nusikaltimu padarytos žalą kompensavimą. Neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje nustatytos visos būtinos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (tolia – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusiajam asmeniui teismo nuosprendžiu buvo priteista ir sumokėta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą 1475 Eur kompensacija. Ieškovė sumokėjo šią kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos priteisimo iš nusikaltimą padariusio atsakovo E. T. (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškinys tenkinamas priteisiant ieškovei regreso tvarka 1475 Eur žalos atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 185 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo E. T. valstybei priteisiama 17 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 1475 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt penkių Eur) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17 Eur (septyniolikos Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.